COVID-19: kaip gimsta vakcina | Diena.lt

COVID-19: KAIP GIMSTA VAKCINA

Įprastas vakcinos sukūrimo terminas – 10–15 metų. Tačiau kai kurie superoptimistai pasauliui žada, kad saugūs ir efektyvūs skiepai bus sukurti jau šių metų pabaigoje. Kiti viltingą datą prognozuoja 2021-ųjų rudeniui.

Su šios srities mokslininkų ir vakcinų didžiausių gamintojų atstovais pabandėme išsiaiškinti, kada iš tiesų realu būti paskiepytam nuo mirtino COVID-19 ir kodėl vakcinos kūrimas taip ilgai užtrunka.

Lenktynės su laiku

Netoli Bostono įsikūrusi JAV biotechnologijų bendrovė "Moderna" vakciną nuo COVID-19 kurti pradėjo sausio 10-ąją, kai Kinijos mokslininkai internete paskelbė koronaviruso genomą – visas 30 tūkst. genetinio kodo "raidžių".

Vasario 28 d. "Moderna" paskelbė viso pasaulio laukiamą žinią – nuo naujojo koronaviruso nustatymo praėjus vos 42 paroms, ji jau sukūrė vakciną ir atidavė ją klinikiniams tyrimams. "The Financial Times" rašė, kad apie 100 mokslininkų komanda, gavusi patvirtinimą, jog vakcinos dozės sėkmingai nugabentos į slaptą vietą, kur JAV nacionaliniai institutai pradės bandymus, šventė valgydama ledus.

Kovo 16-ąją atėjo žinia, kad "Modernos" sukurta vakcina pradėta leisti savanoriams, pirmoji tapo nedidelės technologijų įmonės operacijų vadovė. Sietle įsikūrusio "Kaiser Permanente Washington Health Research" instituto vykdomuose klinikiniuose tyrimuose dalyvauja 45 sveiki savanoriai nuo aštuoniolikos iki 55-erių metų. Skelbta, kad kiekvienas už riziką gaus ir nedidelį finansinį atlygį.

Gegužės 18-ąją – dar viena gera naujiena: rezultatai viltingi ir pereinama prie antros klinikinių tyrimų fazės, tad, jei taip seksis ir toliau, jau šių metų pabaigoje galima tikėtis pradėti vakcinaciją.

Kovą vakcinos nuo COVID-19 klinikinius tyrimus su žmonėmis pradėjo dar kelios komandos, o gegužės antroje pusėje tai darė jau keliolika komandų JAV, Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Pietų Korėjoje, Australijoje.

Dabar pasaulis suinteresuotas kuo greičiau gauti COVID-19 vakciną, bet kompromisų dėl jai keliamų veiksmingumo ir saugumo reikalavimų būti negali.

Visame pasaulyje šios srities mokslininkai metė kitus darbus ir puolė ieškoti panacėjos nuo žmoniją dusinančio klastingo žudiko – tokių komandų gegužę jau buvo susibūrę per 120. Nepaisant sutelktų šviesiausių protų ir tam mestų milijardų eurų optimistiniu terminu sukurti vakciną nurodoma 12–18 mėnesių nuo viruso nustatymo dienos.

Tiesa, yra superoptimistų, tokių kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tikinčių, kad ją turėsime dar šių metų pabaigoje. Nors labai norėtųsi, kad pastarieji būtų teisūs, bet vakciną sukurti, patvirtinti jos efektyvumą ir saugumą užtrunka.

Paskubinti neįmanoma

Sukurti vakciną – viena sudėtingiausių ir brangiausių užduočių medicinos srityje. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro ir Medicinos fakulteto profesorė imunologė dr. Aurelija Žvirblienė aiškina, kodėl.

Vakcinos poveikį sunkiau įvertinti nei vaistų. Vaistus galima pradėti kurti nuo bioinformatikos – pavyzdžiui, sumodeliuojant cheminę molekulę ir tikrinant, ar ji blokuos kokį fermentą, po to atliekant eksperimentus laboratorijoje ir tiriant poveikį ląstelėms. Kurti vakciną laboratorijoje  neįmanoma.

