Per savaitę – beveik dvigubai daugiau sergančiųjų gripu | Diena.lt

PER SAVAITĘ – BEVEIK DVIGUBAI DAUGIAU SERGANČIŲJŲ GRIPU

  • 1

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo. Praeitą savaitę, lyginant su užpraeita, registruota beveik dvigubai daugiau gripo atvejų: atitinkamai 20 ir 37.

41-ąją šių metų savaitę (2019 m. spalio 7-13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 64,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu sergamumas buvo panašus – 64,8 atv./10 tūkst.  gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 41-ąją savaitę registruotas Telšių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

Praėjusią savaitę dėl gripo hospitalizuoti du vaikai.

Sergamumas Kauno apskrityje 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekia 70,9 atv./ 10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 82,2 atv./ 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Mažiausiai peršalimo ligomis serga Birštono gyventojai, kur rodiklis siekia 21,9 atv./ 10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 2,6 proc., susirgimų gripu skaičius išaugo iki 10 atvejų. Vaikai sudaro 55 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Į Kauno apskrities ligoninę per 41-ąją savaitę medicinos pagalbos dėl gripo kreipėsi vienas asmuo (2–17 m.), jis buvo hospitalizuotas.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai 41-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 77,7 atv./ 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti 11 gripo atvejų. Vaikai sudarė 65 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Siūlo skiepytis

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifinę profilaktikos priemonę. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripo virusas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Dažniausios gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, sinusitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), gali išsivystyti inkstų uždegimas ar sutrikti smegenų funkcijos. Vyresniems žmonės gali paūmėti lėtinės ligos.

Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens – žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

65 m. ir vyresniems asmenims;

nėščiosioms;

asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;

asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;

sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Pajutus pirmuosius gripo simptomus rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją. Norėdami apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, rekomenduojama likti namuose ir neužsiimti savigyda.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

...,kiekviena RYTA darau MANKSTA, priimu SALTA DUSA...,

vedinu KAMBARIUS,tinkamai MAITINUOSI...,kol KAS neSIRGAU...,kaip bus ATEITYJE neGALI ZINOTI???...,nei ANKSCIAU nei SIEMET neSISKIEPIAU ir neSIRGAU...,bandysiu suRIZIKUOT ir SIEMET...,geros SVEIKATELES linkiu VISIEMS... TASKAS

SUSIJUSIOS NAUJIENOS