lsveikata.lt archyvo nuotr.

LŪŽIAI – SKAUSMINGOS IR BRANGIAI KAINUOJANČIOS TRAUMOS

2016-12-09 16:43
Evelina Machova

Spustelėjus šaltukui, ar prasidėjus plikledžiui, lijundrai, Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrius dirba trigubu krūviu.

Pasak laikinai skyriaus vedėjo pareigas einančio gydytojo Artūro Šulniaus, net ir nedideli ar nesudėtingi lūžiai žmogų iš aktyvaus ir darbingo gyvenimo išstumia mažiausiai dviem mėnesiams, po to dar tiek pat laiko tenka ir reabilituotis.

„Lūžių gijimas – ilgas, ir sudėtingas procesas, kartais net sukeliantis labai skausmingas pasekmes“, – sako A. Šulnius.

Man taip nenutiks

Įprastai Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriuje kasdien apsilanko apie 100–150 pacientų. Tačiau jei tik prasideda šaltukas arba plikledis ir lijundra, medikai sukasi it bitelės. Mat tuomet pacientų skaičius išauga maždaug tris kartus.

Patyręs elementariausią išorinės kulkšnies lūžį žmogus mažiausiai du mėnesius yra nedarbingas. O jei kokia komplikacija, sveikimo laikotarpis pailgėja iki trijų ar net keturių mėnesių.

„Darbo dienomis skyriuje dirba keturi penki traumatologai, savaitgaliais – du. Žinoma, jei plikšala pasitaiko savaitgalį, budintiems gydytojams nelengva. Būna tokių dienų, kai per dvylika valandų vienam gydytojui tenka maždaug šimtas pacientų“, – sako A. Šulnius.

Gydytojai pastebi, jog dažniausiai į jų perspėjimus pašalus neskubėti, daugelis numoja ranka: „Man taip nenutiks“ ir žiūrėk – jau po kelių valandų sėdi traumatologiniame.

Dažniausios šaltojo sezono traumos – riešų ir kulkšnių, alkūnės srities, stipinkaulio, kaklo lūžiai, pagyvenusiems žmonėms – žasto, kaklo lūžiai ir rimtesnės kritimo traumos kaip dubens bei šlaunikaulio viršutinės dalies lūžiai. Tokių traumų, pasak medikų, gydymas valstybei kainuoja brangiai, o pacientui sukelia ilgalaikį nedarbingumą.

Sudėtingiausi lūžiai senjorams

Pasak A. Šulniaus, susižaloja įvairaus amžiaus žmonės. Aišku, vyresnio amžiaus žmonių traumos būna sunkesnės, lūžiai – rimtesni, dažniausiai reikalaujantys ir stacionaraus gydymo. „Pagyvenusiems žmonėms lūžiai neretu atveju tampa ir mirties priežastimi. Kodėl? Nes reikalingas ilgalaikis gydymas, stacionarizavimas, gulimas režimas. Dėl šių priežasčių pradeda trikti kitų organų – širdies, plaučių – veikla.

Kadangi pacientas ilgą laiką yra priverstas gulėti, susiformuoja širdies dekompensavimas, plaučių uždegimai, prasideda ir kitos komplikacijos. Dažnai tokie pacientai būna dar ir kankinami mažakraujystės, o traumos ir operacijos ją dar labiau padidina. Organizmas nusilpsta, be to, įvykus lūžiui prasideda vidinis kraujavimas, taip dar sumažėja hemoglobino kiekis. Pagyvenusiems žmonėms įvairūs lūžiai yra labai pavojingi“, – sako A. Šulnius.

Skaudžios ir brangios pasekmės

Krentant reikia susigrupuoti, nesiremti rankomis, būtinai įtraukti smakrą prie krūtinės, kad nepatirtumėte galvos traumos.

„Lūžių pasekmės skaudžios visiems. Tarkim, patyręs elementariausią išorinės kulkšnies lūžį žmogus mažiausiai du mėnesius yra nedarbingas. O jei kokia komplikacija, sveikimo laikotarpis pailgėja iki trijų ar net keturių mėnesių.

Šlaunikaulio lūžiai irgi gyja ilgai: dažniausia prireikia net dviejų operacijų. Per pirmąją įstatoma speciali konstrukcija, per antrąją ji išimama. Jei šlaunikaulį susilaužo senjoras, gijimo laikotarpis yra maždaug šeši mėnesiai. Jei žmogui lūžta blauzda ir prireikia operacijos, žmogus pusmečiui iškrenta iš darbinės veiklos“, – sako medikas.

Po gijimo reikalinga ir reabilitacija, kuri yra itin svarbi lūžių atveju ir ji dažniausiai trunka tiek pat laiko, kiek gijo lūžis. „Pasitaiko ir liekamųjų reiškinių, kartais žmogus lieka iš dalies nedarbingas, dažnas priduria, kad keičiantiems orams jiems „suka kojas ar rankas“, priklausomai, kur buvo lūžis. Taip nutinka, nes ir mūsų klimatas tam palankus – dažnai drėgna, šalta“, - sako A.Šulnius.

Kokia prevencija?

Pagyvenusiems ar sunkiau judantiems žmonėms, už lango prasidėjus plikledžiui ar lijundrai, gydytojas pataria, jei nėra svarbios priežasties, likti namuose.

Jei plikšala pasitaiko savaitgalį, budintiems gydytojams nelengva. Būna tokių dienų, kai per dvylika valandų vienam gydytojui tenka maždaug šimtas pacientų.

„Jei tai nėra neatidėliotini reikalai, geriau į gatvę neiti, paprašyti jaunesnių artimųjų pagalbos, kad pristatytų maisto, ir tiesiog pasisaugoti. Kitas svarbus momentas – teisingas kritimas. Krentant reikia susigrupuoti, nesiremti rankomis, būtinai įtraukti smakrą prie krūtinės, kad nepatirtumėte galvos traumos“,– pataria A.Šulnius.

Jis priduria, kad gatvėms pasidengus leduku labai svarbu ir avalynė – tinkamiausia ji grublėtu padu. „Geriausia rinktis batus kaučiukiniu padu, taip pat yra ir specialios ant batų dedamos apsaugos. Sumažinti kritimo traumos pasekmes padeda ir rūbai: jei striukė tvirta, stora, ji palengvina kritimą“, – sako gydytojas.

Tarp kita ko

Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punktas užima išskirtinę vietą Kauno asmens sveikatos priežiūros paslaugų struktūroje. Jis veikia visą parą. Čia suteikiama skubi medicininė pagalba asmenims, patyrusiems traumas (dėl eismo įvykių, šunų įkandimų ar buityje, sportuojant, laisvalaikiu).

Traumatologijos punkte puikiai sutvarkyta ortopedinių trauminių ligonių aptarnavimo sistema bei įrengta patikima gydomoji diagnostinė bazė. Per metus Traumatologijos punkte atliekama apie 5 tūkst. ambulatorinių operacijų, perrišamos žaizdos 60 tūkst. pacientų, paskiepijama apie 11 tūkst. žmonių nuo stabligės, apie 1 100 – nuo pasiutligės.