Teigiamos emocijos ir nuoširdus juokas – tai viena gražiausių dovanų, kurią gyvenimas mums gali įteikti. Net kai atrodo, kad tai niūriausia diena tavo gyvenime, užtenka tik nuoširdžiai pasijuokti ir diena tampa ryškesnė, o vakaras šviesesnis. O galbūt jums yra tekę juoktis ir spinduliuoti laime taip, kad staiga jus kankinantis skausmas liovėsi?

Juokas padeda pasveikti

Prieš daugiau nei kelis dešimtmečius Normanas Cousinsas, ilgus metus dirbęs Amerikos politikos žurnalistu, po itin varginančios ir įtemptos komandiruotės Rusijoje sužinojo, kad serga itin reta ir nepagydoma liga – ankiloziniu spondilitu. Dėl šios ligos vyras kentė neapsakomai stiprų stuburo skausmą, o po kelių mėnesių nebegalėjo judėti ir valgyti. Kai gydytojai konstatavo faktą, kad pasveikti yra tik viena galimybė iš 500, N.Cousinsas nusprendė, kad jo kelionė žemėje taip greitai nesibaigs. Vyras buvo įsitikinęs, kad ligą sukėlė nuolatinis nuovargis ir stresas, pažeidęs jo imuninę sistemą, todėl jo užduotis buvo paprasta – sustiprinti imuninę sistemą.

N.Cousinsas pagalvojo, kadangi neigiamos emocijos prisidėjo prie jo ligos atsiradimo, teigiamos turėtų padėti jam jaustis geriau. Taigi, gydytojams leidus, skyrė sau juoko terapiją.

Jis išėjo iš ligoninės ir pradėjo vartoti labai dideles vitamino C dozes. Po daugiau nei penkias valandas per dieną šis žmogus praleisdavo žiūrėdamas įvairias komedijas arba klausydamasis linksmų istorijų ir anekdotų. Jis pastebėjo, kad po 10 min. juoko praeidavo skausmai. Laikas bėgo, jo būklė nuolat gerėjo, o po dvejų metų N.Cousinsas visiškai atsistojo ant kojų ir sugrįžo į darbą.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros lektorės, sveikatos psichologės Aušros Norės, po šio įvykio didelė dalis mokslininkų bendruomenės sutelkė dėmesį į juoko ir teigiamų emocijų įtaką žmonių sveikatai – pradėjo daug mokslinių tyrimų projektų, kurie nustatė, kad viskas, kas kelia geras ir teigiamas emocijas, gali padėti pasveikti.

Žmonių duodamų kyšių vertė paprastai nėra didelė, bet tai būna paskutinės jų santaupos.

Duodamas kyšį nuskriaudi save

Kai žmogus susiduria su liga, kuri sukelia skausmą ar kitokį diskomfortą, nieko nelaukęs vyksta pas gydytoją ir tikisi visokeriopos pagalbos. Tačiau, veikiamas skausmo, nerimo ir baimės, neretai gali pagalvoti, kad gydytojui verta įduoti vokelį, nes tuomet gydymas neva vyks greičiau ir sklandžiau.

Remiantis gyventojų nuomonės apklausomis, dažniausiai tokiam veiksmui ryžtasi moterys ir vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų žmonės. Jų duodamų kyšių vertė paprastai nedidelė, bet tai būna paskutinės jų santaupos, kurias atiduodami medikui jie labiausiai nuskriaudžia save.

Pinigai, kuriuos pacientai skiria padėkoms vokeliuose, galėtų būti investuojami į jų pačių gerovę ir geresnę gyvenimo kokybę. Tai gali būti apsilankymas teatre ar parodoje, iškyla su šeima, sveikatinančios ir atpalaiduojančios procedūros ar tiesiog buvimas gryname ore. Svarbiausia, kad veikla keltų tik geras emocijas, skatintų juoktis. O juokas gyvenime yra labai svarbus, taip pat kaip maistas, deguonis ir vanduo. Ne veltui sakoma, kad laiminga širdis yra geriau už bet kokį vaistą.

Didžiausia atsakomybė už jūsų sveikatą tenka jums

Dauguma vis dar mano, kad už jų sveikatą ir gerovę atsako medikai, tačiau toks požiūris neteisingas. Žmogaus gerą fizinę ir emocinę savijautą daugiausia lemia ne sveikatos apsaugos kokybė, bet pats žmogus, jo požiūris ir gyvensenos įpročiai. Tai patvirtina ir Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja Eligija Laurusevičienė. Pasak jos, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, medicina ir sveikatos apsaugos kokybė mūsų sveikatai daro įtaką tik 10 proc. Akivaizdu, kad didžiausia atsakomybė krinta ne ant gydytojų pečių, o ir kyšis čia jau niekuo nepadės.

„Aš negaliu nurodinėti žmonėms, kur ir kaip jie turėtų leisti savo uždirbtus pinigus, bet kaip gydytoja galiu patarti daugiau dėmesio skirti sau. Sveikai ir teisingai maitintis, sportuoti, kad būtų palaikomas geras raumenų tonusas, bei išmokti susigyventi su viskuo, ką mums atsiunčia gyvenimas, nes įtampa ir stresas geriau jaustis nepadės“, – sako šeimos gydytoja E.Laurusevičienė.

Medikė, paklausta apie emocijų įtaką sveikatai, teigia, kad ne tik neigiamos nuotaikos daro įtaką sveikatai, bet ir teigiamos. „Gera emocinė būklė yra būtina sveikimo procesui. Pozityviai nusiteikęs pacientas sveiksta greičiau, o kad jo pozityvumas nedingtų, labai svarbu gyvenime bendrauti su tais žmonėmis, kurie tą optimizmą skleidžia“, – įsitikinusi medikė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.