– Kiek vaikų Lietuvoje gali būti nesaugūs?

– Priklausomai nuo to, kokį rodiklį nagrinėsime, – prieš ar po „Covid-19“ pandemijos, ar tai pirmadienis, ar penktadienis, ar vyksta egzaminų laikotarpis, ar sugrįžimas po vasaros, ar vyksta mokyklų ir klasių keitimas – vaizdas gali labai skirtis. Neseniai gavome apklausos rezultatus, kuriuose teigiama, kad pusė apklaustųjų būtų linkę naudoti smurtą prieš vaikus, taikyti fizines bausmes už nesutvarkytą kambarį ar neparuoštus namų darbus. Žmonės vis dar neranda būdų, kaip kalbėtis.

Už smurtą dažniausiai pasisako vyresnio amžiaus, mažesnių miestų gyventojai, tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turintys ir didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės atpažįsta smurtą ir renkasi kitas susitarimo su vaikais formas, o ne fizines bausmes. Nemažai vaikų gali išgyventi nesaugumo situacijas savo namuose. Dažnai kalbame apie fizines bausmes, tačiau psichologinis smurtas taip pat yra paplitęs. Manau, kad skaičiai gali būti dar didesni, nes atpažinti savo elgesį ar psichologinį smurtą nėra paprasta. Vaikams atpažinti netinkamą elgesį ir pasakyti kitam suaugusiajam taip pat sunku.

– Ar daug vaikų susiduria su psichologiniu smurtu?

– Eilės, kuriose tėvai laukia patekimo pas psichologus ar vaikų psichiatrus, rodo, kad vaikų emocinė ir psichologinė būklė pablogėjusi. Vaikų savižalos ir depresijos atvejų skaičius ženkliai auga. Aišku, didelę įtaką gali turėti socialinių tinklų prieinamumas. Savižala – tai neišbūti tam tikri jausmai, dėl kurių norima žaloti save. Socialiniuose tinkluose vaikai gali rasti tokių pavyzdžių ir juos stebinčių vaikų amžius jaunėja.

Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į depresiją ar savižalą, bet ir į perdėtą aktyvumą, valgymo sutrikimus. Pastaroji problema palietusi ir berniukus – ne vienas jų gydomas ligoninėje. Jeigu iki „Covid-19“ pandemijos dažniau kalbėjome apie mergaites, kurios taip bando pasiekti kontrolę, šiandien berniukų, susiduriančių su valgymo sutrikimais, yra ženkliai daugiau nei anksčiau.

– Ar dabar esame linkę palikti bėdas šeimai, ar daug į tai kišasi institucijos?

– Vaikui geriausia augti su savo tėvais ir artimaisiais. Institucijų tikslas – maksimaliai padėti šeimai. Tai patvirtina skaičiai: nuo 2020 iki 2024 metų globojamų vaikų skaičius sumažėjo 20 procentų. Tai reiškia, kad didelis dėmesys buvo skirtas šeimai ir pagalbai jai.

Nuo 2020 iki 2024 metų globojamų vaikų skaičius sumažėjo 20 procentų. Tai reiškia, kad didelis dėmesys buvo skirtas šeimai ir pagalbai jai.

Ar institucijos kišasi į šeimos gyvenimą? Tikrai yra daug šeimų ir suaugusių žmonių, kurie, susidurdami su iššūkiais, ieško pagalbos sau. Yra suaugusiųjų, kurie kreipiasi dėl savo paauglių vaikų – kartais nėra ką konkrečiai patarti, tiesiog reikia stiprinti ryšį. Bet yra situacijų, kai, nepriklausomai nuo išsilavinimo ar gyvenamosios vietos, tiesiog nutinka gyvenimas: galima patirti sutuoktinio ar vieno iš tėvų netektį, kuri skaudžiai paliečia ir sukelia stiprių jausmų, o su jais vienam susitvarkyti sunku.

Dažnai atsiduriame situacijose, kurias neigiame, ir, negebėdami susitvarkyti su savimi, savo jausmus perkeliame į vaikus. O vaikai yra mūsų veidrodžiai – jie tai atspindi savo aplinkoje, mokykloje. Tuomet, priklausomai nuo situacijos, reikalinga pagalba iš šalies.

– Ko reikia, kad iš tavęs paimtų vaiką?

– Tai kraštutinė priemonė – ją taikome itin retai. Yra tėvų, kurie patys atsisako savo vaikų. Buvo atvejis, kai tėvas atvedė trimetį, pasakė, kad mama jo neaugina, o jis vienas negali auginti, ir tiesiog paliko skyriuje. Yra žmonių, kurie gyvenimo eigoje suserga priklausomybėmis, jų nepavyksta įveikti arba jie atsisako padėti sau sveikti. Tai labai traumuojanti patirtis vaikui.

Lietuvoje vaiką atskirti nuo tėvų ir inicijuoti globą galima tik teismo sprendimu. Turime parengti argumentuotus dokumentus, pateikti informaciją, kas buvo padaryta ir kokios pastangos įdėtos padėti šeimai. Tik išnaudojus visas galimybes galima kreiptis į teismą. Tėvai turi teisę gintis, turėti savo arba valstybės skirtą advokatą ir įrodyti savo tiesą.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: