Investicija į vaiko mokymosi erdvę – investicija į jo sveikatą | Diena.lt

INVESTICIJA Į VAIKO MOKYMOSI ERDVĘ – INVESTICIJA Į JO SVEIKATĄ

Specialistai skambina pavojaus varpais dėl prastėjančios vaikų ir paauglių sveikatos. Visą dieną praleidžiant prie ekrano, blogėja rega, atsiranda juosmens, kaklo srities skausmų, krypsta stuburas. Tad kaip įrengti moksleivio darbo erdvę, kad ji būtų ne tik jauki, bet ir negadintų sveikatos?

Drauge augantys baldai

Ergoterapeutė, specializuoto lavinimo centro "Raidos pradžia" bendraįkūrėja Miglė Bukauskaitė pastebi, kad taisyklingai suplanuota vaiko darbo vieta namuose yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių tinkamą jo augimą. Jei ruošdamas namų darbus moksleivis išlaiko taisyklingą laikyseną, jo skeletas ir raumenų sistema vystosi sklandžiai. O tai turi tiesioginės reikšmės ir moksleivio fiziniams bei akademiniams gebėjimams.

"Vaikai, kaip ir suaugusieji, didžiąją dienos dalį praleidžia prie darbo stalo. Tačiau, kitaip nei suaugusieji, jie vis dar auga. Todėl svarbu, kad kėdė ir stalas augtųkartu su moksleiviu ir prisitaikytų prie jo kūno pokyčių. Tad geriausia rinktis reguliuojamus ergonomiškus baldus, – atskleidžia pašnekovė. – Stalo paviršius turėtų būti pakankamo ploto  reikalingoms priemonėms susidėti. Stalo ir kėdės kraštai turėtų būti suapvalinti, siekiant išvengti traumų. Dar vienas svarbus aspektas – stalviršio reguliavimas. Jeigu vaikas skaito, patartina, kad stalviršis reguliuotųsi iki 30 ° kampo."

Miglė Bukauskaitė: netinkami moksleivio kūno proporcijoms baldai ne tik blogina laikyseną, bet ir sukelia nuovargį, nugaros, kaklo, galvos, raumenų skausmų, neigiamai veikia koncentraciją ir emocijas.

Anot specialistės, vaikams, kaip ir suaugusiesiems, taikomos tos pačios ergonomikos taisyklės. Svarbiausia yra sėdėjimo pozicija prie stalo, išlaikant tris kampus po 90 °. Nugara turėtų būti tiesi, sėdmenys pritraukti prie atlošo, sudarant 90 ° kampą. Tokį kampą sudaryti turėtų ir sulenkti keliai. O pėdos privalo remtis į grindis, išlaikydamos 90 ° kampą su blauzdomis. Visa tai pasiekti padės specialūs ergonomiški baldai. Blogiausia moksleivio kambaryje pastatyti bet kokią kėdę ir stalą, kurių parametrai neatitinka vaiko ūgio ir proporcijų.

"Pradinukams, kurie pasižymi dideliu aktyvumu, patartina naudoti balansinę pagalvėlę po sėdmenimis arba pėdomis, išlaikant tuos pačius ergonominius principus, – pataria ergoterapeutė. – Prie efektyvesnio mokymosi prisideda ir rašymo priemonių ergonomika. Pradinukai neretai nemoka tinkamai laikyti rašiklio ar pieštuko, tad ilgai rašant jiems paskausta pirštai. Todėl pagrindinė taisyklė – ties pirštų laikymo vieta rašymo priemonė turėtų būti storesnė. Toks rašiklis mažins raumenų įtampą, moksleivio ranka ne taip greitai pavargs."

Apšvietimas – kuo natūralesnis

M.Bukauskaitei pritaria Santaros klinikų Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus ergoterapeutė Rasa Barčytė. Pasak jos, moksleivio darbo erdvę nebūtinai reikia įrengti atskirame kambaryje, tačiau ji privalo būti patogi ir pritaikyta individualiai. Tad stalą ir kėdę reikėtų rinktis tokius, kurie tinka moksleivio ūgiui ir kitiems jo kūno matmenims.  svarbu atkreipti dėmesį į erdvės apšvietimą, kompiuterį, klaviatūrą, pelę ir kitas darbo priemones.

"Perkant stalą ir kėdę, moksleivio tėvai pirmiausia turėtų atsižvelgti į jo ūgį. Pavyzdžiui, jei vaiko ūgis yra apie 150 cm, kėdės aukštis turėtų būti apie 45 cm. Stalas – reguliuojamas pagal kėdę. Pėdoms atrama gali būti suteikiama papildomai padedant kėdutę po kojomis. Moksleivis turėtų visiškai atsisėsti ant kėdės, visiškai atremti pėdas. O kėdė turėtų būti visiškai pritraukta prie stalo", – vardija būtinas sąlygas specialistė.

