Į VAISTINES GYVENTOJAI VIS DAŽNIAU UŽSUKA IŠSITIRTI

Sekdami Vakarų Europos pavyzdžiu, lietuviai į vaistines vis dažniau užsuka ne tik medikamentų, bet ir pasitikrinti sveikatą.

Kaip parodė nepriklausomos tyrimų bendrovės „Nielsen“ tyrimas, jei cholesterolio ir gliukozės kiekį vaistinėse matuojasi beveik kas dešimtas gyventojas, tai artimiausioje ateityje tai daryti ketina net trigubai daugiau žmonių. Vaistininkų teigimu, tokios tendencijos atspindi didėjantį sąmoningumą – organizmo būkle susirūpinama ne tik tuomet, kai užklumpa negalavimai.

Tyrimo duomenimis, vaistinėse reguliariai kraujospūdį matuojasi penktadalis lankytojų, o ateityje tai ketina daryti jau 27 proc. gyventojų. Dar didesnio susidomėjimo sulaukia cholesterolio ir gliukozės kiekio, taip pat kaulų tankio matavimas – remiantis apklausa, šiomis paslaugomis reguliariai besinaudojančių lietuvių procentas šoktels nuo atitinkamai 7 ir 6 proc. iki 21 ir 16 proc.

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė patvirtino, kad galimybę atlikti kai kuriuos profilaktinius tyrimus neužsiregistravus pas gydytoją atranda vis daugiau lietuvių. „Vakarų Europoje dauguma vaistinių jau seniai atlieka universalaus medicinos centro vaidmenį, tokios tendencijos įsitvirtina ir pas mus. To priežastys: daugėja savo sveikata susirūpinusių žmonių, taip pat suveikia patogumo kriterijus – galima sutaupyti daug laiko, nereikia laukti eilėse prie gydytojų, be to, visa tai nemokama“, - sakė ji.

G. Krikščiūnienės pastebėjimu, profilaktinis tam tikrų organizmo funkcijų tikrinimas gali padėti užkirsti kelią daugeliui sunkių ligų. „Kai statistika rodo, jog Lietuvoje daugiau nei pusei darbingo amžiaus žmonių yra padidėjęs kraujospūdis, jo pasimatavimas gali būti ypač naudingas. Juo labiau, kad vaistinėje pacientai yra labiau atsipalaidavę nei gydytojo kabinete. Kadangi žmonių neveikia baimės sindromas, tai ir tyrimų rezultatai paprastai yra tikslesni ir patikimesni“, - pažymėjo vaistininkė.

Jos teigimu, žinoma, tai nereiškia, kad radus nukrypimų nuo normos, nebus reikalinga gydytojo konsultacija, bet tai gali būti signalas imtis priemonių. „Tą patį galima pasakyti ir apie regos tikrinimą, svorio matavimąsi, cholesterolio kiekio tikrinimą ir kitus tyrimus. Tiesiog vaistininkas visada pasirengęs padėti ir pakonsultuoti klientą savo kompetencijos ribose“, - teigė vaistininkė.

Anot G. Krikščiūnienės, nemažai žmonių į vaistininkus kreipiasi ir ekstra atvejais, kai žmogus patiria nedidelius sužeidimus, kenčia nuo įvairių priepuolių, alergijų ir kt. Tuomet vaistininkams reikia reaguoti itin greitai – diagnozuoti negalavimą ir jo priežastį bei čia pat suteikti efektyvią pagalbą. Tokiems atvejams vaistininkai ruošiami nuolat vykdomuose mokymuose, kur plečiamos jų kompetencijos.