Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų institute atliekamais tyrimais siekiama įminti sunkios Alzheimerio ligos atsiradimo bei vystymosi mįslę ir tai daroma ne vien mokslo, bet ir praktikos tikslais.

Serga daugiau kaip 30 mln.

Ligos vis jaunėja, anksčiau vadintomis senjorų ligomis jau skundžiasi darbingo amžiaus žmonės. Viena tokių – itin didelę grėsmę kelianti Alzheimerio liga.

Ji sutrikdo galvos smegenų veiklą, tiksliau, biocheminius procesus, lemiančius normalų informacijos perdavimą.

Alzheimerio liga pasaulyje serga per 30 mln. žmonių. Deja, medicininių sprendimų, padedančių gydyti ar bent pristabdyti jos plitimą, nėra. Vaistiniai preparatai, kurių mažai, tik palengvina ligos simptomus.

Ieškoti problemos sprendimo būdų ėmėsi medicinos mokslininkai iš Kauno.

Ieško gydymo metodų

LSMU Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos vadovė profesorė Vilmantė Borutaitė ir doktorantė Silvija Jankevičiūtė tiria Alzheimerio ligos patogenezę bei ieško galimų gydymo metodų.

"Šiais tyrimais siekiama suprasti pagrindinių patologiškų Alzheimerio ligos veiksnių poveikį neuroninių ląstelių gyvybingumui bei funkcijoms, taip pat neurouždegiminių procesų svarbą ir įtaką ligos patogenezei. Pagrindinis darbų objektas – pirminė neuroninių ląstelių, su kuriomis atliekamos įvairios manipuliacijos, kultūra", – pasakojo mokslininkė V.Borutaitė.

Laboratorijoje vykdomi anomalios struktūros patogeninių molekulių, nustatomų Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse bei sukeliančių smegenų neurouždegimą, toksiškumo tyrimai.

"Kartu atliekame ir Alzheimerio liga sergančių pacientų biologinių skysčių citotoksiškumo ir imunologinius tyrimus", – pridūrė doktorantė S.Jankevičiūtė.

Anot jaunosios mokslininkės, ją itin domina smegenų tyrimai, nes tai ne tik neišsemiami informacijos klodai, bet ir galimybė nuolat tobulėti. S.Jankevičiūtė džiaugiasi, turi galimybę dirbti su geriausiais specialistais ir atlikti išskirtinius tyrimus, juos analizuoti.

Ieškoma priežasčių ir sąsajų

Alzheimerio ligos priežastis nėra nulemta vieno ar dviejų veiksnių. Ši problema yra iššūkis, ieškant ir tikintis rasti ligos gydymo metodus.

"Tyrimais siekiame suprasti pagrindinių Alzheimerio ligos patologiškų veiksnių poveikį neuroninių ląstelių gyvybingumui ir funkcijoms bei neurouždegiminių procesų svarbą. Supratę, kokie veiksniai lemia šią ligą, galėsime veiksmingai kovoti ir ją įveikti", – paaiškino profesorė V.Borutaitė.

Pasaulyje daug mokslininkų dirba tyrinėdami Alzheimerio ligą. Vis daugiau tyrimų atliekama, vertinant histopatologinius ligos pokyčius, ieškoma sąsajų tarp aplinkos veiksnių, fiziologinių bei biocheminių reakcijų priežasčių ir padarinių. Atliekama vis daugiau genetinių tyrimų, ieškoma įvairių biotechnologinių Alzheimerio ligos sprendimų.

Vilčių teikia imunoterapija

Bene pati populiariausia ir šiuo metu daugiausia dėmesio sulaukianti sritis – imunoterapija. Tai naujų antikūnų, skirtų gydyti, paieška.

Lietuvoje šia kryptimi  taip pat atlikta nemažai tyrimų ir publikuota mokslo straipsnių.

LSMU Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos tyrėjų grupė, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutu ir LSMU Neurologijos klinika, taip pat intensyviai ieško imunologinių sprendimų, galinčių padėti rasti vaistų nuo Alzheimerio ligos.

Visi šie tyrimai, atliekami tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, yra labai reikšmingi mokslo ir socialine prasme, ieškant didelę grėsmę keliančių sunkių ligų priežasčių bei galimybių jas įveikti.