KARO PSICHOLOGĖ: Į PSICHOLOGĄ ŽIŪRIMA NE KAIP Į GRĖSMĘ, BET KAIP Į GALIMYBĘ

Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos psichologės papasakojo apie naujus iššūkius, užklupusius koronaviruso pandemijos laikotarpiu, bei kaip išlaikyti psichologinį balansą, o, esant reikalui, gauti pagalbą iš specialistų.

Karo psichologijos sektoriaus Psichologinės paramos įguloms skyriaus psichologė vyr. ltn. Lidija Stonienė teigė, kad vis dažniau į psichologus kreipiasi patys kariai, dažnai net neturėdami problemų.

„Džiugu, kad pastaruoju metu tiek šauktiniai, tiek profesinės karo tarnybos kariai, o ypač jaunesnės kartos –dvidešimtmečiai-trisdešimtmečiai – kreipiasi pagalbos patys. Atsiranda supratimas, kad psichologai dirba su sveikais žmonėmis ir ne tik tada, kai kyla problemos, o, priešingai, kai žmogus nori atskleisti savo potencialą, pasiekti gyvenime permainų, kurių savarankiškai nepavyksta įgyvendinti dėl žinių, įgūdžių ar motyvacijos stokos. Pavyzdžiui, siekiant geresnių rezultatų sporte, kokybiškesnio laisvalaikio ar atsipalaidavimo. Džiaugiuosi, kad į psichologą dalinyje žiūrima ne kaip į grėsmę, bet kaip į galimybę“, – sakė vyr. ltn. L. Stonienė.

Psichologė teigė, kad pandemijos laikotarpiu tenka susidurti su naujais iššūkiais: „Kariai, kaip ir, tikriausiai, likusi visuomenės dalis, mokosi priimti nežinomybę, kurią atnešė COVID-19. Mokome karius išbūti su sunkumais, naujų streso valdymo būdų esamoje situacijoje su prieinamomis priemonėmis. Didžiausias iššūkis, turbūt, kaip ir nemažai daliai kitų sričių specialistų, išaugęs darbo krūvis ir atsiradę apribojimai, nuolatinė jų kaita, pastovumo nebuvimas. Vis daugiau veiklų vykdomos per nuotolį. Išaugo asmeninė atsakomybė, tenka keisti net laisvalaikio įpročius saugant karius, kolegas, nes nesinori „atnešti" viruso į dalinį. Atstumas, veido kaukės kuria savaime distanciją tarp psichologo ir kario. Reikia daugiau laiko ir pastangų kuriant tvirtą kontaktą.“

Atsiranda supratimas, kad psichologai dirba su sveikais žmonėmis ir ne tik tada, kai kyla problemos, o, priešingai, kai žmogus nori atskleisti savo potencialą, pasiekti gyvenime permainų, kurių savarankiškai nepavyksta įgyvendinti dėl žinių, įgūdžių ar motyvacijos stokos.

Anot karo psichologės, šauktinių ir profesinės karo tarnybos karių problemos tikrai skiriasi.

„Nemaža dalis NPPKT karių kreipiasi dėl sunkumų prisitaikant prie kario gyvenimo, dienotvarkės, veiklos ar motyvacijos tarnauti stokos. Ir tai yra normalu, atėjus į visiškai naują ir neįprastą jaunuoliams aplinką. Iki ateinant į Lietuvos kariuomenę dažnas jaunuolis gyvena kitaip. Kita dalis NPPKT karių pasinaudoja nemokama psichologo pagalba ir kreipiasi dėl seniau turėtų bėdų, pavyzdžiui, vaikystėje patirtų psichologinių traumų, socialinio nerimo, panikos atakų ar gedėjimo. Jei pažiūrėtume į bendrą statistiką, dėl ko dažniausiai yra kreipiamasi į karo psichologą, tai pamatytume, kad PKT kariai dažniausiai kreipiasi iškilus emocinei krizei dėl bendravimo sunkumų tarp šeimos narių ir psichologinių sunkumų, susijusių su skyrybomis, vaikų auklėjimo klausimais. Taip pat kreipiasi norėdami geriau save pažinti ir tobulėti kaip asmenybei“, – pasakojo vyr. ltn. L. Stonienė.

Pašnekovės teigimu, kariams yra labai svarbu išlaikyti psichologinį balansą: „Reikėtų paminėti, kad delsimas spręsti problemas pasunkina vėlesnį jų sprendimą. Juk, kai pajuntame danties skausmą, kasdien didėjantį tinimą, retas mąstome, kad gal praeis savaime, jau kaip ir pripratau su tokiu dantimi gyventi. Labiau įprasta kuo greičiau kreiptis į odontologą profesionalios pagalbos. Tuo tarpu, į savo psichikos sveikatos neigiamus pokyčius nekreipiame dėmesio, ignoruojame, vildamiesi, kad vieną dieną tai išsispręs savaime. Deja, nėra sveikatos be psichikos sveikatos. Kuo ilgiau delsiame, tuo, tikėtina, daugiau reikės laiko ir pastangų pokyčiams pasiekti. Geras matas yra subjektyvus mūsų pojūtis – jei ryte norisi į darbą, o vakare namo, tikėtina, kad ir darbe, ir namuose turime psichologinį balansą. Jeigu yra priešingai, verta atverti karo psichologo kabineto duris.“

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos sektoriaus viršininkė mjr. Danutė Lapėnaitė paaiškino, kaip kariai ar jų artimieji galėtų gauti psichologų konsultaciją.

„Šiais metais per pirmus tris ketvirčius karo psichologai iš viso suteikė beveik 1200 konsultacijų. Iš jų profesinės karo tarnybos kariai konsultuoti beveik 200 kartų, o nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai – per 900 kartų. Karo psichologai konsultuoja ne tik karius, bet ir civilius asmenis, taip pat karių ir civilių, besiruošiančių, šiuo metu esančių ar buvusių misijose, asmenų artimuosius. Taip pat COVID-19 pandemijos metu pagalba teikiama ir sergančių karių bei civilių asmenų šeimų nariams. Jiems ši pagalba yra nemokama. Galimos konsultacijos poroms, karių vaikams ar kitiems artimiesiems. Kadangi hospitalizuotų karių lankyti negalima, tai su jais kontaktas palaikomas per nuotolį telefonu, žinutėmis, vaizdo skambučiais. Taip pat karo psichologai pagalbą teikia ir el. paštu (psichologai@mil.lt – atsako per 3 d. d.), nemokamos karių ir jų artimųjų psichologinės pagalbos linijos telefonu 8-800-70123 (budi visą parą), per „Messenger“ programėlę paskyroje „Karo psichologas" (šiuo metu budi visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 21 val.). Tačiau, jei kariai neserga koronavirusu ir nėra saviizoliacijoje, jiems pagalba gali būti teikiama ir akivaizdžiai“, – teigė mjr. D. Lapėnaitė.