PROFESORIUS APIE SPINDULIUOTĖS NORMOS DIDINIMĄ: BEPROTYBĖ

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo dešimčia kartų padidinti Lietuvoje taikomas elektromagnetinės spinduliuotės, naudojamos televizijos, radijo signalui ir mobiliajam ryšiui perduoti, normas. Ši spinduliuotė, skleidžiama radiotechninių objektų, priskiriama galimiems kancerogenams. Kokią įtaką tai turės mūsų ir vaikų sveikatai?

Normų didinimas – beprotybė?

Fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius Jonas Grigas teigia, kad tarptautinė Elektromagnetinės saugos komisija, susirūpinusi didėjančia elektromagnetine tarša ir jos žalingu poveikiu žmonių sveikatai, dar 2006 m. konferencijoje Italijos Benevento mieste priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad yra vis daugiau mokslinių duomenų, rodančių, jog mūsų aplinkoje dabar esanti elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti ypač iš bevielių mobiliųjų tinklų ryšių, žalingai veikia žmonių sveikatą.

"Nuomonė, kad silpna elektromagnetinė spinduliuotė neveikia žmonių, neatitinka tikrovės. Tarptautiniai standartai yra neadekvatūs. Jie sukurti remiantis tik juntamu šiluminiu spinduliuotės poveikiu. Leistinos elektromagnetinės spinduliuotės normos yra pasenusios, jos buvo prieš dešimtmečius nustatytos remiantis tik trumpalaikiu didelio intensyvumo spinduliuotės poveikiu. Spinduliuotės, kuri sukelia sveikatos sutrikimus dėl padidėjusios kūno temperatūros ir nervų sužadinimo. Naujausi tyrimai rodo, kad net silpna spinduliuotė gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės", – tvirtino J.Grigas, normų didinimą pavadinęs beprotybe ir žmonių žudymu.

Naujausi tyrimai rodo, kad net silpna spinduliuotė gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėjos profesorės Rūtos Ustinavičienės nuomone, elektromagnetinės bangos gali turėti slopinančios įtakos smegenų neuronų mielinizacijos procesui, todėl vaikams rekomenduojama kiek galima vėliau pradėti naudotis mobiliaisiais telefonais.

"Mielinas veikia kaip neuronų, esančių mūsų nervų sistemoje, apsauginis sluoksnis. Pagrindiniai vedamieji nerviniai takai mielinizuojasi sulaukus 1–2 metų, mielinizacija baigiama sulaukus 7–10 metų. Jos pabaiga rodo tam tikros smegenų sistemos funkcinį brandumą. Be to, vaikų galvos smegenys dėl savo kaukolės dydžio daugiau absorbuoja elektromagnetinių bangų energijos, todėl pokalbiai mobiliaisiais telefonais vaikus veikia stipriau", – praėjusią savaitę išplatintame Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) pranešime cituojama R.Ustinavičienė.

Būtinas, bet ne bet koks

Didžioji dalis mus visą parą veikiančio elektromagnetinio lauko yra sukurta Žemės. Jis mums yra būtinas kaip viena iš gyvybės ir geros savijautos sąlygų.

"Kai Žemėje atsirado gyvybė, ji visą laiką vystėsi, veikiama natūralių kintančių elektromagnetinių laukų. Mūsų jautrumas šiems pokyčiams užprogramuotas tiek kiekvienoje ląstelėje, tiek visame organizme. Elektromagnetinis laukas spartino evoliuciją. Be šio lauko gyvybė apskritai nebūtų galėjusi evoliucionuoti", – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto profesorius Alfonsas Vainoras.

Kalbėdamas apie elektromagnetinio lauko poveikį jis pabrėžė, kad svarbu išskirti jo dažnį, stiprumą ir laiką, kiek praleidžiame tokiame lauke. Poveikis žmogaus fiziologijai ypač priklauso nuo bangų dažnio.

Gama elektromagnetinės bangos (tarp 34 ir maždaug 70 Hz) – naudingos, skatina protinį aktyvumą. Didesnio dažnio jos būna ir pragaištingos. "Gyvename tam tikroje elektromagnetinių virpesių intensyvumo aplinkoje. Kai elektromagnetinio lauko intensyvumas yra per mažas, jis neaktyvuoja arba nepakankamai aktyvuoja medžiagų apykaitą. Dėl to padaugėja sergančiųjų infarktu. Kai laukas yra per daug intensyvus, irgi turime problemų", – savo moksline patirtimi dalijosi A.Vainoras.

Pavyzdžiui, nedidelio intensyvumo gama dažnio elektromagnetiniai svyravimai yra netgi būtini, o didelio intensyvumo ir ilgai trunkantys sukelia įtampą, stresą. Galimas poveikio rezultatas: nemotyvuotas nuovargis, galvos skausmas, irzlumas. Galų gale, žmogus gali išsekti, jo elgesys gali tapti sunkiai prognozuojamas. Gama elektromagnetinių bangų aktyvumas, A.Vainoro teigimu, lemia didesnį savižudybių, mirčių nuo miokardo infarkto skaičių, alkoholizmo paplitimą.

"Tyrimai parodė, kad žemo dažnio laukai mažina infarktų skaičių, gama – stipriai didina", – kalbėjo A.Vainoras.

Veikia visas ląsteles

Buitinių prietaisų kuriamas elektromagnetinis laukas susiderina būtent su gama intervalu. Lauką buitiniai prietaisai kuria tik tada, kai patys veikia, kai naudoja elektros srovę.

Jautriausia elektromagnetiniam laukui kūno dalis yra širdis, nes ji pati skleidžia elektromagnetines bangas. "Gama ir kiti kūną neigiamai veikiantys spinduliai gali išderinti širdies veiklą", – pasakojo A.Vainoras.

Antros pagal jautrumą – smegenys su visa centrine nervų sistema. Pavyzdžiui, kalbant mobiliuoju telefonu, jį priglaudus prie ausies, per maždaug 10 min. gali atsirasti aiškių elektrofiziologinių pokyčių galvos smegenyse. Tokie pokyčiai gali sukelti neigiamą efektą.

"Rekomendacija viena: kai nesinaudojate bevieliu ryšiu, siųstuvą išjunkite. Niekas nežino, kada vieno ar kito spindulio yra per daug", – konstatavo A.Vainoras.

Rekomendacija viena: kai nesinaudojate bevieliu ryšiu, siųstuvą išjunkite. Niekas nežino, kada vieno ar kito spindulio yra per daug.

Kalbėdamas apie institucijų rekomenduojamas saugias įvairių prietaisų, objektų, pavyzdžiui, bazinių stočių, spinduliuotės normas, jis akcentavo, kad norma ir poveikio rezultatas yra du skirtingi dalykai. "Ar matuojami rezultatai, ar yra žinoma, kokie fiziologiniai pokyčiai vyksta, net ir laikantis normų? Pavyzdžiui, antenos, bevielio ryšio siųstuvai veikia kiaurą parą ištisus metus, dešimtmečius. Nuolat veikdami jie ištisai atakuoja visas mūsų ląsteles. Kodėl pas mus tiek daug žmonių serga vėžiu, ypač smegenų? Kodėl tiek daug sergančiųjų širdies ligomis, infarktu? Daug daugiau nei Vakarų šalyse, ligoniai – daug jaunesni, nei ten", – palygino A.Vainoras.

Elektromagnetinis laukas veikia visus ląstelėse ir tarp jų vykstančius procesus. Signalų perdavimas, medžiagų apykaita vyksta baltyminėmis molekulėmis, kurios turi savo elektrinį krūvį.

"Joms atsidūrus magnetiniame lauke krūviai persikelia į vieną ar į kitą pusę, ir visas metabolizmas kiekvienoje ląstelėje paveikiamas. Per metus kitus tai virsta labai dideliu rezultatu. Turiu omenyje genomo suardymą ir vėžinio kelio susidarymą", – profesorius ragina būti atidiems.

Nerimą keliantys rezultatai

"Dydžiai maži, bet turi didelę riziką", – apie planus didinti leidžiamas ribas atsiliepė A.Vainoras. Jau dabar galiojančios normos, profesoriaus nuomone, Lietuvai yra per didelės. Jis prabilo apie Baisogaloje, LSMU Gyvulininkystės instituto teritorijoje, veikiančio itin jautraus magnetometro – vieno iš šešių pasaulyje ir vienintelio, esančio Europoje, užfiksuojamus, pasak profesoriaus, keistus ir nerimą keliančius rezultatus.

Kalbant mobiliuoju telefonu, jį priglaudus prie ausies, per maždaug 10 min. gali atsirasti aiškių elektrofiziologinių pokyčių galvos smegenyse. Tokie pokyčiai gali sukelti neigiamą efektą.

"Jau ir taip Lietuva yra padidintos rizikos zonoje elektromagnetinės spinduliuotės atžvilgiu", – akcentavo A.Vainoras. Taip yra dėl Žemės kuriamo, tai yra, geomagnetinio lauko ypatumų.

A.Vainoras pasakojo, kad mūsų šalyje, lyginant su kitais penkiais pasaulio taškais Saudo Arabijoje, JAV, Kanadoje, PAR ir Naujoje Zelandijoje, kuriuose taip pat yra tokie magnetometrai, stebimas palyginti didelis gama elektromagnetinių bangų intensyvumas.

"Ministerija neskiria nė vieno euro ištirti, kodėl Lietuvoje taip yra, kodėl spinduliuotė padidinta, nors rašyta ir teikta daug šios tematikos projektų", – konstatavo mokslininkas, pridūręs, kad Lietuvoje infarktas ištinka dešimčia metų jaunesnius žmones nei ES vidurkis, mūsų šalies vyrai gyvena kur kas trumpiau nei kiti europiečiai, didžiulis savižudybių skaičius. "Tai – padidintos spinduliuotės pasekmė. Kartu su kardiologais mūsų atlikti tyrimai parodė, kad net ir labai nedidelis spinduliuotės padidėjimas iš karto veda prie didesnių problemų", – įsitikinęs A.Vainoras.

Prašo įvertinti iš naujo

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė anksčiau "Kauno dienai" yra pasakojusi, kad didžiausią pavojų žmonių sveikatai, mokslo duomenimis, kelia tie įrenginiai, kurie naudojami šalia žmogaus, t.y. mobilieji telefonai. "Duomenys apie spinduliuotę daugiabučiuose namuose, prekybos centruose nerenkami ir tokia spinduliuotė netiriama, nes kol kas duomenų apie galimą riziką negavome. Elektromagnetinė spinduliuotė, skleidžiama radiotechninių objektų, šiuo metu priskirta galimiems kancerogenams. Nėra tvirtų įrodymų dėl vėžio. Tačiau moksliškai įrodyta, kad elektros perdavimo sistemos (elektros laidai, prietaisai) sukuriamas elektromagnetinis laukas yra kancerogeniškas", – tuomet teigė vedėja.

Anot jos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos 2018 m. gairių projekte nurodyti elektromagnetinių laukų poveikiai visuomenės sveikatai yra nervų stimuliavimas (gali būti juntamas dilgčiojimas poveikio zonoje), membranų pralaidumo didėjimas, audinių temperatūros didėjimas (tai gali sutrikdyti kai kurių organų veiklą).

EPA pranešime spaudai, išplatintame praėjusią savaitę, cituojama tokia I.Taraškevičienės pozicija:"2018 m. gairių projekte nepateikta informacijos apie vėžio riziką, nors 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra elektromagnetinius laukus įvardijo kaip galimą žmonių kancerogeną, atsižvelgiant į duomenis dėl smegenų piktybinio naviko gliomos sąsajų su mobiliųjų telefonų naudojimu. Mokslo bendruomenė nėra vieninga dėl elektromagnetinių laukų poveikio vėžiniams susirgimams, nors yra nemažai mokslinių tyrimų, rodančių ryšį tarp elektromagnetinių laukų poveikio ir vėžio, tačiau šis ryšys nėra patikimas. Kai kuriose valstybėse šių laukų poveikis siejamas su padidėjusiu elektrojautrumu, pasireiškiančiu galvos skausmais, nuovargiu, galvos svaigimu, miego sutrikimu ir raumenų skausmais", – cituojama.

