Kovojant su liga – ir valdininkų kliūtys | Diena.lt

KOVOJANT SU LIGA – IR VALDININKŲ KLIŪTYS

Susidūrus su liga pacientams kyla ne tik sveikatos problemų. Dažnai tenka įveikti įvairias įstatymų pinkles, kurios popieriuje atrodo gražiai, tačiau realybėje primena džiungles.

Didins auditoriją

Praėjusią savaitę Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įvyko paskutinis susitikimas krūties vėžio pacientų mokykloje.

Daugiau nei mėnesį kartą per savaitę vykusias paskaitas reziumavęs Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento vadovas gydytojas Alvydas Česas sakė, kad klausytojų gausa paliudijo tokios mokyklos būtinumą.

Ateityje svarstoma galimybė ne tik rengti naujas pacientų mokyklas, bet ir paskaitų įrašus skelbti socialiniame tinklalapyje, kad aktualią informaciją iš specialistų lūpų galėtų išgirsti visi norintieji ir pacientai gautų atsakymus į visus rūpimus klausimus.

"Onkologinė liga nėra nuleista iš kosmoso, tad ją reikia priimti kaip duotybę ir gyventi kokybiškai tą laiką, kuris duotas", – patarė žinomas gydytojas.

Onkologinė liga nėra nuleista iš kosmoso, tad ją reikia priimti kaip duotybę ir gyventi kokybiškai tą laiką, kuris duotas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistų komandos organizuota pacientų mokykla onkologiniams pacientams – pirmoji tokia Lietuvoje. Panašu, kad ne paskutinė. Klaipėdiečių įkvėptas Nacionalinis vėžio institutas planuoja organizuoti panašų projektą.

Primena džiungles

A.Česas pabrėžė, kad pateikiama informacija yra aktuali ne tik pacientams, bet ir jų artimiesiems.

Pratęsdama šią mintį, Klaipėdos universitetinės ligoninės socialinė darbuotoja Diana Virketienė pasakojo, kad, susidūrus su onkologine liga ir sparčiai blogėjant sveikatos būklei, artimieji įtraukiami į įvairių reikalų bei dokumentų tvarkymą.

Neišvengiamai kartais kyla ir materialinės paramos poreikis. Socialinė darbuotoja apie tai sulaukia daug klausimų, tačiau ji įspėja, kad, norint sulaukti materialinės paramos, sunku susigaudyti painiose įstatymų džiunglėse.

D.Virketienei ne kartą teko spręsti situacijas, kurios nenumatytos nė viename įstatyme. Tad nieko nuostabaus, kad paprastam žmogui neįmanoma susigaudyti valdininkų reikalavimuose ir sulaukti pagalbos.

Kai onkologinio paciento būklė blogėja, kartais jam reikalingas palaikomasis gydymas ir slauga. Tokias paslaugas teikia Klaipėdos universitetinė ligoninė ir Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė, tačiau jos ne visada pajėgios patenkinti poreikius.

Tuomet pacientas šią paslaugą gali gauti ir Klaipėdos rajone pagal Klaipėdos miesto savivaldybės sudarytą trišalę sutartį. Pavyzdžiui, gydytis Gargždų ligoninėje. Klaipėdiečio palaikomasis gydymas ir slauga apmokamas iš uostamiesčio biudžeto. Pasak specialistės, tokie atvejai reti, bet galimi.

Paslaugas gauna ne iškart

Dažnai klaidingai manoma, kad būtina ligonio priežiūra įmanoma tik ligoninėje. D.Virketienė priminė, kad pacientas socialinę priežiūrą gali gauti ir namuose. Uostamiestyje yra pakankamai gerai išplėtotas socialinių paslaugų tinklas.

Tiesa, specialistė iškart įspėjo, kad surinkus ir užpildžius reikiamus dokumentus pacientas ir jo artimieji ne iškart sulaukia reikiamos pagalbos. Jis įrašomas į laukiančiųjų eilę.

"Norint gauti materialinę paramą, reikėtų kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių, o dėl ambulatorinių ar kitokių paslaugų reikia kreiptis į Socialinės paramos centrą", – darbuotoja paaiškino, kuo skiriasi šios žmonių dažnai painiojamos įstaigos.

Įspėjo dėl turto

Kartais sergantieji atsiduria ilgalaikės globos namuose. D.Virketienė įspėjo dėl vieno nutylimo niuanso – tokiais atvejais vertinamas paciento turimas nekilnojamasis turtas. Jos praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės nežino apie tokį reikalavimą.

Pagal galiojančius įstatymus žmogus globos namams turi skirti 1 procentą savo nekilnojamojo turto vertės. Be to, atiduoti 80 proc. gaunamų pajamų.

"Prieš patenkant į globos namus reikėtų įvertinti, kiek turėsite sumokėti. Dažnai artimiesiems tai būna didžiulė naujiena. Jei žmogus turtingas, susidaro gana didelė suma, kurią būna sunku sumokėti", – įspėjo socialinė darbuotoja.

Kartais tokioje situacijoje bandoma ieškoti išeities turtą parduodant arba jį perrašant, tačiau tokiais atvejais turi praeiti metai, kad žmogus išvengtų nekilnojamojo turto mokesčio.

Pagalba – deklaratyvi

"Paliatyvioji pagalba – nauja Lietuvos įstatymų padangėje", – pripažino D.Virketienė.

Paliatyviąją (palaikomąją – aut. past.) pagalbą pagal oficialius dokumentus sunkiam ligoniui sudaro simptomų kontrolė, psichologinė, emocinė ir dvasinė parama, materialinė parama šeimai bei parama artimiesiems netekties atveju.

"Tai deklaratyvios tiesos. Realybėje Lietuvoje žmogus sulaukia tik simptomų kontrolės", – nevyniojo žodžių į vatą socialinė darbuotoja.

Vilniuje jau veikia hospisai, padedantys sunkiems beviltiškiems ligoniams oriai išeiti iš šio pasaulio. Hospisuose pasirūpinama ne tik fiziniu kūnu, bet ir paskutiniais mirštančiųjų norais, poreikiais. Vakarų Lietuvos regionuose kol kas tokių namų nėra.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

te - o man teko

taigi rašai: namuose, tai iš kur žinai, kad hos pise jaukiau ?

O man teko

Matyt ponui ar poniai "te"neteko slaugyti iki mirties savo artimojo namuose,jam iseinant uzdegti zvake ir uzspausti akis.Patikekit,tai neapsakomai sunku,paciai teko tokia dalia.As abiem rankom ir net kojom uz hospisa.Slaugos ligonine taip pat siokia tokia iseitis,bet hospise jaukiau.

te

teįsikiša tuos savo hos pisus į vieną vietą

SUSIJUSIOS NAUJIENOS