Vienintelis būdas patikrinti jos veiksmingumą – suleisti ją žmogui ir matuoti imuninio atsako rodiklius, o tai užima laiko. Vaistas gydo kažkokią ligą, tad testuojant galima įvertinti, ar ligonio būklė gerėja. Vakcinos atveju paskiepijamas sveikas žmogus, bet jis, žinoma, nėra užkrečiamas virusu, siekiant patikrinti, ar skiepas nuo jo apsaugos. Tad galima tik stebėti, kiek laiko trunka apsauginis atsakas.

Pasak A.Žvirblienės, paskubinti šių procesų neįmanoma, nes imuniniam atsakui susiformuoti reikia laiko. Minimaliai per kelis mėnesius pradeda matytis dinamika, ar atsakas stiprėja ir kiek laiko išlieka. Paprastai stebima dar ilgiau – metus ar dvejus. Juk nebūtų naudos iš tokios vakcinos, kuri apsaugo tik kokius tris mėnesius.

Tyrimuose dalyvauja savanoriai

Didžiausios pasaulyje vakcinų gamintojos – Jungtinės Karalystės (JK) farmacijos ir sveikatos priežiūros bendrovės "GlaxoSmithKline" (GSK) Medicinos vadovė vakcinoms Šiaurės Europos šalyse Inga Pošiūnienė aiškina, kad darbas, atliktas bazinių tyrimų laboratorijoje, sudaro visų vėlesnių tyrimų mokslinį pagrindą. Paskui pereinama į klinikinių tyrimų etapus, kartu vystant bandomąją ir pagaliau visos apimties gamybą.

Scanpix nuotr.

Kaip bet kokių kitų vaistinių preparatų, yra keturios vakcinos klinikinių tyrimų su žmonėmis fazės. Tik, skirtingai nuo vaistinių preparatų ligoms gydyti ar simptomams palengvinti, vakcinos dažniausiai skiriamos sveikiems žmonėms ir vartojamos labai plačiai, pavyzdžiui, visiems tam tikro amžiaus kūdikiams, todėl vakcinų tyrimų apimtys daug didesnės ir reikalavimai vakcinų saugumui griežtesni.

Pirmosios fazės tyrimai, kuriuose vertinamas vakcinos saugumas, gebėjimas sukelti imuninį atsaką ir optimali dozuotė, paprastai atliekami su nedideliu skaičiumi – iki 50 – sveikų savanorių. Jei rezultatai teigiami, antroje fazėje skiepų tyrimuose dalyvauja iki 1 tūkst. tiriamųjų. Trečiosios fazės tyrimai, dar vadinami registraciniais, atliekami jau didelėse, iki 10 tūkst., tiriamųjų populiacijose. Be kita ko, ši fazė skirta ir vakcinos suderinamumui su kitomis vakcinomis įvertinti. Paskutinės fazės, arba poregistraciniai, vakcinos tyrimai padeda įvertinti jos veiksmingumą realiame gyvenime ir retus nepageidaujamus reiškinius, jei tokių yra. Tokie tyrimai gali apimti ir analizuoti iki šimtų tūkstančių tiriamųjų duomenis.

I.Pošiūnienė pabrėžia, kad visuose klinikiniuose tyrimuose dalyvauja tik su tuo sutikę ir tam laisvanoriškai pasirašę tiriamieji. Jiems tiek žodžiu, tiek raštu išsamiai pateikiama visa tą dieną turima informacija apie tiriamą produktą ir galimas rizikas. Jie gali bet kada pasitraukti iš tyrimo.

Reikalavimai – be kompromisų

Kiek laiko trunka, kol paaiškėja, ar vakcina efektyvi, priklauso nuo to, apie kokią vakciną kalbama ir kokį vakcinos veiksmingumą siekiama įrodyti. I.Pošiūnienė pasakoja, kad jei kalbama apie plačiai paplitusias ligas, pavyzdžiui, gripą, gali užtekti vieno sezono palyginti skiepytas ir neskiepytas grupes ir apskaičiuoti vakcinos įtaką sergamumui.

