Užsitęsęs vėjaraupių sezonas stebina uostamiesčio šeimos gydytojus. Jie iki šiol sulaukia nemažai pacientų, sergančių vėjaraupiais. Įprastai šia liga užsikrėtusiųjų dažniau apsilanko šaltuoju metų laiku.

Susirgo nėščioji

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai stebisi, kad pastaruoju metu sulaukia daugiau mažųjų pacientų, sergančių vėjaraupiais. Tokie atvejai stebina, nes sergamumas vėjaraupiais vasarą nėra būdingas.

Be to, vėjaraupiais dažniau užsikrečiama, kai vaikai lanko darželius ir mokyklas, nes šis virusas labai lengvai plinta kolektyvuose. Šiuo metu daugelis ikimokyklinių įstaigų atostogauja, pamokų nėra.

Spėjama, kad daugiau sergančiųjų vėjaraupiais sulaukiama dėl užsitęsusio vėjaraupių pakilimo, kuris uostamiestyje buvo pastebėtas gegužę.

Vėjaraupių auka buvo tapusi ir būsimoji mama, turėjusi greitai gimdyti. Ši virusinė liga ypač pavojinga nėščioms moterims – galimi pakenkimai kūdikiui, gresia persileidimas.

Duomenys skiriasi

Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus turimi duomenys skiriasi nuo šeimos gydytojų pastebėjimų.

Pasak Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės Lavruvianec, šiuo metu Klaipėdos mieste pastebima sergamumo vėjaraupiais mažėjimo tendencija.

Daugiausia sergančiųjų buvo užfiksuota gegužę, kai sirgo 306 gyventojai, iš jų 303 vaikai. Tuomet daugiausia sirgo 4–6 metų vaikai (162). Antroje vietoje pagal sergamumą buvo vaikai iki trejų metų amžiaus (101). Vėjaraupiais susirgo ir trys suaugusieji.

Birželį sergančiųjų vėjaraupiais buvo beveik dviem kartais mažiau nei gegužę, tačiau padaugėjo užsikrėtusių suaugusiųjų. Iš 170 gyventojų daugiausia sirgo vaikai nuo gimimo iki šešerių metų. Vėjaraupiai buvo nustatyti septyniems suaugusiesiems.

Laikas – neįprastas

"Nors rizika užsikrėsti vėjaraupiais yra vienoda ir jais sergama visus metus, tačiau daugiausia susirgimų užregistruojama šaltuoju metų laiku, kiek mažiau – vasarą. Tai susiję su tuo, kad vėjaraupiais daugiausia serga vaikai, lankantys vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiantys uždarose patalpose, kur yra glaudesni kontaktai ir geresnės sąlygos vėjaraupių sukėlėjui plisti", – patvirtino A.Lavruvianec.

Pasak specialistės, vasarą, kai dažniau būnama lauke, kur veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams vėjaraupių sukėlėjas greičiau žūsta, sąlygos jam plisti yra prastesnės ir sergamumas vėjaraupiais sumažėja.

Pakilimai kartojasi

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus duomenimis, tarp visų šiais metais registruotų susirgusiųjų vėjaraupiais nėščiųjų nebuvo.

Didžiausias sergamumas vėjaraupiais uostamiestyje buvo užregistruotas 2014 m., kai šia liga užsikrėtė beveik 3 tūkstančiai klaipėdiečių.

Įprastai šia liga per metus suserga iki tūkstančio gyventojų.

Palyginus duomenis, sergamumo vėjaraupiais didėjimo tendencija Klaipėdoje pastebima kas 3–4 metus.