Pranešime taip pat nurodyta, kad per du šimtus mokslininkų kreipėsi į Jungtinių Tautų aplinkos programos vadovą, prašydami iš naujo įvertinti galimą naujos kartos 4G ir 5G telekomunikacijų technologijų biologinį poveikį augalams, gyvūnams ir žmonėms. Būtent šiam ryšiui diegti būtinos didesnės nei šiuo metu Lietuvoje nustatytosios elektromagnetinės spinduliuotės leidžiamos normos.

Manoma, kad šias normas Lietuvoje suskubta didinti būtent dėl naujų 4G ir 5G ryšio technologijų.

Normos kol kas žemesnės

Pranešimą apie siūlymą didinti elektromagnetinės spinduliuotės leistinas ribas išplatinusi SAM nurodė, kad "pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, kad leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių, judriojo (mobiliojo) ryšio bazinių stočių ir kitų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai". Ministerijos atstovai akcentavo, kad "šiuo metu mūsų šalyje galiojančios ribinės vertės yra vienos žemiausių Europoje".

"Siūlome nustatyti tokias elektromagnetinio lauko intensyvumo leidžiamas vertes, kokias rekomenduoja tarptautinės organizacijos, ir tokias, kokias taiko, pavyzdžiui, Austrija, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys. Gyventojams siūlomų pakeitimų tikrai nereikėtų baimintis, nes apskaičiuojant šias ribines vertes jau taikytas apie 50 kartų didesnis už rekomenduojamą atsargos rodiklis", – sako sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Anot jo, Lietuvoje šiuo metu galiojančioje higienos normoje elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje tebėra iki dešimt kartų žemesnės, nei rekomenduojamos Europos Tarybos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos bei Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto.

Tad tais dešimt kartų ir siūloma didinti normas. Siūloma, kad elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz (pvz., dauguma radijo relinių linijų, "Wimax" stočių, duomenų perdavimo stočių, modernių radarų ir kt.) gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnis nei 10 W/m2, intervale nuo 400 MHz iki 2000 MHz (dauguma radijo ir televizijos stočių, mobilaus ryšio bazinių stočių ir kt.) – f/200 W/m2 (f – dažnis megahercais). Tuo metu radijo dažnių intervale 10 MHz−400 MHz neturėtų būti viršyta 2 W/m2 norma.

Darbo grupės vadovas: pavojaus sveikatai neturi būti

Siūlymus didinti elektromagnetinės spinduliuotės normas parengusios tarpinstitucinės darbo grupės vadovas – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas teigė, kad sujudimas dėl normų keitimo yra nepagrįstas.

– Kam apskritai reikia riboti elektromagnetinę spinduliuotę?

– Elektromagnetinis laukas priskiriamas prie kenksmingų veiksnių, kaip ir oro tarša, triukšmas, kvapai. 2015 m. visoje ES buvo suvienodinti reikalavimai elektromagnetinei spinduliuotei darbo aplinkoje. Jeigu laikomasi ribinių dydžių rekomendacijų, jos neviršijamos, pavojaus sveikatai neturi būti.

– O kaip dėl poveikio sveikatai, kaip veikia silpnas laukas, bet ilgą laiko tarpą?

– Mažoms dozėms žmogus yra atsparus, ir jos neturėtų daryti įtakos. Spinduliuotė yra toks dalykas, kurio gamtoje irgi yra.

– Planuojama net dešimčia kartų didinti normas dėl spinduliuotės gyvenamojoje aplinkoje?

– Lietuvoje buvo nustatytas gana griežtas normavimas. Buvo laukiama daugiau informacijos dėl elektromagnetinio lauko galimo poveikio. Palaipsniui buvo pereinama prie europinio reglamentavimo. Darbo grupė, kurioje dalyvavau su mokslininkais kaip grupės vadovas, nusprendė, kad ES lentelė yra tinkama, kad reikėtų visiškai pereiti bent prie tų telekomunikacinių dažnių.

– Jeigu, kaip minėjote, elektromagnetinis laukas priskiriamas prie kenksmingų veiksnių, kodėl reikia didinti leidžiamas jo ribas?