Bet, pavyzdžiui, meningokokinės infekcijos atveju klinikiniai tyrimai, įrodantys vakcinos veiksmingumą, buvo net negalimi. Tai reta, bet labai klastinga liga, o vienam iš dešimties susirgusiųjų net mirtina, todėl, atliekant tyrimą, turėti placebo grupę ir stebėti, ar neskiepyti kūdikiai dažniau susirgtų meningokokine infekcija, būtų tiesiog neetiška – jokios tarnybos to neleistų. Tad duomenys, patvirtinantys keturių komponentų meningokoko B vakcinos veiksmingumą realiame gyvenime buvo gauti pradėjus ją naudoti nacionalinėje vakcinacijos programoje Jungtinėje Karalystėje, kur per trejus metus nuo 2015-ųjų paskiepyta beveik 2 mln. kūdikių.

Tiesa, COVID-19 pandemijos akivaizdoje stengiamasi naujos vakcinos kūrimo procesus kiek įmanoma paspartinti. Pavyzdžiui, yra siūlymų praleisti ikiklinikinių tyrimų fazę su gyvūnais, dažniausiai pelėmis, triušiais ar beždžionėmis.

Yra žinių, kad kai kurios vakcinos kūrėjų komandos jau pirmosios klinikinių tyrimų fazės metu ją tiria su keliais tūkstančiais žmonių. Pasigirsta svarstymų, kad kai kurios stambios farmacijos bendrovės, jei bus sėkmingos pirmosios klinikinių tyrimų fazės, paraleliai su paskutinių fazių bandymais galbūt rizikuos pradėti vakcinos gamybą. Žinoma, jei galutinis rezultatas nuviltų, būtų prarastos didžiulės investicijos.

I.Pošiūnienė primena, kad įprastai kuriant vakcinas apie 90 proc. vakcinų kandidačių niekada nepasiekia registracijos fazės.

"Dabar pasaulis suinteresuotas kuo greičiau gauti COVID-19 vakciną, bet kompromisų dėl jai keliamų veiksmingumo ir saugumo reikalavimų būti negali", – teigia GSK atstovė.

Precedentas vakcinologijos istorijoje?

Nors ir tie dabar minimi metai ar pusantrų, kol vakcina pasieks vartotojus, pandemijos apimtam pasauliui atrodo labai ilgas laiko tarpas, tačiau ligšiolinis vakcinos sukūrimo rekordas – penkeri metai. Ir tai taip teigti galima tik iš dalies, nes nuo Ebolos viruso jau naudojamas šis skiepas rekordininkas tebėra eksperimentinis, nėra oficialiai įregistruotas.

Tad, A.Žvirblienės teigimu, jei vakcina nuo COVID-19 pasieks žmones per dabar minimą optimistinį terminą, tai bus precendentas vakcinologijos istorijoje. Vakcinos sukūrimas įprastai trunka dešimt metų ar dar ilgiau. Ji patikslina, kad kartais painiojamas naujos vakcinos kūrimas su kasmet sukuriamu sezoninio gripo skiepu: nors, paaiškėjus konkrečiam to sezono gripo sukėlėjui, kuriama vis nauja vakcina, bet remiamasi tais pačiais viruso nukenksminimo principais, tad to negalima lyginti su visai naujos vakcinos kūrimu.

I.Pošiūnienė pasakoja, kad, GSK kuriant keturių komponentų vakciną nuo meningokoko B, procesas nuo bakterijos genetinio kodo iššifravimo iki naujos vakcinos sukūrimo, registravimo ir patekimo į rinką užtruko beveik 20 metų!

Šiandien gal būtų lengviau sukurti vakciną nuo COVID-19, jei turėtume ją nuo kitų koronavirusų sukeliamų ligų – SŪRS, kuris išaiškintas 2003 m., ir MERS, pratrūkęs 2012-aisiais. A.Žvirblienė pasakoja, kad buvo sukurta vakcinų kandidačių, pradėti klinikiniai tyrimai. Bet SŪRS plačiai neišplito, o per pusantrų metų visai užgeso. MERS taip pat buvo lokalizuotas. Finansavimas kurti vakcinoms nutrūko, nes nebeliko jų poreikio.

Scanpix nuotr.

Kai kurios farmacijos bendrovės, investavusios į šių skiepų kūrimą, patyrė nemažų nuostolių.

Bet, pasak A.Žvirblienės, kai kurios vakcinai nuo SŪRS ar MERS išbandytos technologijos dabar prisimintos kuriant skiepus nuo COVID-19, prie naujos vakcinos kūrimo dirba kai kurios tos pačios grupės, kurios turi įdirbio ir kuriant skiepus nuo SŪRS ar MERS.

Visiems ar tik turtingiems

Vakcinos sukūrimas – brangus dalykas, o komercinė grąža neaiški. Pasaulį užgriuvus pastarąjį šimtmetį žmonijos nepatirtai pandemijai, vakcinai nuo COVID-19 sukurti skiriami milžiniški pinigai.

Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicija (CEPI), prieš trejus metus suburta vyriausybių, pramonės ir labdaros organizacijų partnerystės institucija, COVID-19 vakcinų kūrimo projektams ketina skirti kelis milijardus dolerių. Savo kukliu įnašu – 100 tūkst. eurų – prie CEPI fondo nutarė prisidėti ir Lietuva.

Kalbama apie būtiną valstybių solidarumą prisidedant prie šio darbo finansavimo, o paskui – sąžiningos prieigos prie vakcinos, nors, kilus COVID-19 pandemijai, užvirusios kovos dėl apsaugos priemonių neduoda daug pagrindo tikėtis solidarumo ir dalijantis būsimą vakciną. Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir Prancūzijos bendrovės "Sanofi" vadovo pareiškimas, kad, sukūrus vakciną, pirmenybę teiktų JAV, nes ši šalis daug investavo į jos kūrimą.

Esami ir buvę kai kurių valstybių vadovai jau kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizaciją, reikalaudami užtikrinti vienodą prieigą prie skiepų, kai šie bus registruoti.

Vis dėlto, atkreipia dėmesį A.Žvirblienė, nėra buvę tokio precedento, kaip kad dabar, kai stambios biofarmacijos bendrovės vienija jėgas, kartu daro klinikinius tyrimus, nors įprastai, kaip bet kuriame versle, tarp jų verda konkurencinė kova.

Štai dvi didžiausios pasaulyje vakcinų kompanijos – GSK ir "Sanofi" balandžio viduryje taip pat suvienijo savo pajėgas precedento neturinčiam bendradarbiavimui kovojant su COVID-19. Pasak GSK atstovės I.Pošiūnienės, jos derins inovatyvias technologijas, kad sukurtų adjuvantinę COVID-19 vakciną. Adjuvanto, kaip pagalbinės medžiagos vakcinoje, vartojimas, ypač svarbus pandemijos atvejais, nes jis gali sumažinti reikiamą vakcinos baltymo (antigeno) kiekį vienoje dozėje, leidžiant gaminti daugiau vakcinos dozių ir taip paskiepijant daugiau žmonių.

Tikimasi, kad GSK ir "Sanofi" sukurtos vakcinos klinikiniai tyrimai bus pradėti antroje šių metų pusėje ir, jeigu rezultatai bus sėkmingi, dar po metų, 2021-ųjų antroje pusėje, vakcina pasieks rinką. Tai būtų nepalyginti greitesnis laikas nei kuriant įprastas vakcinas, kai procesas paprastai užtrunka dešimt metų. Ketinama suvienyti ir abiejų kompanijų gamybinius pajėgumus, kad nuo kitų metų pabaigos būtų galima pagaminti ir kasmet pateikti šimtus milijonų dozių.

GSK bendradarbiauja ir su kitomis vakciną kuriančiomis komandomis visame pasaulyje. Pasak I.Pošiūnienės, kovai su COVID-19 gali prireikti daugiau nei vienos vakcinos, tad GSK suteikė galimybes naudotis GSK sukurta inovatyvia vakcinų adjuvanto technologija viso pasaulio įmonėms ir tyrimų grupėms, kurios dirba su perspektyviomis COVID-19 vakcinomis kandidatėmis.

Vis dėlto, A.Žvirblienės nuomone, kalbant apie masinę vakcinaciją reikia būti realistais: "Tam turi būti prigaminta milijardai vakcinos dozių. Jų farmacijos įmonės nesiims gaminti neturėdamos galutinių tyrimų rezultatų, o jų pagreitinti neįmanoma. Gamyba prasidės tik įsitikinus, kad vakcina bus efektyvi toms žmonėms grupėms, kurioms jos labiausiai reikia. O COVID-19 atveju tai žmonės, kurie ir taip turi sveikatos problemų ar yra vyresnio amžiaus. Ne visų senų žmonių imuninė sistema sugeba reaguoti į skiepą ir susikurti apsauginį atsaką. Tai labai sudėtinga problema."

Tad, A.Žvirblienės prognozėmis, masinė vakcinacija per 12–18 mėnesių mažai tikėtina, nors sėkmės atveju gal kitų metų antroje pusėje pavyktų ją pradėti tam tikroms žmonių grupėms ar didžiausios rizikos šalių gyventojams.

Gamyba prasidės tik įsitikinus, kad vakcina bus efektyvi toms žmonių grupėms, kurioms jos labiausiai reikia. O COVID-19 atveju tai žmonės, kurie ir taip turi sveikatos problemų ar yra vyresnio amžiaus.

Lietuviai turėtų testuoti

Kad pirmieji vakciną nuo COVID-19 klinikiniams tyrimams pateikė ne kokie farmacijos ar mokslinių tyrimų milžinai, o 2010 m. įsteigta nedidelė bendrovė "Moderna", beje, kol kas nepateikusi rinkai nė vienos vakcinos, atrodytų geras pavyzdys, kad, būdamas mažas, gali būti didis. Gal tai pavyzdys ir Lietuvos mokslininkams?

Vis dėlto, pasak A.Žvirblienės, naudojant modernias genų inžinerijos technologijas, laboratorijose sukonstruoti vakciną kandidatę – ne stebuklas. Visas sunkumas – klinikiniais tyrimais patikrinti, ar ji veiksminga.

"Ir Lietuvoje technologiškai tai atliekama – laboratorijose kuriame virusų baltymus genų inžinerijos metodais, esame sukūrę įvairių virusų komponentų, kurie tinka serologinei diagnostikai, juos naudoja užsienio kompanijos. Tad technologiškai vakcinos komponentus sukurti mokame. Bet pasaulyje kuriant vakcinas – milžiniška konkurencija, joje varžosi didžiulės kampanijos, mokslo grupės, tad puikiai suprantame, kad vakcinos kūrimas – ne tas žaidimas, kur svarbiausia pasigirti, kad ir mes žaidžiame toje pačioje smėlio dėžėje", – sako A.Žvirblienė.

Tad kuo, pasauliui susivienijus kurti vakciną, gali prisidėti Lietuva, CEPI vakcinų kūrimo fondui skyrusi daugiau nei 100 tūkst. eurų sumą? Jau skelbta, kad ir mes dalyvausime vaistų nuo COVID-19 solidarumo tyrimuose. Pasak A.Žvirblienės, Lietuva turėtų įsijungti ir į vakcinos bandymus.

Prie kovos su COVID-19 prisidėtume ir tuo, jei sumažėtų pasipriešinimas vakcinoms. Skiepų naudos kai kam dar neįrodė pernai pasaulyje kilęs tymų protrūkis, bet gal per COVID-19 pandemiją visiems tapo akivaizdu, kaip atrodytų pasaulis ir mūsų gyvenimas be vakcinų.

Vis dėlto žmonija sugebėjo atlaikyti begalę išbandymų. Belieka tikėtis, kad sugebės supančioti ir COVID-19.


Skiepai nugalėjo raupus

*Vakcinacijos pradžia laikomi 1796-ieji, kai anglų gydytojas Edwardas Jenneris atliko karvių raupų įskiepijimo eksperimentą ir nuo sunkios infekcinės ligos – raupų – apsaugojo berniuką. Nuo lotyniško žodžio vacca – karvė ir kilo vakcinos pavadinimas.

* Neseniai pasaulis paminėjo išskirtinę sukaktį – 40 metų be raupų. Tai kol kas vienintelė skiepais nugalėta infekcinė liga. Baigia išnykti ir poliomielitas, nyksta tymai ir raudonukė, žymiai sumažėjo kūdikių sergamumas stablige, difterija, kokliušu. Bet pasaulyje ir vėl dažnėjantys raudonukės ir tymų protrūkiai rodo, kad be skiepų gali grįžti jau beveik užmirštos ligos.

