DUOMENŲ MOKSLININKAS: ŽIEMA BUS SUNKI

COVID-19 skaičiai laikosi rekordinėse aukštumose. Ar tai jau pikas? Per kiek jie gali nukristi žemyn? Ar verta lygintis su kitomis šalimis? Kada COVID-19 liks kaip sezoninis gripas?

Kasdien skelbiama daugybė COVID-19 atvejų ir mirčių statistikos, pagal įvairiausius parametrus rikiuojamos šalys, pateikiama vakcinacijos eigos dinamika. Kaip nepasiklysti skaičiuose ir iš jų padaryti tinkamas išvadas, aiškinamės su duomenų mokslininku dr. Vaidotu Zemliu-Balevičiumi.

Ar jau pikas

– Kokia dabartinė COVID-19 fazė: ar tikėtina, kad jau pasiekėme viršutinį tašką?

– Prieš lapkričio šventes buvo matomas sulėtėjimas, bet tokių sulėtėjimų pernai rudenį irgi buvo. Todėl sakyti, kad viršutinis taškas pasiektas, negalima. Realiai apie pasiektą viršutinį tašką galėsime kalbėti, kai kelias savaites stebėsime atvejų kritimą ir kai bent savaitę pradės mažėti COVID-19 pacientų skaičiai ligoninėse.

– Kiek laiko gali prireikti nuo atvejų piko nusileisti iš juodosios zonos pakopomis į raudonąją, paskui – geltonąją ir, pagaliau, žaliąją, jei reikšmingai nesikeis vakcinacijos ir pandemijos sugriežtinimų mastas?

– Kol nepasiekėme piko, negalima kalbėti, kiek laiko reikės epidemijai pasitraukti. Mano nuomone, žiema bus sunki.

Vakcinų nauda akivaizdi

– Kaip pandemijos mastas atskirose šalyse siejasi su vakcinuotų gyventojų procentais jose?

Lemia delta atmainos žymiai didesnis užkrečiamumas ir tai, kad per vasarą dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepyta pakankamai gyventojų.

– Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė paskiepijusios pažeidžiamiausias grupes beveik 100 proc. Jose pandemijos mastas žymiai mažesnis. Nors atvejų skaičiai ten nemaži, bet hospitalizuotų žmonių ir mirčių yra žymiai mažiau, negu tada, kai buvo toks pat epideminis lygis, o visa populiacija neskiepyta.

Kokia rizika mirti paskiepytiems ligoniams, palyginti su nepaskiepytais, jau suskaičiavo ir Lietuvos statistikos departamentas.

– Ar pasaulyje dar nefiksuojama, kad didėtų COVID-19 ligonių skaičius tarp tų asmenų, nuo kurių imunizacijos praėjęs pusmetis ir daugiau? Ar situacija neblogės, jei revakcinacija trečiu skiepu nebus aktyvi?

– Izraelio pavyzdys rodo, kad revakcinacija, deja, yra būtina. Tačiau dar nepakankamai tyrimų, kad būtų žinoma, kiek laiko vakcina išlieka efektyvi. Dabartinis pasirinktas šešių mėnesių laikotarpis, po kurio galima revakcinuotis, Lietuvoje yra tam tikras kompromisas. Jeigu vakcinacija trečiu skiepu bus vangi, turėsime problemišką vėlyvą žiemą ir pavasarį.

– Ar yra duomenų, kuria vakcina skiepytų žmonių dažniau buvo tarp hospitalizuotų ir mirusių nuo COVID-19?

– Tokie duomenys tikrai yra, bet reikėtų klausti Lietuvos statistikos departamento, kodėl buvo nuspręsta jų neviešinti. Pasaulyje yra atlikti tyrimai apie skirtingų vakcinų efektyvumą, ir Lietuvoje jie neturėtų skirtis. Suskaičiuotas "Pfizer"/"BioNTech" gamintojo "Comirnaty" vakcinos efektyvumas atitinka pasaulinius skaičius, taigi ir kitų gamintojų vakcinų efektyvumo skaičiai turėtų juos atitikti. Deja, turint omeny visuomenės nuotaikas, tie nedideli skirtumai gali būti panaudoti kaip argumentas, kodėl nereikia skiepytis.

