VISKAS – DĖL PINIGŲ?

Vienas toks, švelniai tariant, atgrasios reputacijos veikėjas sykį riaugtelėjo: "Viskas – dėl pinigų". Ir ši auksinė frazė tapo klasika, nūnai nutylint jos autorystę.

Ir tikrai, kaip besidangstytume savo taurumu ir dorybėmis, siekiu padėti kitiems, atkurti istorinę tiesą ar panašias Dievo pamirštas priedermes, sunku nuslėpti į genus įsismelkusį godumą ir stipriai į save lenktus nagus.

Štai dar sykį žibalo kibiras nulietas į lietuviškųjų žydšaudžių kertę visuomenėje sukėlė sunkiai užgesinamą gaisrą. Tema skaudi bus dar ilgai. Neišgalvotos istorijos stipresnės nei genialių kūrėjų romanuose skelbtosios. O ir gyvieji liudininkai dar vaikšto šia žeme. Ko ne idealus projektas pasipinigavimui? Nebijome šio žodžio, nes akivaizdu, jog spekuliacijos žmonijos gėda gali atnešti pelną. Juk knyga tam ir rašoma, kad ją pirktų.

Žydų klausimas, ypač po Antrojo pasaulinio karo, kai kam tapo aukso gysla. Netikėtą pareigą nušviesti holokausto problematiką ūmai pajuto ne tik įvairiausio plauko kūrėjai, bet ir buvę tarybinės istorijos ekspertai. Šitaip tokiems skaityklų suskretėliams netikėtai atsirado unikali galimybė išlįsti iš savo kiauto ir, o Dieve, apsilankyti Izraelyje, JAV ar Kanadoje, pasižmonėti bei tapti tuo vieninteliu, "priėjusiu prie šaltinių".

Žinoma, tai nereiškia, kad nereikia viešinti šios žmonijos gėdos, tačiau aktualus ir kitas aspektas – kokių tikslų siekia tokie rašeivos? Kad ir kaip žiūrėtume, visi keliai veda ne į Romą, bet – į pinigus, kuriuos šie gaus arba jau gavo už darbą apie holokaustą ir Lietuvos žydšaudžius. Ir nereikia iš jų norėti nuoširdumo, metafizinės atgailos už išsigimusių tautiečių kruvinas nuodėmes. Jie tiesiog atliks funkciją, už kurią bus gerai sumokėta.

Antra vertus, už pinigus žydus gelbėjo ir Oskaras Schindleris, sunku tai nuneigti, nepaisant to, jis pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu ir pačių žydų labai gerbiamas. Turbūt ir lietuviškas noras užsidirbti iš kitų žmonių tragedijos – normalus reiškinys. Taigi, kaip sakė vienas niekdarys, viskas – dėl pinigų.