Apie tai – LNK reportaže.

Metų laikai keičiasi, o problemos – tos pačios. Eilės nemažėja. Ligonių kasos skaičiuoja gyventojų vizitus į gydymo įstaigas: pas šeimos gydytoją – beveik 16 mln. per metus, pas specialistus – dar beveik 11 mln.

„Išrašome apie 1 470 siuntimų per dieną. Rašome, aišku, tikslingai ir pagal indikacijas“, – teigė Kauno poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Klausimas, ar dalis nepiktnaudžiauja siuntimus dalydami į kairę ir į dešinę. Rekordininkai savo pacientus pas specialistus nusiunčia ir daugiau kaip 10 tūkst. kartų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai yra apie 1 tūkst. siuntimų per mėnesį. Vienas šeimos gydytojas Vilniuje, kitas – Kaune, vienas viešojoje įstaigoje, kitas – privačioje“, – atskleidė Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.

Vadinasi, tokie šeimos gydytojai išrašo ir po 50 siuntimų per dieną, kiekvienam pacientui – po 2–3.

„Šeimos gydytojas tikrai labai daug gali ir yra kompetentingas suteikti priežiūrą ir pirminį ištyrimą, ir tikrai ne visuomet yra reikalingas specialistas“, – sakė gydytoja dermatovenerologė Agnė Panavienė.

Matome tai kaip vieną iš eilių formavimosi pas gydytojus specialistus priežasčių.

„Matome tai kaip vieną iš eilių formavimosi pas gydytojus specialistus priežasčių“, – komentavo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Tačiau šeimos gydytojai aiškina, kad juos spaudžia pacientai. Net jei liga nustatyta ir gydymas paskirtas teisingai. „Pacientų lūkesčiai yra labai dideli ir labai dažnai pacientai kreipiasi į šeimos gydytojus su prašymu išrašyti siuntimą ir visiškai nepageidauja jokio pirminio ištyrimo ir pradinio gydymo paskyrimo, na, tiesiog nepasitiki šeimos gydytojais“, – teigė A. Panavienė.

Net yra susiformavęs požiūris, kad geras šeimos gydytojas tas, kuris siuntimų pas specialistus negaili.

„Viena iš spaudimo priemonių. Todėl ir spaudžiama, kad sakoma „geras“, bet geras kabutėse, nes jis turi kompetenciją ir gebėjimą išspręsti tas problemas, kurios paskui perkeliamos ant specialisto pečių“, – komentavo P. Kibiša.

Jei siuntimo negauna, grasina persirašyti pas kitą. Tačiau, anot G. Bendoriaus, „niekas juk nenorime konfliktų“.

Tačiau Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė mato ir kitų šios problemos priežasčių: „Jeigu šeimos gydytojas gydytų, tai pacientas pas jį ir gydytųsi. Bet kadangi šeimos gydytojas dabar užsiima raštvedyba, tai žmogus nepasitiki. Ar galima pasitikėti gydytoju, kuris skiria tau 5–10 minučių?“

Yra ir kitų aspektų. Pavyzdžiui, nors ligą šeimos gydytojas diagnozuoja tinkamai, būna, kad neturi teisės išrašyti vaistų arba paslaugoms tiesiog nėra pinigų. „Šeimos gydytojas neturi galimybių pagreitinti tam tikrų papildomų tyrimų, yra labai mažas krepšelis“, – pridūrė gydytoja dermatovenerologė Agnė.

Estai irgi turi panašių problemų, kurias spręsti bando apmokestindami siuntimus pas gydytoją. Nuo balandžio – už kiekvieną po 20 eurų. „Ir už lovadienius mokestį įsivedė, ir nesugriuvo nei valstybė, nei sistema. Yra patenkinti tiek gydytojai, tiek pacientai“, – tikino A. Gerliakienė.

Tačiau ar sutiktų mokėti lietuviai? „O tai kodėl gi ne, jeigu leistų mano piniginė tokią sumą?“ – atsakė vienas. „Ne. Tikrai nemokėčiau. Todėl, kad turbūt suprantame, kiek vaistai kainuoja, kiek kyla kainos“, – sakė kitas.

Sveikatos apsaugos ministrė teigė, kad Lietuva nieko panašaus neplanuoja: „Tokia alternatyva tikrai nesvarstoma.“

„Turėtų Vyriausybė apgalvoti, o ne aklai sakyti, kad pas mus nebus priemokų ir jokio papildomo finansavimo nerinksime iš žmonių“, – priešinosi Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė.

„Gydytojų skaičiaus tai nepadidintų. Kas atsitiktų? Atsitiktų tai, kad sumažėtų eilės pas specialistus, bet padidėtų pas šeimos gydytojus“, – savo nuomonę pateikė Kauno poliklinikos direktorius.

Yra ir kita medalio pusė – kol aiškinama, kad pacientai pas gydytojus vaikšto be reikalo, dalis apskritai ėmė jų vengti. Pavyzdžiui, įvairioms prevencinėms programoms šiemet valstybė finansavimą padidino iki 70 mln. eurų per metus, tačiau skundžiasi, kad žmonės jose nedalyvauja. „Apie 50 proc. tik tikslinės grupės žmonių apsilanko“, – teigė G. Bendorius.

Vienas žmogus Lietuvoje pas gydytoją apsilanko vidutiniškai dešimt kartų per metus. Europos vidurkis – septyni kartai.