– Skelbiama, kiek ir po kurios vakcinos pasireiškė nepageidaujamų šalutinių reiškinių, bet ne kokiai daliai paskiepytųjų viena ar kita vakcina. Ar tokie duomenys neiškreipia nuomonės apie vieną ar kitą vakciną? Pavyzdžiui, "Comirnaty" vakcina paskiepyta kur kas daugiau nei kitomis.

– Jeigu žinome, kiek buvo kiekvienos vakcinos šalutinių reiškinių ir kiek kuria buvo paskiepyta, galima patiems tuos procentus suskaičiuoti. Kiek žmonių ir kokia vakcina yra paskiepyta,  skelbiama oficialiai ir labai detaliai.

Ar verta lygiuotis

– Dabar Europoje, vertinant pagal gyventojų skaičių, blogiausia situacija trijose Baltijos šalyse. Latvija pagal naujų atvejų skaičių net buvo pirma pasaulyje, nors šįsyk, skirtingai nei pirmos bangos metu, ėmėsi griežtų suvaržymų. Ar tai lemia delta atmainos specifiškumas?

– Lemia delta atmainos žymiai didesnis užkrečiamumas ir tai, kad per vasarą dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepyta pakankamai gyventojų.

– Kadangi į skirtingas šalis bangos atsirita skirtingu metu, nes specialistai užfiksuoja tik patį faktą, pavyzdžiui, kad Lietuva pagal gyventojų skaičių yra buvusi blogiausia pasaulyje. Palyginti tos pačios bangos viršūnes, ar tikrai buvome kritiškiausioje situacijoje? Ar svarbu lygintis, kurioje esi vietoje, – juk bangos skirtingose šalyse nesutampa?

– Nesvarbu lygintis, kurioje vietoje esame tarp kitų šalių. Svarbiau lyginti su situacija toje pačioje šalyje skirtingais laikotarpiais.

Laukia: pasak V.Zemlio-Balevičiaus, realiai apie pasiektą viršutinį tašką galėsime kalbėti, kai kelias savaites stebėsime atvejų kritimą ir kai bent savaitę pradės mažėti COVID-19 pacientų skaičiai ligoninėse. Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokių duomenų yra dėl naujų koronaviruso atmainų – delta plius ar kitų?

– Naujos atmainos stebimos nuolat, bet kol kas visoms naujai atsirandančioms sunku konkuruoti su delta dėl jos didelio užkrečiamumo.

Duomenų problemos

Jeigu vakcinacija trečiu skiepu bus vangi, turėsime problemišką vėlyvą žiemą ir pavasarį.

– Vis dėlto, kuris COVID-19 rodiklis geriausiai apibūdina situaciją? Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad toks vienintelis – hospitalizacijų skaičius. Kaimynėje Lenkijoje pagal gyventojų skaičių ilgai buvo palyginti nedaug fiksuojama naujų atvejų, bet ir testų ten daryta mažiau.

– Situaciją nusako rodiklių visuma. Hospitalizacijų rodiklis yra aktualiausias, nes, kai jis aukštas, sveikatos apsaugos sistemai yra sunku normaliai funkcionuoti.

– Esate sakęs, kad, jei remiamasi neteisingais duomenimis, priimami ir neteisingi sprendimai. Duomenų pateikimo problemą Lietuva išsprendė, tačiau pandeminė situacija bloga. Ar priimami netinkami sprendimai? Ar netinkamai organizuojamas vakcinacijos procesas ir priemonės jai skatinti?

– Negalima sakyti, kad duomenų problemą Lietuva išsprendė. Situacija yra žymiai geresnė nei prieš metus, bet, deja, problemų išlieka. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip ir nepradėjo normaliai funkcionuoti, duomenys iš ligoninių vėluoja mėnesį.

Kita vertus, net ir geriausi duomenys niekada nepadės, jeigu bus ignoruojama, ką jie rodo. Epidemija parodė, kad Lietuva buvo labai prastai pasirengusi tokiai pandemijai, ir daugumą dabar patiriamų problemų būtų galima sieti būtent su pasiruošimo stoka, o ne su valdymo trūkumais. Jie, žinoma, nepadėjo, bet lieka atviras klausimas: ar idealus valdymas būtų padėjęs pasiekti geresnių rezultatų?

– Ne visos duomenų mokslininkų prognozės apie pandemijos eigą išsipildė. Kas tai lemia?

– Tai susiję su prognozavimo problemomis apskritai. Tiksliai prognozuoti galima tik labai aiškius procesus. Dažniausiai, kuo toliau į ateitį prognozuojama, tuo tos prognozės yra netikslesnės.

Labiau reikėtų kreipti dėmesį į skelbiamus scenarijus, kas būtų, jeigu būtų. Tada lengviau ir suprasti, kodėl vienas ar kitas scenarijus nepasiteisino, nes būna labai aiškios jų prielaidos.

– Paprognozuokite: kada COVID-19 liks ne daugiau nei sezoninis gripas?

– Mano spėjimas, kad kitais metais turėsime žymiai mažiau problemų. Pagrindinis klausimas, kiek laiko išsilaikys imunitetas po ligos ir ar revakcinacija yra būtina. Jeigu revakcinacija bus būtina, tai, deja, viskas vėl priklausys nuo žmonių noro vakcinuotis.

COVID-19 situacija Kauno regione įtempta

Pastaruoju metu COVID-19 sukelta situacija Kauno regiono gydymo įstaigose išlieka įtempta, tačiau valdoma. Kauno regione šiuo metu yra 520 stacionaro lovų su deguonies galimybe ir 53 RITS lovos su DPV galimybe.

"Jau pasiekėme praėjusių metų gruodžio mėnesio piko lygį. Tiek stacionaro ir intensyviosios terapijos lovų, skirtų COVID-19 pacientams, kol kas pakanka be didesnės įtampos užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas visiems besikreipiantiems. Be to, ilgąjį savaitgalį talkinome kitų regionų ligoninėms ir priėmėme šešiolika pacientų iš įvairių Vilniaus regiono gydymo įstaigų", – sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Siekiant užtikrinti pagalbą pacientams, Kauno regiono gydymo įstaigose buvo paruoštas lovų rezervas. Nuo spalio 30 d. Kauno regione COVID-19 liga sergantiems pacientams papildomai skirta 50 stacionaro lovų su deguonies tiekimo galimybe ir dvi reanimacijos ir intensyviosios terapijos (RITS) lovos su DPV galimybe. Be to, buvo paruošta 40 papildomų lovų su deguonies tiekimo galimybe pacientams iš kitų regionų.

Skiepai: Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė paskiepijo pažeidžiamiausias grupes beveik 100 proc. Nors atvejų skaičiai ten nemaži, bet hospitalizuotų ligonių ir mirčių žymiai mažiau, negu tada, kai buvo toks pat epideminis lygis, o visa populiacija neskiepyta. Vilmanto Raupelio nuotr.

Lapkričio 3 d. duomenimis, Kauno regiono ligoninėse gydomi 477 pacientai, kuriems diagnozuota COVID-19 liga. Iš jų 424 pacientai gydomi stacionaro lovose su deguonies tiekimo galimybe, o 38 – RITS lovose su DPV galimybe. 53 pacientai, kuriems nustatyta COVID-19 liga, gydomi dėl kitų ligų.

"Vidutinis RITS lovose gydomų pacientų amžius yra apie 60 metų, o apie 90 proc. šių pacientų yra nepasiskiepiję nuo COVID-19 ligos," – apie situaciją Kauno regiono ligoninėse pasakojo Kauno klinikų generalinis direktorius. Pastarosiomis savaitėmis į Kauno regiono ligonines vidutiniškai per parą stacionariniam gydymui su deguonies tiekimo galimybe atvyksta kiek daugiau nei 40 pacientų. Kauno klinikose šiuo metu gydomi trys vaikai, kuriems diagnozuota COVID-19.