GALVOSŪKIS LIGONINĖMS: KAIP, NESKRIAUDŽIANT KITŲ LIGONIŲ, PRIIMTI DAUGIAU COVID-19 PACIENTŲ?

Daugėjant sunkių COVID-19 atvejų, kai sergantiesiems šia liga prireikia medikų pagalbos, Kauno regiono ligoninėse ima stigti vietų jiems gydyti. Čia svarstoma didinti COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičių, mažinant jų kitiems ligoniams. Iškyla ir kita problema: net jei lovų būtų daugiau, gali pritrūkti medikų šiems pacientams gydyti.

Ligoninėse darosi ankšta

Kaip informavo Statistikos departamentas, vakar Lietuvos ligoninėse buvo gydomi 1 858 COVID-19 pacientai, 144 iš jų – reanimacijoje. Papildomai deguonies reikėjo šiek tiek daugiau nei pusei hospitalizuotų ligonių – 974 pacientams, 93 žmonėms taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija.

COVID-19 liga sergančių pacientų gydymą Kauno regione organizuojančių Kauno klinikų duomenimis, Kauno regiono ligoninėse (LSMU Kauno ligoninė, Kauno klinikos, taip pat Marijampolės, Kėdainių, Jurbarko, Jonavos ir Prienų ligoninė) buvo gydomi 384 koronavirusu sergantys asmenys, 29 iš jų – reanimacijoje. Minėtose septyniose ligoninėse šiems pacientams gydyti skirta 440 lovų, vakar 86 proc. jų buvo užimtos.

Vieną kitą lovą pastatyti ir atvesti deguonies vamzdelį ar pastatyti deguonies balioną dar galima, bet problema būtų medicinos personalo trūkumas.

Pagrindinėje Kauno regiono gydymo įstaigoje, kur gydomi COVID-19 pacientai, LSMU Kauno ligoninėje, vakar dėl šios ligos buvo gydoma daugiau ligonių, nei čia tam yra skirta vietų. "Sergantiesiems COVID-19 mūsų ligoninėje skirta 200 lovų, o tokių ligonių šiuo metu turime 202, trylika iš jų – intensyviosios terapijos palatose (reanimacijoje). Į šį bendrą skaičių neįeina dar 32 COVID-19 pacientai, izoliuoti tuose ligoninės padaliniuose, kur jie gydėsi tuo metu, kai ši liga jiems buvo diagnozuota", – skaičiavo LSMU Kauno ligoninės komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas.

Jis abejojo, ar ligoninė galėtų priimti daugiau sergančiųjų koronavirusu. "Pavyzdžiui, Kardiologijos skyriuje Šilainiuose tokių lovų yra 50, o ten gydome 54 sergančiuosius koronavirusu. Vieną kitą lovą pastatyti ir atvesti deguonies vamzdelį ar pastatyti deguonies balioną dar galima, bet problema būtų medicinos personalo trūkumas", – sakė pašnekovas.

Steigs kovidariumus?

LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus Albino Naudžiūno pasiteiravus, ar artimiausiu metu čia bus skirta daugiau lovų sergantiesiems koronavirusu gydyti, jis atsakė: "Dėl lovų skaičiaus ne mes sprendžiame. Yra organizuojanti įstaiga – Kauno klinikos, ir ji numato, kur COVID-19 pacientai bus gydomi, kiek kur papildomai tokių lovų turės būti. Daugiau lovų tam turės skirti ir kitos ligoninės, ir Kauno klinikos. Mūsų ligoninės galimybės jau išsemtos."

Pasak A.Naudžiūno, dar šiek tiek COVID-19 lovų būtų galima įrengti Geriatrijos skyriuje Šilainiuose, kuris šiuo metu yra atlaisvintas – tuščias, o šio skyriaus medikai gydo sergančiuosius koronavirusu. Tačiau ligoninės atstovai abejoja, ar, padidinus lovų skaičių, bus kam šiuos pacientus gydyti. Mat dėl COVID-19 židinių pačioje ligoninėje ima trūkti darbuotojų. "Šiuo metu COVID-19 serga 143 ligoninės medicinos personalo atstovai: gydytojai, slaugytojos ir jų padėjėjos. Dėl to darbo grafiko sudarymas vyresniosioms slaugytojoms tampa tikru galvosūkiu. Situaciją apsunkina tai, kad dabar, dirbdami su apsauginiais kostiumais, po 4 valandų šie darbuotojai turi daryti pertrauką. Vadinasi, tuo metu kažkas turi juos pakeisti, – pasak S.Tvirbuto, dėl to tampa sunkiau sudaryti darbo grafikus. – Šioks toks gydytojų rezervas dar yra, labiausiai trūksta slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų. Jų daugiausia serga arba yra izoliacijoje ir jų šiuo metu mums trūksta kelių dešimčių."

Vis dėlto A.Naudžiūnas viliasi, kad sergantiesiems koronavirusu skirtų lovų skaičiaus ligoninėje didinti neteks, jei bus įgyvendinamas naujas koronaviruso protrūkių gydymo įstaigose valdymo modelis ir bus formuojami vadinamieji kovidariumai.

"Prieš keletą dienų vyko nuotolinis susitikimas su Sveikatos apsaugos ministerija ir COVID-19 ligonių gydymą Kauno regione organizuojančia įstaiga Kauno klinikomis. Ten buvo panaudotas žodis "kovidariumas". Kalbama apie tai, kad toje gydymo įstaigoje ar padalinyje, kur įvyksta COVID-19 protrūkis, kur pacientai užsikrečia COVID-19, tuos pacientus reikėtų ir stengtis gydyti, izoliuoti. Sakykime, jei protrūkis įvyko Neurochirurgijos klinikoje, ten juos reikia izoliuoti ir gydyti nuo COVID-19", – pasak A.Naudžiūno, įgyvendinus šį principą, jo vadovaujamai ligoninei turėtų palengvėti.

Gydo kardiologai, terapeutai

LSMU Kauno ligoninės atstovai pabrėžia, kad jie yra tapę daugiausia COVID-19 pacientų turinčia gydymo įstaiga Lietuvoje (Vilniuje sergančiujų šia liga yra daugiau nei antrajame Lietuvos mieste, tačiau ten maždaug po tiek pat pacientų hospitalizuojama Santaros klinikose ir Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, o Kaune beveik visi jie koncentruojasi LSMU Kauno ligoninėje). "Mūsų ligoninei didžiausias krūvis teko nuo pat pandemijos pradžios: jau dešimt mėnesių mes šioje srityje dirbame. Turime Infekcinę ligoninę, ir buvo manoma, kad čia infektologai turi konsultuoti ir prižiūrėti šiuos ligonius. Iš pradžių buvo galvojama, kad infektologai su šiais ligoniais susitvarkys", – pradinę COVID-19 pacientų gydymo idėją prisiminė ligoninės vadovas.

Tačiau realybė tokia, kad LSMU Kauno ligoninėje sergančiuosius COVID-19 gydo toli gražu ne vien infektologai. "Neseniai dėl COVID-19 komplikacijų gydžiausi šioje ligoninėje. Gulėjau Kardiologijos skyriuje, mano gydanti gydytoja buvo kardiologė. Ji tiesiai šviesiai pasakė, kad nelabai supranta, kaip mane gydyti", – įspūdžiais iš ligoninės dalijosi kaunietė Daiva (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Juos gydo ne tik kardiologai – ir terapeutai, ir infektologai. O kas, jūsų nuomone, turėtų gydyti? 200 ligonių turėtų gydyti penki infektologai?

A.Naudžiūnas neneigė, kad jo vadovaujamoje ligoninėje COVID-19 pacientus gydo ir ne infektologai: "Juos gydo ne tik kardiologai – ir terapeutai, ir infektologai. O kas jūsų nuomone turėtų gydyti? 200 ligonių turėtų gydyti penki infektologai? Mums trūksta personalo. Dirba visi, kas tik gali. Dabar, kai vyksta biologinis karas, infektologai nepajėgtų gydyti tiek žmonių, kiek pas mus atvežama."

Medikų atsiveš iš kitur?

Galbūt Kauno klinikos kaip įstaiga, organizuojanti COVID-19 liga sergančių pacientų gydymą Kauno regione, galėtų paskolinti Kauno ligoninei taip trūkstamo medicinos personalo? Išgirdęs šį klausimą Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius suabejojo, ar LSMU Kauno ligoninėje iš tiesų yra personalo stygius. "Istoriškai ta ligoninė susideda iš trijų ligoninių: buvusių Raudonojo kryžiaus, Kauno klinikinės ir Respublikinės Kauno ligoninių. Planinė pagalba, mūsų žiniomis, sustabdyta Šilainių pastatuose, kur yra ir Infekcinių ligų klinika. Jei tokia pagalba ten neteikiama, medikų toje ligoninėje turėtų būti. Bet aš negaliu komentuoti už kitos ligoninės vadovus – klauskite jų pačių", – siūlė R.Jurkevičius.

Renaldas Jurkevičius: COVID-19 lovų skaičiaus didinimas susijęs su vienu labai blogu dalyku – kitų paslaugų mažinimu.

Priminus, kad LSMU Kauno ligoninėje nemaža dalis medicinos personalo serga arba yra priversti izoliuotis, dėl to nėra kam dirbti, Kauno klinikų generalinis direktorius atsakė: "Visose ligoninėse – panaši situacija. Yra sergančių medikų ir mes esame gavę prašymą iš LSMU Kauno ligoninės dėl anesteziologų, rezidentų. Esame pasidaliję tuo prašymu, bet kol kas mes galėtume tik savanoriško kiekvieno žmogaus apsisprendimo būdu skolinti personalą kitoms ligoninėms. Lygiai taip pat kaip Kauno klinikų antrajame COVID-19 skyriuje  įdarbinome tuos, kurie savo noru sutiko ten dirbti", – palygino R.Jurkevičius.

Jo žodžiais, susitarti su darbuotoju įpareigoja darbo teisės reikalavimai: "Kol kas teisiškai neturime galimybės be darbuotojo sutikimo jį perkelti į kitą darbo vietą, tuo labiau – į kitą gydymo įstaigą. Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip šiais laikais būtų galima kalbėti apie prievartą perkeliant darbuotojus."

Vis dėlto laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga spaudos konferencijoje penktadienį užsiminė apie galimybę komandiruoti medikus į kitas gydymo įstaigas priverstiniu būdu. Jis teigė, kad, esant ekstremaliai situacijai, tai galima būtų padaryti remiantis Civilinės saugos įstatymu. "Tačiau tikėkimės, kad to neprireiks. Kol kas tai yra labiau teorinė galimybė, – pasak A.Verygos, bet kuriuo atveju su darbuotojais pirmiausia turėtų būti tariamasi derybų keliu. – Tikėkimės, kad visais atvejais su darbuotojais bus susitariama kalbantis, tariantis, siūlant tiek papildomų garantijų, tiek darbo užmokesčio priedą. Iki šiol tai dažnai pavykdavo."

Ypač blogas scenarijus

Kauno klinikos nuo pavasario yra įstaiga, organizuojanti sergančiųjų koronavirusu gydymą Kauno regione. Teigiama, kad COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupė kiekvieną dieną peržiūri viso regiono gydymo įstaigų lovų užimtumo rodiklius, pacientų srautus ir personalo pajėgumus. Tačiau ar yra numatyta, kur bus stacionarizuojami COVID-19 ligoniai iš Kauno, jei LSMU Kauno ligoninėje ir Kauno klinikose jiems skirtos vietos bus užpildytos? Pasak R.Jurkevičiaus, yra numatyti skirtingi variantai, tarp jų – ir lovų skaičiaus didinimo, ir ligonių pervežimo į mažiau apkrautas regiono ligonines.

"Planas yra numatytas. Tačiau supraskime, kad COVID-19 lovų skaičiaus didinimas susijęs su vienu labai blogu dalyku: kitų paslaugų  mažinimu. Mes, medikai, tai vertiname labai atsakingai, nes patys dabar matome labai daug ligonių, kuriems per pirmąją koronaviruso bangą pavasarį nebuvo suteikta pagalba. Dabar jų ligos jau yra užleistos,  sveikata pablogėjusi, – R.Jurkevičius teigė tai pastebintis ir kaip praktikuojantis kardiologas. – Mes labai stengiamės, kiek įmanoma, išsaugoti planinę pagalbą ir COVID-19 lovų skaičių didinti tik tada, kai matome, kad artėjame prie ribos."

Vis dėlto Kauno klinikų generalinis direktorius užsiminė, kad artimiausiu metu lovų skaičių turbūt teks didinti. "Tačiau pabrėžiu, kad COVID-19 lovų skaičiaus didinimas vyksta mažinant planinę pagalbą, kurią mes, kaip medikai, privalome išsaugoti", – akcentavo pašnekovas.

Anot jo, žymiai sumažinus planinę medicinos pagalbą, nukentėtų sergančiųjų kitomis ligomis sveikata, dėl to gali būti ir mirties atvejų. Pašnekovo žodžiais, svarstomas ir variantas kritiniu atveju visą Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centrą paversti COVID-19 ligonine. "Jei būtų ypač bloga situacija, ten antrame aukšte yra operacinės ir intensyviosios terapijos (reanimacijos) palatos. Jei trūks reanimacijos lovų, mums teks naudoti tą pastatą COVID-19 ligoniams gydyti. Nes intensyviosios terapijos (reanimacijos) lovų užimtumas didėja. Tačiau supraskime, kokie būtų to padariniai – nebūtų teikiama skubi pagalba patyrus traumas, – pasak R.Jurkevičiaus, tai vienas scenarijų, kurių labai nesinorėtų įgyvendinti. – Mes, kaip organizuojanti ligoninė, stengiamės taip išlaviruoti, kad būtų sustabdyta kiek įmanoma mažiau sergantiesiems kitomis ligomis reikalingos pagalbos."

Šiuo metu Kauno klinikose COVID-19 pacientams skirta 20 terapinių ir 20 reanimacijos lovų, vakar atitinkamai 10 ir 15 šių lovų buvo užimta. Kauno klinikų vadovo teigimu, nereikėtų stebėtis, kad LSMU Kauno ligoninė tapo pagrindine COVID-19 pacientus priimančia ligonine, o Kauno klinikose jų priimama santykinai nedaug. "Kauno klinikos yra universitetinės klinikos, teikiančios tretinio lygio pagalbą, tokią, kokios kitos ligoninės negali suteikti. Čia teikiamos neurochirurgijos, kardiochirurgijos paslaugos, net ir transplantacijos operacijos šiuo metu nėra sustojusios. O kadangi Kaune yra ir LSMU Kauno ligoninė su trimis dideliais padaliniais, kuriuose visuose yra besidubliuojantys vidaus ligų, chirurgijos, ginekologijos skyriai, visuose juose kauniečiams galima suteikti antrinio lygio pagalbą", – R.Jurkevičiaus žodžiais, tai viena priežasčių, kodėl didžioji dalis kauniečiams skirtų COVID-19 lovų yra Kauno ligoninėje.

Paskirsto po regioną

Praėjusią savaitę vienu metu buvo užimtos visos COVID-19 ligoniams skirtos lovos Marijampolės ir Jurbarko ligoninėse – sergančiųjų koronavirusu ten daugiau, nei jiems skirta lovų. R.Jurkevičius patikino, kad, persipildžius šioms ligoninėms, COVID-19 ligoniai, kuriems reikia medikų pagalbos, be jos nelieka: "Marijampolėje lovos yra užsipildytos ne tik marijampolių. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Kauno greitosios medicinos pagalbos stotimi (GMPS). Vienu metu, kai buvo didelis COVID-19 pacientų antplūdis į Kauno ligoninę, jų skubios pagalbos skyrių, prie jo tiesiog laukė greitosios su COVID-19 pacientais, jos buvo siunčiamos į Marijampolę – vežė ten kauniečius, nes ten tuo metu buvo laisvų lovų. Tačiau jos labai greitai užsipildė. Šiuo metu vežimas iš kitų regionų į Marijampolę sustabdytas."

Pasak R.Jurkevičiaus, COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupė seka naujų šios ligos atvejų skaičius kiekviename regiono mieste ir rajone, stebi, kur jie auga, kur mažėja ir, bandant prognozuoti, stengiamasi šiems pacientams skirtas lovas maksimaliai išnaudoti. "Pavyzdžiui, Prienų rajone COVID-19 atvejų skaičius nėra didelis. Žinome, kad iš 100 naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių 5–10 patenka į ligoninę. Vadinasi, jei susirgo 20, į ligoninę teks guldyti vieną du pacientus. Įvertindami tai ir bendradarbiaudami su Kauno GMPS,  tuos pacientus paskirstome – į Prienų ligoninę, diagnozavus COVID-19, taip pat vežami ne vien šios savivaldybės gyventojai", – pasakojo Kauno klinikų generalinis direktorius.

Vadovaujantis šiuo principu, kauniečiai ir kitų miestų gyventojai, esant laisvų vietų, keliauja ir į kitas Kauno regiono ligonines.