Karštis, o ne pilnatis ar geomagnetinės audros kenkia sveikatai | Diena.lt

KARŠTIS, O NE PILNATIS AR GEOMAGNETINĖS AUDROS KENKIA SVEIKATAI

Mėlynoji pilnatis, kokia kitą kartą dangų nušvies tik 2021 m., geomagnetinės audros, kylančios Saulei "puolant" Žemę, karšti orai, užklupę Lietuvą dar net nesulaukus kalendorinės vasaros – pastarosiomis savaitėmis vykę gamtos reiškiniai, kaip neretai manoma, daro įtaką ir dažno savijautai. Ar tikrai?

Neįprasti reiškiniai

Gegužės 17-ąją NASA pranešė, jog naktį verta pakelti akis į dangų ir pamatyti Mėlynąją pilnatį, nes kita tokia dangų nušvies tik 2021 m. birželio 22 d. Mėlynoji pilnatis – tai "papildoma" pilnatis, kuri suspindi danguje per metų laiką, turintį keturias pilnatis, arba antroji pilnatis per tą patį kalendorinį mėnesį. Taip atsitinka todėl, kad mėnulio fazių ciklas yra 29,5 dienos, o kalendoriniai mėnesiai turi 30 ar 31 dieną (išskyrus vasarį). Taigi, kartą per dvejus ar trejus metus mes iš viso turime 13 pilnačių metuose, o ne 12.

Maždaug tuo pačiu metu pranešta, kad Žemę pasiekė įelektrintų Saulės dalelių gūsis – geomagnetinė audra. Audra pasiekė Žemę praėjus penkioms dienoms po to, kai Saulės karūnoje įvyko karūnos masės išmetimas – atsiskyrė karštų dujų, vadinamų plazma, gūsis.

Skelbiama, jog esant silpnai geomagnetinei audrai, gali nutikti silpnų elektros tinklo svyravimaų, toks reiškinys gali kažkiek paliesti migruojančius gyvūnus. Per stipresnę audrą didelį plotą apimančiuose elektros tinkluose gali atsirasti įtampos svyravimų, ilgai trunkanti tokia audra gali sukelti žalos transformacinėje įrangoje. Stiprios geomagnetinės audros, manoma, gali turėti įtakos žmonių sveikatai ir savijautai, bet tokios audros mūsų platumoje nutinka gana retai.

Nepaisant to, pastarosiomis savaitėms netrūko pranešimų, kad į medikus kreipiasi gausybė žmonių, kuriems pasireiškė širdies ritmo sutrikimai, paūmėjo lėtinės ligos. Neretas tai siejo būtent su minėtais šio mėnesio gamtos reiškiniais.

Tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas doc. Andrius Klimašauskas "Vilniaus dienai" teigė, jog praktika nerodo, kad "mėlyni mėnuliai" ar geomagnetinės audros darytų poveikį žmonių sveikatai. Nors pirmoje gegužės pusėje padaugėjo pacientų, kuriems buvo diagnozuotas miokardo infarktas, jokio mokslinio darbo, įrodančio geomagnetinių audrų ar pilnaties sąsają su miokardo infarkto išsivystymu nėra.

"Medikai dažniausiai juokauja, kad pilnatis gali turėti įtakos psichikos ligų paūmėjimui, tačiau yra aibė tyrimų, kurie įrodo priešingai – kad tai neturi įtakos. Tad greičiausiai atsakymas yra "ne" – nei pilnatis, nei geomagnetinės audros neturi įtakos sveikatos pablogėjimui. Arba kol kas tai yra neįrodyta," – sakė A.Klimašauskas.

Karščiai pavojingi

Kitokia situacija, anot docento, kalbant apie aukštos oro temperatūros poveikį žmonių sveikatai – per karščius neteisingai elgiantis gali kilti rimtų sveikatos problemų. Tai patvirtino ir praėjusią savaitę buvusi situacija ligoninės Skubios pagalbos skyriuje.

Greičiausiai nei pilnatis, nei geomagnetinės audros neturi įtakos sveikatos pablogėjimui, arba kol kas tai yra neįrodyta.

A.Klimašausko teigimu, įprastai gyvenantis, dirbantis žmogus normaliai reaguoja į temperatūrų svyravimus ir, naudodamas elementarias priemones – gerdamas daug vandens, saugodamasis tiesioginių saulės spindulių – šilumos sukeltų sveikatos sutrikimų gali išvengti. Patirti perkaitimą ar šilumos smūgį labiau rizikuoja tie žmonės, kurie sunkiai dirba ar sportuoja, tad, jei karšti orai sugrįš, fizinis krūvis jiems turi būti ribojamas.

Kita sveikatos prasme labiau pažeidžiamų žmonių grupė – senyvo amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis bei maži vaikai, kurių organizmo temperatūros vidinė reguliavimo sistema dar nėra iki galo išsivysčiusi, tad perkaisti jie gali daug greičiau ir pasekmės gali būti rimtesnės.

Nepamirškite vandens

Įprastai žmogus per parą išgarina ir iškvėpuoja po pusę litro skysčių. Jei oro temperatūra aukšta, jis gali išgarinti ir du litrus, iškvėpuoja savaime taip pat daugiau, nes kvėpuojama dažniau, tai yra visiškai normalu. Svarbiausia – grąžinti organizmui prarastą skysčių kiekį, o tam reikia išgerti kur kas daugiau daugiau vandens, nei geriama įprastai.

"Tad jei karščiai vėl užklups, patarimas paprastas – rankoje visada turėtų būti vandens buteliukas. Nesvarbu, žmogus nori gerti ar ne, jis turi nuolatos papildyti vandens kiekį savo organizme, – paragino A.Klimašauskas. – Ir dar reikėtų atsiminti, kad nei kava, nei vaisvandeniai, nei alkoholis nėra vanduo. Senyviems ar sergantiems žmonėms reikalavimai griežtesni – neturi močiutė eiti į daržą ravėti bulvių tuo metu, kai lauke visu pajėgumu spigina saulė, nes tikrai rizikuoja pakliūti į ligoninę dėl perkaitimo."

Perkaitimas yra situacija, kai su tuo neigiamu aukštos temperatūros poveikiu galima susidoroti patiems. Apie jį įspėja galvos svaigulys, šiek tiek padidėjusi temperatūra, gausus prakaitavimas. Tokiam žmogui pagalbą galime suteikti patys, nuvesdami jį į vėsią patalpą, duodami daug gerti, atvėsindami kūną kompresais. Tačiau jeigu vyksta dramatiškesni pokyčiai – didėja temperatūra, rausta oda, žmogų pykina, jis vemia – jau būtina kreiptis medikų pagalbos, nes situacija gali būti gerokai rimtesnė.

Būtinos pertraukos

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad, per karščius organizuodamas darbą lauke, darbdavys turi suteikti darbuotojams specialiąsias pertraukas, kurios įskaitomos į darbo laiką. Specialiųjų pertraukų trukmė per 8 val. darbo dieną turi būti ne mažesnė nei 40 min. ir ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Pertraukų metu darbuotojai turi turėti galimybę atsivėsinti.

Kokiam karščiui esant turi būti suteikiamos specialiosios pertraukos, teisės aktuose nėra numatyta – tai sprendžia darbdavys, įvertinęs realią situaciją.

Jeigu dirbama biure, t. y. lengvą fizinį darbą, teisės aktai numato, kad temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 28 laipsniai. Jeigu dirbamas sunkus fizinis darbas, temperatūra patalpose turi būti ne aukštesnė nei 26 laipsniai. Jei temperatūra aukštesnė, darbuotojams turi būti suteikiamos specialiosios pertraukos.

Jeigu darbdavys specialiųjų pertraukų nesuteikia, darbuotojai turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją – inspektorius atvyks ir darbdaviui paaiškins jo pareigas.

GALERIJA

  • Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas doc. Andrius Klimašauskas
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS