Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 14,0 iki 18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Kovo 22–28 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (21,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Utenos (11,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

NVSC duomenimis, kovo 22–28 d. Lietuvoje gripas diagnozuotas vienam asmeniui, ankstesnę savaitę (kovo 8–14 d.) gripu susirgo taip pat vienas gyventojas.

2020–2021 m. gripo sezoną dėl gripo ligoninėse nesigydė nė vienas asmuo.

2020 m. 12 savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo beveik penkis kartus didesnis (82,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų), o tuo pačiu metu 2019 m. minėtas sergamumo rodiklis siekė 65,1 atvejo10 tūkst. gyventojų.

NVSC laboratorijos duomenimis, 2021 m. 1–11 sav. buvo paimti trys ėminiai dėl gripo viruso nustatymo, tačiau gripo virusas išskirtas nebuvo.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI situacija Kauno apskrities teritorijoje

NVSC Kauno departamentas informuoja, kad 12-osios metų savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekia 21,8 atvejus 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 27,3 atv. 10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose išaugo 44 proc., gripo atvejų neužregistruota. Vaikai sudaro 43 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 12-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra daugiau nei keturis kartus mažesnis. Pernai 12-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 106,0 atvejus 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti 293 gripo atvejai. Bendras sergančiųjų gripu ir ŪVKTI atvejų skaičius siekė 5 952. Vaikai sudarė 20 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.