Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) atkreipia dėmesį į penkias problemines sveikatos apsaugos sritis ir siūlo jų sprendimus. Teigiama, kad pandemija turėjo neigiamos įtakos didžiajai daliai onkologinių pacientų ir sutrikdė visą sveikatos paslaugų procesą – nuo tyrimų iki diagnozavimo ir gydymo.

Pokyčiai palengvintų situaciją

Karantinas išryškino įsisenėjusias sveikatos apsaugos problemas, kurios laukia sprendimo jau ne vienus metus. "Išnagrinėję mūsų bendruomenės narių, onkologinių pacientų, problemas, su kuriomis jiems tenka nuolatos susidurti, išskyrėme penkias pagrindines sveikatos apsaugos sritis, kuriose pokyčiai palengvintų ne tik onkologinių, bet ir kitų pacientų situaciją. Tai ilgos laukimo eilės ir stringanti išankstinė pacientų registracija, vangiai vykstančios vėžio prevencinės programos, būtinybė stiprinti šeimos gydytojų ir onkologų bendradarbiavimą ir plėsti sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose. Skatiname jau dabar pradėti rengtis sugrįžtantiems pacientų srautams medicinos įstaigose", – vardija POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Jos teigimu, situacija pasikeistų į gera, jei prie išankstinės pacientų registracijos sistemos prisijungtų visos valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, o pacientai turėtų galimybę per šią sistemą iš anksto registruotis pas visus dirbančius specialistus, būtų pateikta daugiau informacijos apie galimus registracijos laikus, jų atnaujinimą.

Neringa Čiakienė: reikėtų keisti ir ydingą pacientų siuntinėjimo praktiką: prielaida dėl galimos onkologinės ligos turėtų būti tikrinama kaip pirmoji, o ne paskutinioji hipotezė.

"Eilės atlikti tyrimus vis dar išlieka opia problema, o siunčiantis specialistas ne visada rekomenduoja tris gydymo įstaigas, kuriose pacientas greičiau galėtų gauti jam reikalingas paslaugas, kaip tai numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Svarbu, kad apie šią savo teisę žinotų pacientai, o medikai laikytųsi numatytos tvarkos", – teigia POLA atstovė.

Programos vyksta vangiai

Prevencinės programos pirmojo karantino metu buvo sustabdytos, o dabar, nors ir vykdomos, vyksta vangiai. Kaip teigia POLA atstovė, jos sulaukia daug mažiau rizikos grupėms priklausančių asmenų, nei turėtų. Teigiama, kad dėl to ateityje neabejotinai padaugės vėžinių susirgimų ir vėlyvų vėžio stadijų. "Svarbu užtikrinti, kad visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos laiku informuotų pacientus apie jiems priklausančius prevencinius tyrimus, o pacientai juos galėtų atlikti savo pasirinktoje gydymo įstaigoje. Didelis vaidmuo tenka ir visuomenės edukacijai, todėl siūlome inicijuoti viešinimo kampanijas apie ankstyvosios diagnostikos svarbą", – pabrėžia N.Čiakienė.

Šeimos gydytojams didžiąją dalį konsultacijų teikiant nuotoliniu būdu, ypač sunku tinkamai identifikuoti onkologinėms ligoms būdingus požymius, teigiama POLA pranešime. Tam būtina stiprinti šeimos gydytojų kompetencijas, skatinti onkologus edukuoti ir konsultuoti šeimos gydytojus, kad būtų laiku diagnozuota onkologinė liga. Pasak POLA direktorės, reikėtų keisti ir ydingą pacientų siuntinėjimo praktiką: prielaida dėl galimos onkologinės ligos turėtų būti tikrinama kaip pirmoji, o ne paskutinioji hipotezė.

Kelios paslaugos iš karto

Regionuose gyvenantiems pacientams tenka susidurti su dar daugiau problemų nei didžiuosiuose miestuose, ypač, kai ribojamas judėjimas tarp savivaldybių. "Sprendžiant šią problemą, siūlome, kad gydymo įstaigos taikytų praktiką, kai vieno vizito metu pacientui suteikiamos kelios jam reikalingos paslaugos: konsultacijos, tyrimai, procedūros. Be to, sunkiai sergantiems pacientams galėtų būti kompensuojamos trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų išlaidos viešbučiuose, taip prisidedant ir prie šio sektoriaus skatinimo pandemijos metu", – teigia N.Čiakienė.

Pasigendama ir išankstinio pasirengimo, kaip sveikatos priežiūros paslaugų apimtys bus didinamos vis didesnei daliai visuomenės gaunant skiepus – tikėtina, kad po karantino į sveikatos priežiūros įstaigas kreipsis ypač dideli pacientų srautai, todėl tam būtina pasirengti jau dabar, įtraukiant į diskusijas ir pacientų organizacijų atstovus.

Klabėdamas apie pastarųjų dienų aktualijas, POLA prezidentas Paulius Rakštys pažymi, kad daugiausia dėmesio ir diskusijų onkologinių pacientų bendruomenėje šiuo metu sulaukia COVID-19 vakcinacija. "Džiaugiamės, kad buvo atsižvelgta į mūsų rekomendacijas ir vėžiu sergantys asmenys pateko tarp prioritetinių gyventojų grupių. Vis dėlto dar kyla nemažai klausimų dėl vakcinacijos tvarkos: laukiame onkologų rengiamų vakcinacijos gairių, informacijos, kur bus skiepijami onkologiniai pacientai, kaip jie bus informuojami apie paskirtą skiepų laiką, ar jiems bus suteikta onkologo konsultacija", – apie naujus iššūkius kalba P.Rakštys.

POLA – viena didžiausių skėtinių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje, jungianti 30 pacientų organizacijų ir beveik 19 tūkst. onkologinių pacientų.

Paveikė vėžio gydymą

COVID-19 pandemija katastrofiškai paveikė vėžio gydymą, skelbia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos padalinys. Kas trečia valstybė iš 53 Jungtinių Tautų (JT) agentūrai Europoje priklausančių šalių dėl pandemijos patyrė dalinių vėžio gydymo paslaugų trikdžių arba tokios paslaugos buvo visiškai nutrauktos. "Kai kuriose šalyse trūko vaistų nuo vėžio, daugelyje šalių, net ir turtingiausiose, smarkiai sumažėjo vėžio diagnozių", – PSO Europos padalinio vadovą Hansą Kluge'ę cituoja AFP-ELTA. Teigiama, kad anksčiau vyravusi nelygybė dėl ekonomikos krizės dar labiau išaugo, dėl šios priežasties kai kurie žmonės neturi galimybės propaguoti sveiką gyvenseną, neturi prieigos prie profilaktikos ir sveikatos apsaugos paslaugų.