Patikros sveikatos įstaigose: medikai stebimi, ar ne per daug laiko skiria pacientui | Diena.lt

PATIKROS SVEIKATOS ĮSTAIGOSE: MEDIKAI STEBIMI, AR NE PER DAUG LAIKO SKIRIA PACIENTUI

Kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose šeimos gydytojai stebimi, ar ne per daug laiko skiria vienam pacientui, nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nenustačiusi konkrečios konsultacijų trukmės.

15 minučių. Toks šeimos gydytojo konsultacijos maksimumas poliklinikoje, kurią lanko vilnietė, sutikusi su ELTA pasidalinti paskutinio vizito patirtimi.

„Buvau pas savo šeimos gydytoją. Reikėjo siuntimo ir dar dėl visokių dalykų norėjau pasikonsultuoti, dėl kurių nerimauju. Pasakoju, kam man reikia siuntimo, kuo skundžiuosi. Gydytoja klauso. Paskui rašo į kortelę. Rašo. Rašo. Tada klausiu dėl vienų vaistų, pasakoju, kas man, mano manymu, dar negerai, ir išgirstu: jūs jau išsėmėte savo 15 minučių”, – dalijosi vilnietė.

Pacientė iš pradžių pamanė, kad gydytoja juokauja, bet ši pacitavo instrukciją apie tai, kad vizitui skirtas laikas turi būti leidžiamas produktyviai, tai neturi būti paciento monologas, o gydytojo ir paciento dialogas.

Užsiminusi apie tikrintojus, kurie vaikšto ir stebi, ar šeimos gydytojai „telpa” į laiką, specialistė pacientei rekomendavo ateiti kitą kartą.

O gal prieš einant gydytojai elektroninį laišką nusiųsti su visais nusiskundimais? Laiko sutaupytume.

„O ačiū tau, ministerija, ar kas tu bebūtum, už šitas man atmatuotas 15 minučių. Registruosiuosi kitam vizitui, sieksiu produktyvaus dialogo. O gal prieš einant gydytojai elektroninį laišką nusiųsti su visais nusiskundimais? Laiko sutaupytume“, – ironizavo pacientė, pridurdama, kad nekaltina gydytojos, tik abejoja pačia tvarka.

SAM komentare apgailestaujama, kad pacientei pritrūko laiko šeimos gydytojo konsultacijos metu.

„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką šeimos gydytojo konsultacijos trukmė nėra nustatyta įstatymais ar ministro įsakymais. Kiekviena gydymo įstaiga pati pasitvirtina savo vidaus tvarką, kurioje turi būti numatyta, kaip bus priimami pacientai. Šios taisyklės turi būti prieinamos viešai ir pacientai gali su jomis susipažinti. Šiose taisyklėse turi būti numatyta ir pacientų kreipimosi į įstaigą tvarka. O tai, kiek laiko gydytojas gali skirti vienam pacientui gydymo įstaiga nustato sudarydama jo darbo grafiką“, – rašoma atsakyme.

Gydytojo konsultacijos laikas iš tiesų yra ribotas, o už durų paprastai jau laukia kiti pacientai, kurie taip pat registravosi ir atvyko pasikonsultuoti su gydytoju jiems paskirtu laiku.

„Būtent todėl dar paciento registracijos metu prašoma jo nurodyti, dėl kokių nusiskundimų ir sveikatos problemų jis kreipiasi į gydytoją. Taip administracija gali planuoti pacientų vizitus ir sudėlioti gydytojo darbo grafiką taip, kad jis galėtų priimti visus pacientus laiku. Tad, jeigu pacientas žino, kad norės pasikonsultuoti dėl kelių problemų, tai būtinai reikia nurodyti registracijos pas gydytoją metu“, – rašome SAM komentare.

Vakarų šalyse nustatyta, kad gydytojas gali per dieną kokybiškai ištirti 18-20 pacientų ir jam neleidžiama apžiūrėti jų daugiau, o Lietuvoje vidutiniškai gydytojas turi aptarnauti 27, gripo epidemijų metu – net 45 ligonius. Į tokius skaičius ketvirtadienį vykusioje medikų profsąjungų, nesudariusių kolektyvinės sutarties su SAM, konferencijoje atkreipė dėmesį kalbėtojai.

„Ar gali gydytojas nepadaryti klaidos, kuri ligonį gali padaryti neįgalų visam gyvenimui ar tapti net jo mirties priežastimi, jei jis be pertraukos visą parą operuoja? Tai vyksta tuo metu, kai Lietuvoje gydytojų yra paruošiama pakankamai. Sveikatos apsaugos darbuotojų darbas iki šiol nereglamentuojamas, nors profesinės sąjungos to seniai reikalauja. Vakaruose sveikatos apsaugos darbuotojus baudžia už persidirbimą, o Lietuvoje jie dažnai verčiami persidirbti už tai jiems net nemokant viršvalandžių!“ – piktinosi konferencijos pranešėjai.

Dar baisesniu dalyku jie vadino „optimizacijas“, kai siekiant padidinti atlyginimus dalis darbuotojų atleidžiama, o jų darbas užkraunamas likusiesiems. Tokiu būdu ten kur anksčiau dirbo dvi slaugytojos, prižiūrinčios 80 ligonių, dabar dirba tik viena, kuriai darbo krūvis padidinamas dvigubai, o atlyginimas – vos 150 eurų.

Pasak konferencijos organizatorių, medicinos įstaigų darbuotojai nori teikti kokybiškas paslaugas ligoniams, bet dabartinė sistema jiems to neleidžia. Darbo krūviai ir „perdegimas“ – aktuali problema visiems gydytojams ir slaugytojams, bet ypač pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.

Kaip skelbė ELTA, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ į konferenciją Vilniuje sveikatos priežiūros darbuotojus ir sveikatos politikus pakvietė drauge su Lietuvos medikų sąjūdžiu.

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

ANDROMEDOS UKAS

Graudu matyti, kas dedasi.Visiskai nepasitikima gydytojais, mokytojais,Kontrole ant kontroles , visokios patikros, o sieime klounu sou.

Vidmantas

Negi Lietuvos piliečiai vis dar nemato, kad valdžia ir sveikatos ministerijos vadovybė daro viską, kad sutaupytų "valdiškų pinigų", kuriuos panaudos nežinia kam , o nesirūpina piliečiais kaip pacientais, nestato jų interesų į pirmą vietą. Tur būt niekas dorai nežino, kam panaudojami taip "sutaupyti" pinigai už vaistus, už sujungtas poliklinikas, kitas tik valdžiai suprantamas reformas. Gaila, bet užgimęs medikų sąjūdis atrodo irgi jau įklimpęs ir aktyvumas blėsta...

Loreta

Ir kas per kalbos... Gydytojai neturi kada pakelti galvos nuo popierių. Žmogus po žmogaus. Dauguma - pikti, suirzę, prie durų triukšmas ir nepasitenkinimo šūksniai. Gydytojas visad skuba, nes laikas spaudžia. Neturi laiko išklausyti nusiskundimų. Sesutė laksto nesustodama. Gal reikėtų skirti pakankamai laiko vizitui. Tuomet visi bus patenkinti. Gydytojas nejaus streso, spaudimo iš šalies. Pacientas gaus, ko atvykęs. Pagarba gydytojams, dirbantiems karo sąlygomis. Būkime pakantesni, gerbkime medikus, kurie mus gelbsti.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS