Ekspertas: trečioji banga atėjo anksčiau, negu norėjome | Diena.lt

EKSPERTAS: TREČIOJI BANGA ATĖJO ANKSČIAU, NEGU NORĖJOME

  • 18

Antradienį visuomenę pasiekė neraminanti žinia: Statistikos departamentas paskelbė apie vėl šoktelėjusį naujų COVID-19 atvejų skaičių. Matematiko, prezidento Gitano Nausėdos suburtos Ekspertų tarybos nario Vaidoto Zemlio-Balevičiaus teigimu, trečioji viruso banga atėjo anksčiau, negu norėjome, todėl reikia suprasti karantino ribojimų svarbą ir atkreipti dėmesį į konkrečius regionus.

„Šios dienos skaičiai nedžiugina, bet žiūrint į duomenis matosi, kad problema, deja, yra Vilnius. Jame gyvena 20 proc. Lietuvos populiacijos, bet šiandien atvejų Vilniuje yra 40 proc. nuo visų atvejų Lietuvoje. Pažiūrėjus į istorinį trendą, matosi nuoseklus Vilniaus dalies augimas nuo vasario mėnesio. Tai sutampa su britiškosios atmainos paplitimo scenarijumi, kai turime tam tikrą įsibėgėjimo periodą, o tada sprogimą. Žiūrint į mobilumo duomenis irgi matosi, kad mobilumas yra didesnis negu buvo žiemą ir rudenį. Taigi, turime situaciją, kai Lietuvos rodiklius tempia žemyn vienas regionas, o kituose situacija yra kur kas geresnė“, – tvirtino duomenų analitikas.

Turime situaciją, kai Lietuvos rodiklius tempia žemyn vienas regionas, o kituose situacija yra kur kas geresnė.

Feisbuko nuotr.

Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, priemonių reikia imtis, skiriant didesnį dėmesį konkretiems regionams. „Akivaizdu, kad tolimesni veiksmai turi būti daromi ne visai Lietuvai, o atsižvelgiant į regionus. Vilniui (visam regionui) reikia papildomo dėmesio. Prieš imantis konkrečių veiksmų vis dėlto reikėtų papildomos analizės. Ar mes žinome kur labiausiai plinta virusas? Elementarus lockdownas veikia, kai žmonės juo tiki. Jeigu juo netikės, jo įvedimas norimo rezultato nepasieks. Kita vertus epidemiologinė situacija Vilniuje dabar yra tokia, kai atviras klausimas, ar yra erdvės kokiems nors kitokiems veiksmams, ypač turint omenyje naujienas apie PAR atmainos atsiradimą. Iš ne lockdowno veiksmų, tai aktyvus kontaktų atsekimas ir profilaktinis testavimas yra tie veiksmai, kurie turi būti daromi. Kiek jie padės konkrečiai Vilniui – neaišku, bet visoje Lietuvoje tai turi būti daroma ypatingai uoliai, tam, kad esanti gera situacija nepradėtų blogėti“, – socialiniame tinkle rašė mokslininkas.

Feisbuko nuotr.

„Trečia banga atėjo, deja, anksčiau negu norėjome, tai reikia susiimti ir su ja tvarkytis. Pavasaris yra netoli ir jis turėtų ženkliai padėti. Tikiuosi esame išmokę daug pamokų ir su šita banga susitvarkysime kur kas greičiau negu su pirmomis dviem. Trečias kartas nemeluoja“, – optimizmo neprarado V. Zemlys-Balevičius.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 855 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikta 6910 molekulinių (PGR) ir 1159 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Tikiuosi esame išmokę daug pamokų ir su šita banga susitvarkysime kur kas greičiau negu su pirmomis dviem. Trečias kartas nemeluoja.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 260,2 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 210 tūkst. 208 žmonės. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3501 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7082 mirtys.

Nerimą kelia PAR koronaviruso atmaina 

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį pranešė, kad Lietuvoje nustatyta Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmaina. Vėliau Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) pridūrė, kad atmaina praėjusią savaitę nustatyta iš Vilniaus ir Kauno apskričių gautuose mėginiuose

Jos teigimu, abu atvejai nėra susiję, jie patvirtinti sostinės Santaros klinikų laboratorijoje, vykdant sekoskaitos tyrimus. NVSPL duomenimis, mėginys Vilniaus apskrityje paimtas kovo 2 dieną, Kauno – kovo 8-ąją.

Laboratorija taip pat teigia, kad pirmas Pietų Afrikos atmainos atvejis pirmadienį užfiksuotas ir Latvijoje, tuo metu Suomijoje – gruodžio 19 dieną, Lenkijoje – vasario 10-ąją.

Epidemiologas Gytis Dudas sako, kad Pietų Afrikos atmaina yra viena iš „šiuo metu keliančių rūpestį“. Anot specialisto, genetinė informacija rodo, kad didėja tikimybė užsikrėsti šia atmaina pakartotinai, jeigu buvo persirgta kitomis atmainomis arba pasiskiepijus šiuo metu registruotomis vakcinomis.

Ekspertas taip pat sako, kad kol kas nėra įrodytų, kad Pietų Afrikos atmaina plistų greičiau nei britiškoji ar sukeltų didesnį mirtingumą.

Premjerė antradienį teigė, kad dėl rastų Pietų Afrikos atmainos atvejų gali tekti svarstyti tam tikrus karantino sugriežtinimus.

Rašyti komentarą
Komentarai (18)

Anonimas

O kas tas lockdownas, ar tas šūdspertas nepajėgus išsireikšti lietuviškai ?

ar skaičiuojame gripą bangomis?

taigi ne. Laikas pasauliui apsiprasti su Kovidu ir susivokti, kad jis niekur nedings iš viso. Skiepytis, vaikščioti su kaukėmis ir dėkoti Dievui, kad dar gyvenasi.

O

tai, pasirodo, NORĖJOME trečios bangos!
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS