Donorinio kraujo infekuotumas mažėja, rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikų parengta apžvalga apie kraujo ir kraujo komponentų donorų infekuotumą transfuzijų keliu perduodamomis infekcijomis. Šios analizės duomenimis, pernai serologiškai tiriant donorų kraują dėl sifilio, hepatitų B ir C infekcijų iš viso nustatyta 40 sifilio, 7 ŽIV infekcijos, 57 hepatito B, 56 hepatito C infekcinių žymenų atvejai.

Per septynerius metus (2013–2019 m.) visų minėtų infekcijų paplitimo rodiklis 1000 donacijų Lietuvoje sumažėjo. Daugiausiai minėtu laikotarpiu sumažėjo hepatito C ir sifilio paplitimo rodikliai – atitinkamai 8,5 karto ir 4,9 karto, o ŽIV infekcijos ir hepatito B rodikliai sumažėjo po 3 kartus.

„Tai rodo, kad donorinio kraujo infekuotumas mažėja ir tai gera tendencija kraujo saugumo prasme“, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas. Pasak jo, visas donoro kraujas, ar jo komponentai, aptikus infekcinių ligų žymenis, toliau nenaudojamas, o kraujo donorystė infekuotiems asmenims uždraudžiama.

Infekcijų paplitimo rodiklis 1000 donacijų Lietuvoje 2013–2019 m.

Kitų šalių patirtis rodo, kad neatlygintinos donorystės užtikrinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant mažesnio donorinio kraujo infekuotumo užkrečiamomis ligomis

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, siekiant užtikrinti donorinio kraujo saugumą, visi kraujo ar kraujo produktų donorai privalomai serologiškai tiriami dėl transfuzijų keliu perduodamų infekcijų nustatant ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų bei sifilio laboratorinius žymenis. Taip pat nuo 2009 metų, siekiant nustatyti užkrečiamųjų ligų: ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų sukėlėjus kuo ankstyvesnėje užkrečiamos ligos stadijoje,  visas donorų kraujas taip pat tiriamas taikant nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimo (NAT) metodą, leidžiantį infekcijas išaiškinti jų inkubacinio laikotarpio metu.

Pasak prof. dr. S. Čaplinsko, panagrinėjus tendencijas pagal donorų tipą, pastebima, kad pastarųjų metų donorų kraujo infekuotumo tendencijos rodo, kad daugiau infekcinių žymenų nustatoma tarp pageidaujančių (pirmą kartą duodančių kraujo) donorų nei tarp pastovių, pakartotinai duodančių kraujo, donorų.

„Lietuvai, praktiškai perėjus prie neatlygintinos donorystės, ateityje infekcinių žymenų paplitimas tarp kraujo donorų turi dar daugiau mažėti. Kitų šalių patirtis rodo, kad neatlygintinos donorystės užtikrinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant mažesnio donorinio kraujo infekuotumo užkrečiamomis ligomis“, – pažymėjo prof. S. Čaplinskas.

Visą kraujo donorų infekuotumo 2019 m. apžvalgą galima rasti čia.