PACIENTAMS SIŪLOMOS NAUJOVĖS: KAI KURIOMS PROCEDŪROMS NEREIKĖS RAŠYTINIŲ SUTIKIMŲ

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė įregistravo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama diferencijuoti reikalavimus paciento sutikimui invazinėms ir intervencinėms procedūroms.

Toms procedūroms, kurios nepažeidžia organų ar audinių vientisumo ir gali sukelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, nebūtų reikalaujama rašytinės sutikimo formos.

Ministras savo įsakymu tvirtintų Nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai keliančių intervencinių ir (ar) invazinių procedūrų sąrašą.

O paciento sutikimui visoms likusioms invazinėms ir (ar) intervencinėms procedūroms, kurios į šį sąrašą nepatektų, būtų ir toliau taikomi šiuo metu galiojantys reikalavimai, t. y. rašytinis sutikimas, išreikštas pasirašant ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą.

Kaip pastebi pataisų autoriai, šiuo metu bet koks medicinos prietaiso panaudojimas, kurio metu veikiami paciento audiniai ar organai, nepažeidžiant tų audinių ir  organų vientisumo, yra pripažįstamas „invazine ir (ar) intervencine procedūra“.

„Pavyzdžiui, tokį poveikį audiniams turi kraujospūdžiui matuoti skirti prietaisai,  echoskopas, įvairių tepinėlių ėmimas, kuriam taip pat naudojami medicinos prietaisai ir t.t. Nemaža dalis tokių procedūrų, įstatyme laikomų „invazinėmis ir (ar) intervencinėmis“ procedūromis, gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai (pvz., matuojant kraujospūdį gali atsirasti mėlynė, ar daugiau suspaudus – momentinis skausmas, imant tepinėlį – trumpalaikis burnos gleivinės sudirgimas), kuris negali būti prilygintas tai rizikai, kurią kelia procedūros, pažeidžiančios audinių ir (ar) organų vientisumą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Todėl, anot projektą parengusių parlamentarų, abejotina, ar visoms pagal įstatyme esantį apibrėžimą „invazinėms ir (ar) intervencinėms“ procedūroms turėtų būti taikomas tas pats teisinis režimas – rašytinis paciento sutikimas.

Įstatymo pataisų autoriai pastebi, kad „nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai“ sąvoka jau yra žinoma Lietuvos teisės sistemai: vadovaudamasis Biomedicininių tyrimų etikos įstatymu sveikatos apsaugos ministras tvirtina Nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį tiriamojo sveikatai keliančių intervencinių biomedicininių tyrimų metodų sąrašą.

A.Veryga, R. Karbauskis ir A. Širinskienė tikisi, kad siūlomos pataisos prisidės prie sveikatos priežiūros specialistams tenkančios administracinės naštos mažinimo, mažins jų darbo krūvį, susijusį su medicinos dokumentų pildymu, o tai leis daugiau laiko skirti tiesioginiam kontaktui su pacientu.