– Tai reikalinga, kad galėtume lyginti matavimų rezultatus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka matavimus, rezultatus lyginame su Lietuvoje galiojančia higienos norma. Tačiau jeigu ne tokia pati dažnių lentelė, sunku palyginti su kitomis šalimis, su rekomendacijomis.

– Kaip vertinate elektromagnetinės spinduliuotės kiekį, kuri pasiekia statistinį Lietuvos gyventoją?

– Laboratorija matuoja. Viršijimo beveik nenustatome. Vienas kitas atvejis būna. Labai mažai. Šiais metais vienos radijo stoties viršyta buvo.

– Ar skaičiuojamos suminės vertės? Matuojama, koks bendras ar koks tik dirbtinis elektromagnetinis laukas, pavyzdžiui, įjungus wi-fi ryšį, šalia veikiant įvairiems kasdieniams prietaisams, ateinant signalams iš radijo ir kitų bokštų, veikia žmones kurioje nors konkrečioje vietoje?

– Jeigu pas jus bus matuojama, bus prašoma išjungti visus prietaisus, kuriuos turite namuose, kad nebūtų rezultatų paklaidos.

– Bet realybėje retai kada viską būname išjungę.

– Taip, tai retai būna. Bet matavimais stengiamasi įvertinti būtent atitinkamą stotį. Jūs kalbate apie kitą medalio pusę. Tie visi bokštai yra tam, kad veiktų televizoriai, radijo imtuvai, mobilieji telefonai. Jeigu bokštų nebūtų, prietaisai būtų beverčiai.

– Paklausiu kitaip. Ar panaši spinduliuotė veikia žmogų, niekuo nesinaudojantį, ir žmogų, esantį pačiame darbų įkarštyje: prie kompiuterio kalbantį telefonu ir pasiekiamą penkių kaimynų bevielio ryšio?

– Namuose, bent pagal mokslinius tyrimus, elektromagnetinė spinduliuotė veikia labiau, ypač jeigu mobiliuoju telefonu kalbame ne naudodamiesi laisvųjų rankų įranga, o dėdami jį prie galvos, šalia centrinės nervų sistemos. Ji yra apsaugota, bet tai yra ta sistema, kuri gali paveikti.

– Bendrųjų ribų, normų, rekomendacijų nėra?

– Norma yra formulės. Prieš pradedant eksploatuoti kiekvieną siųstuvą, transliatorių, ryšio bazinę stotį reikia derinti projektą su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Ir įvertinti suminę spinduliuotę. Būna, kad bazinė stotis yra šalia kitų stočių, tad reikia įvertinti ne tik jos, bet ir kartu su kitomis stotimis, spinduliuotę.

– Kaip pasikeistų elektromagnetinė spinduliuotė, pasiekianti gyventojus, normas padidinus siūlomus dešimt kartų?

– Normos pakeitimas dar nereiškia, kad iš karto spinduliuotė pasikeis dešimt ar kažkiek kartų. Paradoksas toks, kad mažai pasikeis. Ateity numatomi modernesni siųstuvai. Pavyzdžiui, iš analoginės televizijos perėjus prie skaitmeninės, buvo pakeisti dažniai. Spinduliuotė mažesnė. Atitinkamai ir su radijo siųstuvais tas turėtų įvykti, jeigu dar neįvyko. O dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių, dėl kurių čia visi kalba, dėl 5G, tai 5G Lietuvoje kol kas nėra. Planas rengiamas. Priklausys nuo dažnių paskyrimo, įrangos įsigijimo.

Mums pateikta informacija, kad naujosios stotys bus prisitaikančios prie kintančios situacijos. Jų režimas priklausys nuo mobiliojo ryšio poreikio konkrečiu paros metu. Pavyzdžiui, renginio ar pan. metu dirbs didesniu, bet neviršijančiu normų, režimu. Kai tik mugė ar futbolo rungtynės praeina, jis vėl pradeda veikti mažesniu pajėgumu. Be to, siųstuvai bus kryptiniai, pasisuks į tą pusę, į kurią reikia. Viena antena žiūri į kitą. Nėra tikslo apspinduliuoti visus gyventojus. Jeigu matai anteną, tai nereiškia, kad ji tiesiai pro langą spinduliuoja ir kad jos reikia saugotis.