EKSPERTAS PALYGINO PIRMĄJĮ IR ANTRĄJĮ KARANTINĄ: KAŽKAS NE TAIP

Po savaitgalį nustatyto rekordinio 2307 naujų COVID-19 atvejų šuolio pasisakė ir prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Ekspertas taip pat palygino pirmąjį ir antrąjį karantiną – ar su viruso plitimu tvarkomasi taip pat efektyviai, kaip ir pavasarį?

„Šiandien iššovė atvejų skaičius. Jeigu skaičiuosime pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenis, tai 7650 testams tenka 2305 nauji atvejai. Protu nesuvokiama 30 proc. teigiamų tyrimu dalis. Patikslintais statistikos departamento duomenimis testų buvo daryta 10518, ir jiems tenka 2131 nauji teigiami testai. Procentas gaunasi realistiškesnis, bet vis tiek jis labai aukštas. Na, bet savaitgaliais jis visados aukštesnis“, – apie COVID-19 statistiką rašė ekspertas.

V. Zemlio-Balevičiaus teigimu, duomenų susisteminimas gali trukti net keletą dienų. „Kyla natūralus klausimas kodėl taip skiriasi duomenys? Problema yra ta, kad einamos dienos duomenys gali keliauti į sistemą porą dienų. Kadangi NVSC duoda konkrečios valandos situaciją ir po to pasitaisyti negali, tai jų skaičiai visados bus netikslūs. Statistikos departamentas duomenis nuolatos atnaujina ir skelbia visą istoriją, todėl konkrečios dienos duomenys tampa tikslūs praėjus keletui dienų, kai viskas galų gale suvaikščioja. Kodėl duomenys vaikščioja kelias dienas yra atskiras klausimas. Dažniausiai tai susiję su žmogiškuoju faktoriumi. Neatitikimus galima matuoti. Jeigu jie vienai dienai neviršija 10-20 proc, o per porą dienų viskas stabilizuojasi, su tuo galima gyventi“, – svarstė V. Zemlys-Balevičius.

Feisbuko nuotr.

„Lyginant teigiamus naujus testus ir naujus atvejus įdomu stebėti NVSC darbą. Lapkričio 18 ir lapkričio 20 dieną naujų atvejų buvo mažiau nei teigiamų naujų testų, tai atitinkamas skirtumas buvo perneštas į kitą dieną. Todėl galima daryti prielaidą, kad šiandien rekordas buvo kokiu 100 atvejų padidintas. Normaliai tvarkantis su duomenimis tokių skirtumų neturėtų būti. Bet kokiu atveju vienas kitas šimtas atvejų į vieną ar kitą pusę situacijos esmės nekeičia. Situacija pablogėjo. Sulėtėjęs atvejų augimas vėl pradeda kilti ir grįžtame į prieš savaitę buvusį augimą. Galima viltis, kad dar pamatysime karantino poveikį ir grįšime į augimo lėtėjimą, bet tokiam optimizmui duomenys pagrindo neduoda“, – feisbuke rašė matematikas.

V. Zemlys-Balevičius taip pat palygino pirmojo ir antrojo karantino sergamumo rodiklius. „Kokia turėtų būti rodiklių dinamika prie karantino galima grubiai įsivertinti lyginant šio karantino rodiklius su pirmojo karantino rodikliais. Lyginant savaitinį atvejų augimą, teigiamų tyrimų dalį ir Rt aiškiai matosi skirtumai. Pirmojo karantino atveju nuo septintos karantino dienos matome tolygų mažėjimą. Antrojo karantino metu savaitinis augimas ir Rt mažėja, bet teigiamų tyrimų dalis kyla. Rt pradeda didėti dešimtą karantino dieną, o savaitinis augimas – tryliktą. Toks palyginimas vienareikšmiškai neparodo, kad antrasis karantinas neveikia. Tam reikėtų gilesnės analizės, lyginti savivaldybes, kitus rodiklius ir pan., bet tai yra rimtas signalas, kad kažkas ne taip. Deja, epidemijos valdymo pasaulinė patirtis yra vienareikšmiška, jeigu karantiną įsivesti pavėluoji, tai, kad būtų poveikis, jis turi būti griežtesnis ir jis trunka ilgiau. Kodėl Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė nusprendė šitą patirtį ignoruoti, lieka atviras klausimas“, – įžvalgomis dalijosi Sveikatos tarybos narys.

Feisbuko nuotr.

Feisbuko nuotr.

Karantinas Lietuvoje įvestas iki lapkričio 29 dienos. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga praėjusią savaitę sakė, kad siūlys jį pratęsti mažiausiai dar trims savaitėms.