* Vakcinos būna profilaktinės ir terapinės. Daugelį ligų sukelia patogenai – virusai, bakterijos ar parazitai, kurie įveikia organizmo imuninę sistemą. Vakcinos naudoja inaktyvuotas ar susilpnintas šių patogenų formas mūsų imunitetui stimuliuoti ir taip apsaugo nuo infekcijos.

* Vakcinų formatai būna skirtingi. Pavyzdžiui, jau per 50 metų naudojamos vakcinos nuo tymų, kiaulytės, raudonukės – tai gyvas susilpnintas virusas, be jokių kitų priedų sukuriantis stiprų imuninį atsaką. Tačiau daugelis kitų susilpninto viruso, bakterijos ar atitinkamų jų dalių pagrindu pagamintų skiepų negalėtų sukurti patikimo imuninio atsako, todėl į tokias vakcinas dedama priedų – adjuvantų. Vienas seniausių ir dažniausiai naudojamų adjuvantų yra aliuminis ir jo junginiai.

* Viešojoje erdvėje piktinamasi jų naudojimu vakcinoms, bet be jų nesusidarytų imuninis atsakas, o šių ir kitų junginių su maistu gauname daug kartų didesnes dozes nei su skiepais, pasak ekspertų, jos neturi tokio šalutinio poveikio, kuriuo gąsdina vakcinų priešininkai.


Dar daug ligų laukia vakcinų

* Nors vakcinų kūrimo istorija skaičiuoja jau trečią šimtmetį, joje dar daugybė neįveiktų iššūkių. Viena iš aktualiausių užduočių – sukurti naują vakciną nuo tuberkuliozės. Dabartinė, naudojama jau daug metų, nėra pakankamai efektyvi, nesukuria ilgalaikio atsparumo.

* Kol kas tik bandymų stadijoje skiepai nuo maliarijos. Juos sukurti labai sudėtinga, nes šią ligą sukelia ne bakterija ar virusas, o parazitas. Daug pastangų dedama, kad būtų sukurta vakcina nuo ŽIV. Po to, kai 1985-aisiais atrastas šis virusas, vis skelbta pranešimų, kad skiepai jau sukurti, deja, lig šiol tai nepavyko. Tai labai sudėtinga, nes šis virusas visiškai susilpnina imuninę sistemą, be to, intensyviai mutuoja.

* Bet vakcinologijoje yra ir didelių laimėjimų. JK farmacijos ir sveikatos priežiūros bendrovė "GlaxoSmithKline" (GSK), kurdama keturių komponentų vakciną nuo meningokoko B, panaudojo unikalią vadinamąją atvirkštinės vakcinologijos technologiją. 2013 m. registruotas skiepas tapo prieinamas tiems, kam apsauga nuo meningokokinės ligos pati svarbiausia – kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų, taip pat paaugliams.

* GSK daug investavo ir tobulino pagalbines technologijas, skirtas  imuniniam atsakui į vakcinas sustiprinti. Jis ima silpnėti vyresnio amžiaus žmonėms. Tad naujos technologijos su adjuvantu leido GSK sukurti neseniai registruotą veiksmingą vakciną nuo juostinės pūslelinės, skirtą tiems, kuriems per 50 ar net per 70 metų.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

'pandemija'

kinai gera bruda sukure Zmonijos zudymui,o visi rekia virusas,ne velnio,tai kinu sukurtas bakterologinis ginklas Zemes Zmoniu Zudymams ,be jokios atsakomybes pries Zmonija . Koks kvailys prisipazins ta sukures? Zemeje visi virusai Zmogaus sukurti ! Tik Zmogus ta vercia kitam ,kaip kinai nekaltam zvereliui ar kokiam siksnosparniui ? Vargsai gyvuneliai , turi pernest visa zmonijos kuryba ir prisiimt Atsakomybe ... !

ne juokas

daugelis galvoja --jog tas ,kas sukure virusa ---dabar lipdo""" milijardus su vakcina

Aha jo

Tai kaip suprantu, skiepys irgi per televizorių. Ble reikia įjungt pažiūrėt ar veikia. Kai užpuolė virusas, tai nejungiy visa vasarą- virusas atsitraukė. Su vakcina bus tas pats.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS