Penki būdai, kaip kovoti su padidėjusiu cholesteroliu | Diena.lt

PENKI BŪDAI, KAIP KOVOTI SU PADIDĖJUSIU CHOLESTEROLIU

  • 0

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje ir to pasekmės – vienas dažniausiai aptarinėjamų biologinių rodiklių, tiesiogiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Anot „Camelia“ vaistininko Andriaus Rodovičiaus, cholesterolio padidėjimą lemia ne tik įgimti, bet ir įgyti veiksniai, o tai reiškia, kad juos galima valdyti. Tik mažai kas žino, kad tai galima daryti ne tik su vaistais, bet ir kitomis priemonėmis.

„Jeigu tėvai ar seneliai ankstyvame amžiuje sirgo hipercholesterolemija, yra didelė rizika, kad jų atžaloms taip pat teks susidurti su padidėjusiu cholesteroliu dėl turimo genetinio polinkio. Tiesa, dažniausiai padidėjęs cholesterolis yra siejamas ne su įgimtais, o įgytais rizikos veiksniais – pasyviu gyvenimo būdu, nutukimu, nesubalansuota mityba, per dideliu riebalų turinčių produktų vartojimu, per mažu daržovių įtraukimu į racioną, žalingais įpročiais, tokiais kaip rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas. Tai reiškia, kad šiuos veiksnius, priešingai nei įgytus, galima kontroliuoti ir ne visada tam reikia medikamentų“, – teigia A. Rodovičius.

„Blogas“ ir „geras“ cholesterolis: kuo jie skiriasi?

Anot vaistininko, kiekvienoje ląstelėje esantis cholesterolis – riebalas, būtinas organizmui, kaip angliavandeniai ar baltymai. Cholesterolis dalyvauja vitamino D, tulžies rūgšties bei lytinių hormonų sintezėje, be to, yra svarbus galvos smegenų, nervų sistemos, organizmo ląstelių regeneracijos procesuose, tačiau jis gali būti skirstomas į „gerą“ ir „blogą“, atsižvelgiant į atliekamas funkcijas.

„Bloguoju“ cholesteroliu yra vadinami mažo tankio lipoproteinai (MTL), kurie savo „pravardę“ užsitarnavo dėl turimo polinkio kauptis ant kraujagyslių sienelių. „Blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje yra normalus, jeigu jis mažesnis už 3 mmol/l. „Geruoju“ cholesteroliu yra vadinami didelio tankio lipoproteinai (DTL), ardantys ir tirpdinantys „blogojo“ cholesterolio sankaupas, susidariusias ant kraujagyslių sienelių bei transportuojantys jas į kepenis neutralizavimui. „Gerojo“ cholesterolio kiekis organizme turėtų būti didelis už 1 mmol/l“, – sako A. Rodovičius.

Kai cholesterolio koncentracija nuolatos yra didesnė už nustatytą normą, jis pradeda kauptis ant kraujagyslių sienelių. Tada aktyvuojasi uždegiminis procesas ir kraujagyslių spindis pradeda mažėti, kol galiausiai jos visiškai užanka. Šis procesas gali įvykti bet kurioje kraujagyslėje, tačiau ypač pavojinga, kai užanka smegenis ar širdį maitinančios kraujagyslės, nes gali ištikti infarktas ar insultas.

Andrius Rodovičius. Vaistinės nuotr.

„Camelia“ vaistininkas priduria, kad svarbu sekti ne tik „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio normas, tačiau ir bendrą cholesterolio kiekį, kuris yra:

    • Normalus, kai koncentracija kraujyje mažesnė už 5 mmol/l;

    • Šiek tiek padidėjęs – 5–6,5 mmol/l;

    • Vidutiniškai padidėjęs – 6,5–7,8 mmol/l;

    • Aukštas – didesnė už 7,8 mmol/l.

Penki būdai, kaip kovoti su padidėjusiu cholesteroliu

A. Rodovičiaus teigimu, kovojant su padidėjusiu cholesteroliu, reikia imtis veiksmų kuo greičiau, o norint išlaikyti jo normalų lygį – prevenciškai rūpintis savimi. Ir viena, ir kita galima padaryti koreguojant rizikos veiksnius, o tam padės penki vaistininko siūlomi būdai.

