ŽMOGIŠKASIS VALDŽIOS VEIDAS

Neteisinga būtų sakyti, kad į valdžią žmonės eina dėl to, kad visiems, išskyrus juos pačius, tik blogiau būtų. Sugalvojama ir gerų dalykų. Vienas tokių – subsidijos jaunoms šeimoms iki 35 metų pirmam būstui regionuose. Negali atsistebėti valstybės rūpesčiu ir išmanymu – finansinė paskata, kad ir nedidelė, 15 proc. būsto kredito sumos, teikiama net vaikų dar nesusilaukusiai porai. Susilauks kūdikio, geroji valdžia dar 5 proc. paramos pridės, susilauks antro, dar tiek skirs. Jei Dievas duos trečią ar dar daugiau, subsidija didinama iki 30 proc. Jau turintieji atžalų iš karto gali naudotis šia gerove.

Puikiausia Nepriklausomos Lietuvos idėja, galinti sustabdyti emigraciją, galinti parkviesti pasaulyje laimės ieškantį jaunimą grįžti ir kurti savo namus. Galų gale, idėja remti jaunas šeimas netikėtai atskleidžia, kad valdžia irgi gali turėti žmogiškąjį veidą.

Pirmąją rugsėjo savaitę į socialinius skyrius atkeliaudavo vidutiniškai 300 prašymų kasdien. Daugiausia – Kauno regione, antras – Klaipėdos, trečias – Vilniaus. Bet ir kitur plaukė vilties įsikibę žmonės dešimtimis ir šimtais. Štai tas laimės žiburys – Lietuva!

Deja, jau pirmosiomis dienomis maždaug 15 proc. prašymų atmesta. Vieni netyčia atsidūrė biurokratijos šiukšliadėžėje, kiti prašytojai neatitiko reikalavimų (dėl žmogiškosios klaidos). Tačiau jau ir subsidijų dalytojams aišku, kad dar nemažai vilčių mirs, kai teks paskelbti, jog šiemet pažadėtieji 4 mln. eurų jau baigėsi. Kitiems bus pasakyta: ateikite kitąmet arba 2020-aisiais. Vėl bus skirta pinigų. O jei ir vėl nebūsi pirmas? Pasijunti lyg prekybos centre: ateini viliojamas akcijos, o sužinai, kad prekių kiekis ribotas.

Kodėl valstybės piniginėje tik 4 mln. euriukų šventam reikalui teatsirado? Kiekvieną mėnesį Finansų ministerija raportuoja apie į biudžetą surinktus neplanuotus, švelniai tariant, milijonus. Grubiai tariant, šiandien šiųmetis biudžeto perviršis siekia 444 mln. eurų. O pinigų… nėra.