R.Barčytė primena, kad reikėtų nemažai dėmesio skirti ir darbo erdvei apšviesti. Apšvietimas turėtų būti artimas dienos šviesai. Visi kiti šviestuvo ar stalinės lempos atspalviai (tarkime, melsvas) gali kenkti moksleivio regėjimui, nes vaiko rega iki devynerių metų dar formuojasi. Darbo vietai yra rekomenduojamas 400–800 liuksų apšvietimas. Vis dėlto dirbdami kompiuteriu moksleiviai neretai renkasi mažesnį – 100–150 liuksų apšvietimą, nes, esant didesniam ekrano kontrastui, reikia mažiau įtempti akis.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į darbo vietos bei ją supančios aplinkos apšvietimo intensyvumo santykį. Mūsų šviesos suvokimo laukas apima 180 °, tad, jei netoliese bus uždegta papildoma ryški šviesa, moksleivį ji gali blaškyti, atitraukti jo dėmesį. Dėl šios priežasties rekomenduojama, kad šviesos būtų pakankamai, tačiau kuo natūralesnės ar tokią primenančios.

Nešiojamasis ar stacionarus kompiuteris?

Svarbia mokymosi priemone šiandien tapo kompiuteris. Pasak R.Barčytės, jis turėtų būti stacionarus, nes nešiojamieji kompiuteriai ir planšetės augančiam vaikui gali būti žalingi, kenkti jo regai, motoriniams įgūdžiams.

Naudodamasis kompiuteriu, moksleivis turėtų visiškai atsisėsti prie stalo – užimti visą sėdėjimo plotą, nugarą atremti į kėdės atlošą, pėdas visiškai atremti į grindis, nuo kūno iki stalo turėtų likti kumščio atstumas.

Rasa Barčytė: moksleiviai be pertraukos sėdėti gali 45 min., suaugusieji – valandą. Kokia ir kokia ideali būtų darbo vieta, po valandos ji vis tiek ims kenkti, nes žmogui tiesiog būtina pajudėti.

"Rankos, ypač alkūnės, turi būti visiškai padėtos ant stalo. Praktika rodo, kad specialūs klaviatūrai skirti stalčiai nėra ergonomiški. Pastaruoju metu akcentuojama, kad svarbu paprastas stalas, ant kurio sutelpa ir klaviatūra, ir monitorius. Moksleiviui dirbant kompiuteriu, monitoriaus atstumas nuo jo veido turėtų išlikti per ištiestą vaiko ranką. Svarbu atkreipti dėmesį į atstumą nuo akies iki ekrano, žiūrėjimo kampą, ekrano pasvirimą, aplinkos apšvietimą, – akcentuoja ergoterapeutė. – Žiūrint tiesiai, akies atstumas nuo ekrano turėtų būti maždaug 125 cm. Tačiau kai žiūrima 30 laipsnių kampu žemyn, jis turėtų būti 80 cm. Ekraną nuo savęs palenkti reikėtų apie 5 °. Perkant klaviatūrą, svarbu, kad ji nebūtų aukšta, turėtų kraštus su nuolydžiu iš vartotojo pusės. Naudojantis ja, riešas ir plaštaka turėtų sudaryti tiesią liniją. Laikant pelę, ranką reikia išlaikyti šiek tiek sulenktą, kad riešas išliktų tiesus ir plaštaka su riešu taip pat sudarytų tiesią liniją. Pelė turi tilpti į delną, kad moksleivis nepertemptų riešo."

Ilgo sėdėjimo žala

M.Bukauskaitės teigimu, laikysenos įpročius reikėtų formuoti nuo mažumės, todėl namuose esanti darbo zona itin svarbi. Žinoma, netaisyklingai pasėdėjus vieną dieną, nieko nenutiks. Tačiau taip sėdint diena iš dienos, susiformavę įpročiai neabejotinai turės neigiamos įtakos moksleivio sveikatai ir skeleto raumenų sutrikimams.

Vaikas gali imti skųstis raumenų skausmais, kurie vėliau neretai perauga į rimtus laikysenos sutrikimus. Nuolatinis susikūprinimas gali sukelti nugaros skausmą ar virškinimo problemų, nes taip sėdint užspaudžiami vidaus organai. O kūno pasvyrimas į priekį ir sulenktas kaklas perauga į šios srities skausmus.

"Ilgas sėdėjimas suteikia itin didelį krūvį augančiam organizmui. Neergonomiški, netinkami moksleivio kūno proporcijoms baldai ne tik blogina laikyseną, bet ir sukelia nuovargį, nugaros, kaklo, galvos, raumenų skausmus, neigiamai veikia koncentraciją ir emocijas, – įspėja ergoterapeutė. – Deja, nėra patogios kūno padėties, kurioje žmogus galėtų išbūti ilgai, nejausdamas skausmo ar diskomforto. Be to, kol kas nėra ir idealiai suprojektuotos darbo kėdės ar stalo, kurie ilgainiui nesukeltų nuovargio. Tad daryti dažnas pertraukas ir keisti kūno padėtį yra tiesiog būtina. Vaikams rekomenduojama pajudėti kas 20–30 min., nes tai suaktyvins limfą, kraujotaką, sustingusius raumenis."

R.Barčytė atkreipia dėmesį, kad moksleiviai išgyvena didžiulius augimo šuolius. Per pusmetį jie gali išstypti net 10 cm. Staigiai išsitempusiems raumenims sutvirtėti reikia laiko, tad tuo metu jie itin silpnai laiko kūną. Jei moksleivis nuolat sėdi netaisyklingai, jo netvirtas stuburas žalojamas kur kas labiau nei suaugusiojo. Ilgainiui gali pradėti formuotis jaunatvinės osteochondrozės, skoliozės, netgi stuburo išvaržos, dilbio ir plaštakų sausgyslių uždegimai, taip pat medžiagų apykaitos ligos, nutukimas, cukrinis diabetas.

"Moksleiviai be pertraukos sėdėti gali 45 min., suaugusieji – valandą. Kokia ir kokia ideali būtų darbo vieta, po valandos ji vis tiek ims kenkti, nes žmogui tiesiog būtina pajudėti. Tad svarbi ne tik tinkama moksleivio darbo vieta, bet ir tėvų požiūris į jo dienotvarkę. Būtina su savo atžalomis kalbėtis apie dienos režimą, mankštą, tinkamą sėdėjimo padėtį", – sako specialistė.

Transformuojamiems baldams – ne

Interjero dizainerė Elena Kotryna Mieželė atkreipia dėmesį, kad moksleivio kambario interjeras pandemijos metu turėjo transformuotis ir vaikui atstoti visą pasaulį. Tad vaiko darbo erdvė namuose tapo dar svarbesnė. Pasak dizainerės, vienu reikšmingiausių vaiko kambario objektų yra darbo stalas.

"Svarbu atsižvelgti į tai, kiek laiko vaikas planuoja praleisti prie šio stalo, ar čia bus statomas kompiuterio monitorius, o gal – du? Galbūt moksleivis mėgsta piešti, lanko specifinius būrelius, kurie reikalauja daugiau darbo vietos? Bet kuriuo atveju puikus pasirinkimas yra vadinamieji augantys, reguliuojami ergonomiški stalai – tai ne tik sveikatai palankus, bet ir ekonomiškas sprendimas, nes toks stalas tarnaus ilgai, – kaip ir kitos pašnekovės, pataria E.K.Mieželė. – Ne mažiau svarbi ir vaiko poilsio vieta. Būtina nepamiršti, kad moksleiviško amžiaus vaikai auga, tad jų stuburas turi gerai pailsėti. Neretai tėvai vaikams išrenka pigias sofas-lovas. Tinkami miego įpročiai formuojasi nuo mažų dienų, todėl geras čiužinys ir ergonomiška, komfortiška lova yra būtini. Idealu būtų vaiko kambaryje palikti ir pakankamai erdvės mankštai, kuo daugiau vietos judesiui."

Elena Kotryna Mieželė: transformuojami baldai retai kada atlieka visas savo funkcijas. Juos verta rinktis nebent turint mažai vietos.

Nors pastaruoju metu populiarėja kelias funkcijas atliekantys transformuojami baldai, pašnekovė pataria geriau vaiko darbo erdvei rinktis ergonomiškus variantus.

"Transformuojami baldai retai kada atlieka visas savo funkcijas. Juos verta rinktis nebent turint mažai vietos. Tačiau jei kambarys yra standartinio dydžio ar erdvus, geriau rinktis ergonomiškus baldus. Jiems ypač daug dėmesio šiuo metu skiria skandinavai, tad verta pasidairyti, ką siūlo jų gamintojai, – rekomenduoja dizainerė. – Kitas aspektas, kurį būtina paminėti, – apšvietimas. Šiuo metu žmonės namuose nori jo kuo gyvesnio ir įvairesnio. Anksčiau viduryje kambario būdavo pakabinamas vienas šviestuvas ir jo beveik pakakdavo, dabar sudaromi skirtingos apšvietos scenarijai. Moksleivio kambaryje šviesa taip pat gali atlikti skirtingas funkcijas, o viena svarbiausių tenka darbo vietai. Idealu, jei darbo stalo šviestuvas turėtų integruotas reguliuojamas dienos šviesos LED lemputes."

Kolegei pritaria ir interjero dizainerė Sigita Pupšytė. Ji pastebi, kad vaiko darbo kambaryje privalo būti kuo daugiau natūralios šviesos, tad geriausia stalą pasukti šonu į langą. Taip jis neužstos šviesos, patenkančios į patalpą.

"Taip pat reikėtų apsaugoti moksleivio darbo vietą nuo labai ryškių saulės atspindžių ir tiesioginės saulės akinimo. Patariu rinktis šviesios spalvos ritinines užuolaidas kurios praleidžia šviesą, bet sulaiko akinantį jos srautą. Kalbant apie vakaro apšvietimą, stalinės lempos dažniausiai neužtenka. Būtina pasirūpinti ir pakankamu viso kambario apšvietimu", – pabrėžia S.Pupšytė.

GALERIJA

  • Investicija į vaiko mokymosi erdvę – investicija į jo sveikatą
  • Investicija į vaiko mokymosi erdvę – investicija į jo sveikatą
freepik.com nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS