PROFESORIUS APIE COVID-19: KIEK ŽMONIŲ MIRTŲ, JEI VIRUSAS PLISTŲ NEVARŽOMAI?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas feisbuke pasidalijo įžvalgomis apie tai, kiek Lietuvos gyventojų mirtų, jei koronavirusas plistų nekontroliuojamai.

„Ar tikrai mirtų 90 tūkst. Lietuvos gyventojų, jei mes neblokuotume naujojo koronaviruso plitimo? Vakar spaudoje pasirodė kolegos iš Vilniaus universiteto tokia mintis: „Jeigu mes neblokuotume to viruso, tai mes aiškiai matome, kad mūsų mirtų apie 3 procentai visos visuomenės. Tai būtų 90 tūkst. Lietuvoje“. Vis tik norėčiau paprieštarauti ir pateiksiu savo argumentus“, – rašė M. Stankūnas.

Mes puikiai suprantame, kad realiai sergančiųjų yra daugiau nei oficialiai diagnozuojama.

Profesorius pasidalijo skaičiavimais, kuriais remiantis gali numatyti, kada COVID-19 plitimas turėtų sustoti. „Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad Lietuvoje praktiškai neįmanomas toks dalykas, kad visi 2,792 mln. mūsų šalies gyventojų užsikrėstų šia infekcija. Jei „bandos imunitetas“ tikrai veikia (aš tuo visiškai neabejoju), tai reiškia, kad virusas plistų iki tol, kol užkrėstų tam tikrą dalį populiacijos. Tai gana nesunku apskaičiuoti pasitelkiant formulę 1 – (1/R0). Jei mes laikome, kad R0=2,5, tai atlikus skaičiavimus gauname 0,6. Arba tai reiškia, kad užtenka persirgti 60 proc. populiacijos, kad susiformuotų „bandos imunitetas“ ir daugiau virusas neplistų. Tokiu atveju tikėtina, kad Lietuvoje užsikrėtus 60 proc. arba 1 675 200 gyventojų virusas toliau nebeplis“, – teigė profesorius.

Pasak M. Stankūno, akivaizdu, kad užsikrėtusiųjų yra daugiau nei oficialiai diagnozuojama. „Sekantis klausimas, kiek iš jų gali mirti? Dažnai pateikiami mirštamumo rodikliai (tą daro ir „Worldmeters“) yra apskaičiuojami mirčių skaičių dalinant iš oficialiai diagnozuotų atvejų. Tačiau mes puikiai suprantame, kad realiai sergančiųjų yra daugiau nei oficialiai diagnozuojama. Todėl tikrasis mirštamumo rodiklis nuo COVID-19 yra gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, Ženevoje (Šveicarija) buvo paskaičiuotas mirštamumo rodiklis remiantis seroepidemiologinių tyrimų duomenimis. Buvo nustatyta, kad visų amžiaus grupių mirštamumo rodiklis siekia 0,64 proc. Tad, sakykime, kad panašus rodiklis yra Lietuvoje ir atlikime nesudėtingą veiksmą 1 675 200 gyv. * 0,64 proc. Atsakymas – 10 721 gyventojas“, – skaičiavimo rezultatus aptarė M. Stankūnas

Jei Lietuvoje mes tikrai nekontroliuotume viruso ir jam būtų sudarytos tobulos sąlygos plisti, tai dėl šios ligos galėtų mirti 10 721 gyventojas.

Shutterstock nuotr.

Profesorius pateikė ir konkrečius skaičius, kiek Lietuvos gyventojų mirtų, jei virusas plistų nevaržomai. „Taigi, jei Lietuvoje mes tikrai nekontroliuotume viruso ir jam būtų sudarytos tobulos sąlygos plisti, tai dėl šios ligos galėtų mirti 10 721 gyventojas. Tačiau tokia tobulo plitimo sąlyga yra realiai sunkiai įmanoma ir šis aukų skaičius yra sunkiai tikėtinas“, – sakė profesorius.

Primename, kad per praėjusią parą patvirtinti 26 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius siekia 2309, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 532 asmenų, pasveiko – 1683.

Nuo COVID-19 mirė 81 asmuo, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų. Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 137 įvežtiniai atvejai.

Izoliacijoje šiuo metu yra 3016 žmonių. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 3898 ėminiai, iš viso iki šiol ištirti 561 tūkst. 555 ėminiai.