Ge­ras mie­gas – in­ves­ti­ci­ja į odos svei­ka­tą ir gro­žį

– Kas vyks­ta mie­gant ir tu­ri tie­sio­gi­nę įta­ką odai ir gro­žiui?

– Gro­žio mie­gas tik­rai nė­ra mi­tas. Mie­gant oda pe­rei­na į re­ge­ne­ra­ci­jos (at­si­nau­ji­ni­mo) re­ži­mą. Nak­tį ak­ty­viau da­li­ja­si ir at­si­nau­ji­na odos ląs­te­lės ke­ra­ti­no­ci­tai, mažėja die­nos me­tu pa­tir­ti ląs­te­lių pa­žei­di­mai, oda grei­čiau gy­ja, stip­rė­ja jos ap­sau­gi­nis bar­je­ras. Gi­laus mie­go me­tu iš­si­ski­ria au­gi­mo hor­mo­nas, ku­ris pa­de­da au­di­niams at­si­kur­ti ir da­ly­vau­ja ko­la­ge­no ga­my­bo­je. Svar­bus ir me­la­to­ni­nas. Jis ne tik va­di­na­mas mie­go hor­mo­nu, bet ir vei­kia kaip an­tiok­si­dan­tas – pa­de­da ma­žin­ti per die­ną su­si­kau­pu­sią UV spin­du­lių, tar­šos ir stre­so ža­lą.

To­dėl ge­rai iš­si­mie­go­jus oda at­ro­do gai­ves­nė, ma­žiau pa­bur­ku­si, drėg­nes­nė, skais­tes­nė. At­li­kus ty­ri­mus paaiš­kė­jo, kad ge­riau mie­gan­tys sa­vo iš­vaiz­dą ver­ti­na kaip pa­trauk­les­nę.

– Kuo gro­žiui svar­bus daž­nai mi­ni­mas ko­la­ge­nas?

– Ko­la­ge­nas yra bal­ty­mas, ku­ris su­tei­kia odai stang­ru­mo ir elas­tin­gu­mo. Tai yra ta­ry­tum odos at­ra­ma. Kai jo pa­kan­ka, oda at­ro­do tvir­tes­nė, ly­ges­nė, ma­žiau for­muo­ja­si raukš­lių. Sens­tant, vei­kiant sau­lei, stre­sui ar rū­ky­mui, ko­la­ge­no ma­žė­ja ir jis tam­pa pra­stes­nės ko­ky­bės. Oda plo­nė­ja, pra­ran­da stang­ru­mą, at­si­ran­da raukš­lių, kei­čia­si vei­do kon­tū­rai.

– Ko dar, be mie­go, rei­kia, kad ga­min­tų­si ko­la­ge­nas? Kas truk­do jam ga­min­tis?

– Kad ga­min­tų­si ko­la­ge­nas, or­ga­niz­mui rei­kia sta­ty­bi­nių me­džia­gų. Iš mais­to gau­na­mų bal­ty­mų, ami­no­rūgš­čių, taip pat vi­ta­mi­no C, ku­ris sta­bi­li­zuo­ja ko­la­ge­no skai­du­las, ir mik­roe­le­men­tų, to­kių kaip cin­kas, va­ris, ge­le­žis.

Ne­ga­na to, tu­ri­me ne tik at­kreip­ti dė­me­sį į ko­la­ge­no ga­my­bą, bet ir sau­go­ti ko­la­ge­ną nuo suar­dy­mo. Ko­la­ge­nui la­biau­siai ken­kia UV spin­du­liuo­tė, dėl ku­rios iš­si­ski­ria fer­men­tai, ar­dan­tys ko­la­ge­ną ir kei­čian­tys jo struk­tū­rą. Ža­lin­gas ir mie­go trū­ku­mas. Kai mie­ga­me pra­stai, ak­ty­vė­ja pagumburio–hipofizės–antinksčių ašis, di­dė­ja kor­ti­zo­lio kie­kis. Kor­ti­zo­lio per­tek­lius slo­pi­na fib­rob­las­tų ak­ty­vu­mą, to­dėl ga­li ma­žė­ti nau­jo ko­la­ge­no ga­my­ba, taip pat dėl ak­ty­ves­nės jau mi­nė­tų fer­men­tų veik­los ko­la­ge­nas grei­čiau su­skai­do­mas. Dėl to blo­giau gy­ja žaiz­dos, sun­kiau at­si­ku­ria odos bar­je­ras, oda ga­li tap­ti plo­nes­nė, jaut­res­nė, ma­žiau stang­ri.

Ko­la­ge­no apy­kai­tai taip pat ken­kia rū­ky­mas, lė­ti­nis stre­sas, lė­ti­nis už­de­gi­mas, per­tek­li­nis cuk­raus kie­kis ir gli­ka­ci­ja. Gli­ka­ci­jos me­tu cuk­raus mo­le­ku­lės jun­gia­si prie ko­la­ge­no ir elas­ti­no, to­dėl skai­du­los tam­pa stan­des­nės, ma­žiau elas­tin­gos, oda pra­ran­da minkš­tu­mą ir elas­tin­gu­mą.

Ne­pa­žeis­tas odos bar­je­ras yra vie­nas svar­biau­sių svei­kos odos po­žy­mių.

– Koks odos barjero vaidmuo?

– Ne­pa­žeis­tas odos bar­je­ras yra vie­nas svar­biau­sių svei­kos odos po­žy­mių. Jis sau­go, kad oda ne­pra­ras­tų van­dens, ir kar­tu ne­lei­džia pro odą pa­tek­ti dir­gik­liams, aler­ge­nams, mik­roor­ga­niz­mams ir ki­tiems odą pa­žei­džian­tiems veiks­niams. Daž­nai odos bar­je­ras ly­gi­na­mas su ply­tų sie­na: ra­gi­nio sluoks­nio ląs­te­lės ke­ra­ti­no­ci­tai yra tar­si ply­tos, o li­pi­dai tarp jų – tar­si ce­men­tas. Kai ši sis­te­ma vien­ti­sa, oda ge­riau iš­lai­ko drėg­mę, yra at­spa­res­nė, ma­žiau jaut­ri, re­čiau pa­raus­ta.

Kai bar­je­ras pa­žeis­tas, oda tam­pa sau­sa, jaut­ri, per­štin­ti, pa­rau­du­si, ga­li pleis­ka­no­ti. Ta­da net kas­dien nau­do­ja­mos odos prie­žiū­ros prie­mo­nės ga­li grauž­ti, de­gin­ti odą. To­kiais at­ve­jais pir­miau­sia rei­kė­tų at­kur­ti odos bar­je­rą, o ne nau­do­ti stip­res­nes ak­ty­vią­sias prie­mo­nes.

Nak­tį bar­je­ras tam­pa ypač ak­tua­lus, nes dėl pa­di­dė­ju­sios odos tem­pe­ra­tū­ros ir krau­ja­gys­lių iš­si­plė­ti­mo ga­li pa­di­dė­ti van­dens ne­te­ki­mas per odą. Dėl to vakare svar­bu ne tik rink­tis prie­mo­nes su ak­ty­viai­siais ing­re­dien­tais, bet ir drė­kin­ti, nau­do­ti bar­je­rą stip­ri­nan­čias me­džia­gas.

Agnė Panavienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kas lemia, kad vei­de at­si­spin­di emo­ci­nė svei­ka­ta?

– Jau nuo pat emb­rio­no vys­ty­mo­si pra­džios oda ir sme­ge­nys vys­to­si iš to pa­ties la­pe­lio – ek­to­der­mos. Tad odą ir sme­ge­nis sie­ja dvik­ryp­tė ko­mu­ni­ka­ci­ja. Kai pa­ti­ria­me stre­są ar­ba blo­gai mie­ga­me, ak­ty­vė­ja pagumburio–hipofizės–antinksčių ašis. Dėl to di­dė­ja įvai­rių už­de­gi­mi­nių me­dia­to­rių ak­ty­vu­mas. Odo­je tai ga­li reikš­ti di­des­nį krau­ja­gys­lių reak­ty­vu­mą, pa­rau­di­mą, nie­žė­ji­mą, rie­ba­li­nių liau­kų ak­ty­vu­mą, lė­tes­nį gi­ji­mą ir silp­nes­nį odos bar­je­rą.

To­dėl emo­ci­nė svei­ka­ta ga­li at­si­spin­dė­ti vei­de: dėl stre­so ga­li paū­mė­ti ak­nė, vei­do ro­ži­nė, se­bo­rė­ji­nis der­ma­ti­tas, ato­pi­nis der­ma­ti­tas, pso­ria­zė, ga­li su­stip­rė­ti odos jaut­ru­mas ar nie­žė­ji­mas, blo­gė­ti odos bar­je­ri­nė funk­ci­ja. Ly­giai taip pat, esant odos už­de­gi­mui, sme­ge­nims siun­čia­mas sig­na­las ak­ty­vin­ti ne­ri­mo, nie­žė­ji­mo ke­lius. Tad odos li­ga ga­li blo­gin­ti emo­ci­nę sa­vi­jau­tą, o stre­sas ir mie­go trū­ku­mas ga­li pa­blo­gin­ti odos li­gą. Tai dvik­ryp­tis ra­tas.

– Kiek rei­kia mie­go? Ar per daug mie­go ne­ken­kia?

– Vi­du­ti­niš­kai suau­gu­sie­siems rei­kia 7–9 va­lan­dų mie­go. Ta­čiau kiek­vie­nam tai yra itin in­di­vi­dua­lu ir pri­klau­so nuo žmo­gaus am­žiaus, ge­ne­ti­kos, nuo per die­ną pa­tir­to stre­so, fi­zi­nio krū­vio ir kt. veiks­nių. Svar­bu ne tik tai, kiek mie­ga­te, bet ir kaip: ar leng­vai už­mie­ga­te, ar ne­pra­bun­da­te nak­tį, ar ry­te jau­čia­tės pail­sė­ję.

Svar­bu ne tik mie­go truk­mė, bet ir ei­ti mie­go­ti ir kel­tis re­gu­lia­riai. Bu­vo at­lik­tas ty­ri­mas, kur anks­ty­vas mie­gas bu­vo api­brėž­tas kaip ėji­mas mie­go­ti iki 23 val., o vė­ly­vas – po 23 val. Vė­liau ei­nan­čių mie­go­ti mo­te­rų gru­pė­je bu­vo ste­bė­ta ma­žes­nė odos drėg­mė, ma­žes­nis stang­ru­mas ir elas­tin­gu­mas, di­des­nis van­dens ne­te­ki­mas per odą, di­des­nis se­bu­mo iš­si­sky­ri­mas, ryš­kes­nės raukš­lės ir net ma­žes­nė odos mik­ro­bio­tos įvai­ro­vė.

Per ma­žai mie­go da­ro nei­gia­mą įta­ką odai – ji ga­li tap­ti jaut­res­nė, sau­ses­nė, la­biau pa­bur­ku­si, lė­čiau gy­ti, tap­ti ma­žiau at­spa­ri UV pa­žai­dai. Neį­ro­dy­ta, kad per daug mie­go ken­kia odai. Ta­čiau jei žmo­gus nuo­lat il­gai mie­ga ir vis tiek jau­čia­si pa­var­gęs, ga­li bū­ti ženk­las, kad mie­gas ne­ko­ky­biš­kas ar­ba yra ki­ta pro­ble­ma, pa­vyz­džiui, mie­go ap­nė­ja, dep­re­si­ja, lė­ti­nis nuo­var­gis, ge­le­žies sto­ka ar ki­tų svei­ka­tos su­tri­ki­mų.

– Pie­tų mie­gas tin­ka? Ar jis kom­pen­suo­ja nak­ties mie­gą?

– Trum­pas pie­tų mie­gas ga­li bū­ti nau­din­gas. Ge­riau­sia – apie 15–30 mi­nu­čių. Tai ga­li pa­di­din­ti ener­gi­jos, pa­ge­rin­ti nuo­tai­ką ir dė­me­sio kon­cent­ra­ci­ją. Vis dėl­to pie­tų mie­gas ne­tu­rė­tų pa­keis­ti nak­ties mie­go. Nak­tį vyks­ta svar­biau­si hor­mo­nų, imu­ni­nės sis­te­mos ir odos at­si­nau­ji­ni­mo pro­ce­sai.

Trum­pai ta­riant, pie­tų mie­gas ga­li pa­dė­ti po pra­stes­nės nak­ties, bet tai neil­ga­lai­kis spren­di­mas, jei nuo­lat mie­ga­me per ma­žai.

Praus­tis ge­riau va­ka­re ar ry­te?

Odos po­žiū­riu svar­biau­sia ne tai, ar į du­šą ei­na­me ry­te, ar va­ka­re, o kaip prau­sia­mės. Van­duo turėtų bū­ti drung­nas, o ne karš­tas, ne­rei­kė­tų praus­tis per­ne­lyg il­gai, o prau­sik­liai tu­rė­tų bū­ti švelnūs. Rei­kė­tų veng­ti ag­re­sy­vių mui­lų ir stip­rių sur­fak­tan­tų, nes jie ga­li pa­žeis­ti odos bar­je­rą.

Nusiprausus duše, ypač jei oda sau­sa, jaut­ri, lin­ku­si į bė­ri­mus, rei­kė­tų odą pa­tep­ti emo­lien­tu – drėki­na­muo­ju kre­mu. Ge­riau­sia tai pa­da­ry­ti per ke­lias mi­nu­tes nusiprausus, kol oda dar šiek tiek drėg­na. Taip pa­de­da­me su­lai­ky­ti van­de­nį odo­je ir at­kur­ti ap­sau­gi­nį odos bar­je­rą.