1. Vadovaukitės sveikos mitybos principais. Į mitybos racioną įtraukite kuo daugiau daržovių ir vaisių, augančių Lietuvoje, žuvies, kitų jūrų gėrybių. Rinkitės liesą mėsą, pavyzdžiui vištieną ar jautieną, venkite kepto maisto, geriau jį ruoškite troškintuve ar garų puode.

2. Vartokite maisto papildus, praturtinančius reikalingomis medžiagomis. Ne visada pavyksta išpildyti visas subalansuotos mitybos rekomendacijas, o ir su sveiku maistu dažniausiai gauname tik dalį reikalingų maistinių medžiagų, todėl savo organizmo atsargas galima papildyti maisto papildais. Rekomenduojama rinktis žuvų taukus, kofermentą Q10, augalinių sterolių, sojų, monakolino K preparatus.

„Žuvų taukuose yra gausu omega-3 nesočiųjų rūgščių, kurios skatina „gerojo“ cholesterolio gamybą. Monakolino K preparatai, pagaminti iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, padeda išlaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje ir mažina uždegiminius procesus kraujagyslėse. Kofermentas  Q10 būtinas ląstelių funkcionalumui ir jų regeneracijai palaikyti, nes šio riebaluose tirpaus junginio, esančio mūsų ląstelėse, ima mažėti nuo 25-erių metų, o sulaukus 50-ties, jo kiekis sumažėja 50 proc.“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkas.

A. Rodovičius profilaktiškai pataria vartoti ir sojų daigų ekstraktus, kuriuose yra augalinių sterolių, padedančių palaikyti normalų bendrą cholesterolio lygį kraujyje ir mažinančių „blogojo“ cholesterolio sankaupas. Sojų daigų preparatų sudėtyje yra chromo – labai svarbaus mikroelemento, padedančio palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje ir gerinančio medžiagų apykaitą. Folio rūgštis, B2, B12 vitaminai taip pat dalyvauja kraujotakos ir medžiagų apykaitos kontrolėje, todėl patariama juos reguliariai vartoti.

3. Didinkite savo fizinį aktyvumą. Skirkite fizinei veiklai bent 30 minučių per dieną. Galite vaikščioti, užimti joga, mankštintis, lengvu tempu bėgioti, važinėti dviračiu ar užsiimti kita jums patinkančia ir aktyvumą skatinančia veikla. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, atsižvelgiant į sveikatos būklę, vyrams 3 dienas per savaitę, o moterims – 2 dienas per savaitę po porą valandų reikėtų intensyviai sportuoti.

4. Atsikratykite žalingų įpročių. Reikėtų atsisakyti rūkymo, dažno alkoholio vartojimo, nes šie žalingi įpročiai šimtus kartų padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

5. Reguliuokite svorį. Stenkitės nevartoti daug cukraus turinčių produktų ar labai apribokite jų vartojimą, kadangi cukrus skatina organizmą gaminti insuliną, atsakingą už riebalų kaupimą. Venkite persivalgymo, nes visos organizmo nepanaudotos maistinės medžiagos kaupiasi ir virsta riebalais.

Vaistininkas priduria, kad tuos pačius penkis būdus vertėtų išbandyti ir tiems, kurių cholesterolio lygis yra vidutinis ar aukštas – tokiu atveju reikės mažesnių vaistų dozių.

Kada prireikia vaistų?

Prienų „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vytautė Gorodeckienė sako, kad asmenims, kurie turi genetinį padidėjusio cholesterolio, širdies ir kraujagyslių ligų polinkį, gyvenimo būdo korekcija bei riebaus maisto kiekio mažinimas turi mažesnį poveikį. Tikėtina, jog tokie asmenys cholesterolio kiekio reguliavimui skirtus statinus turės vartoti visą gyvenimą.

Anot A. Rodovičiaus, visuomenėje vis dar gajus mitas, kad statinai yra žalingi organizmui, nors tai yra netiesa. „Camelia“ vaistininkui pritaria ir  gydytoja: „Šalutinis vaistų poveikis yra retas.  Labai retais atvejais pacientams gali pasireikšti stiprus raumenų skausmas, sukeltas raumenų susiskaidymo. Jeigu vartodami statinus jaučiate kokį nors šalutinį poveikį, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju: esant poreikiui, jums bus pakoreguota vaistų dozė.“

Norint išvengti galimų padidėjusio cholesterolio pasekmių ar profilaktiškai stiprinti savo kraujotakos sistemą, reikia kontroliuoti rizikos veiksnius, o turint padidintą riziką – kreiptis į gydytoją.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS