VAISTAMS NUO SKAUSMO AR CEZARIO PJŪVIUI GIMDYVĖ TURI GAUTI ANYTOS LEIDIMĄ

Gera žmona – ta, kuri turi daug vaikų. Bet ji gimdys tol, kol susilauks sūnaus. Unikalius Kazachstano papročius iš arti matė Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė Milda Jaržemskienė, kuri ne kartą šioje šalyje dalijosi patirtimi.

Kol gims sūnus

„Šioje šalyje naujagimių mirtingumas didesnis nei Lietuvoje, – pastebėjo M. Jaržemskienė, kuri Kazachstane lankėsi jau ketvirtą kartą. – Kai kuriose vietose vis dar dažnos nėštumo komplikacijos ir sunkios ligos, kas Lietuvoje dabar pasitaiko itin retai.“

Mažuose miestuose, kaimuose, ypač šalies pietuose, moterys gimdo 10–13 vaikų. Ir būtinai visus maitina natūraliu būdu.

„Gimdant penktą vaiką padidėja tikimybė kilti komplikacijoms, – aiškino gydytoja-akušerė. – Šeimoje gerbiama ta moteris, kuri pagimdo daug vaikų. Tuomet ji gera žmona, marti. Žinoma, būtinai reikia sūnaus. Jei moteris pagimdys šešias dukras, visi žino, kad turės gimdyti tol, kol sulauks sūnaus.“

Atokiuose aūluose – kaimo gyvenvietėse – gyvenančios moterys neretai valgo nevisavertį maistą – pačių keptą duoną su arbata. Dažnai gimdo, todėl neretai serga mažakraujyste.

„Deja, kraujavimas ir mirtis gimdant nėra retenybė“, – apgailestavo M. Jaržemskienė.

Vyrams dalyvauti gimdyme – tabu

Gydytoja su širdgėla pamena situaciją, kai iš kaimelio į ligoninę buvo atvežta gimdyvė.

Ji jau buvo gimdžiusi, buvo atliktas Cezario pjūvis. Nelaimingos moters gimda buvo plyšusi, o vaikelis – miręs mamos pilve.

„Kelias paras kovojome dėl moters gyvybės. Laimė, pavyko išsaugoti“, – pasakojo gydytoja M. Jaržemskienė.

Nuo kai kurių Šimkento srities vietų iki ligoninės reikia važiuoti 360 km, o moterys gimdyti skuba paskutinę akimirką: neretai dirba sunkius fizinius darbus, prekiauja turguje tol, kol nepradeda kraujuoti. Todėl būna skaudžių padarinių.

Namuose moterys gimdo retai. Beje, jos gimdo tupėdamos arba gulėdamos ant šono. Dažnas vaizdas autobuso stotelėse, kai moterys tupi – taip jos treniruoja dubens raumenis.

„Gimdo ir penkiolikametės. Būna tokių, kurios šeštąkart nėščios sveria vos 35 kg, neretai serga kepenų ligomis, hipertenzija“, – problemas vardijo M. Jaržemskienė.

Medikams tenka patirti didelius krūvius: lietuviai gydytojai, dalydamiesi patirtimi su kazachais, per dieną medicinos centruose priimdavo po 20–30 gimdymų.

Beje, kazachai nenori, kad gimdant dalyvautų vyrai – netgi medikai.

„Gimdyvės labai kantrios, drovios, niekada nesiguodžia, nešaukia, nedejuoja, – išlepintoms europietėms, kurios vos įžengusios į ligoninę jau reikalauja vaistų nuo skausmo, akmenį metė medikė. – Net ir būdamos nėščios, jos prižiūri vyrą ir sau reikalauja mažiausiai dėmesio.“

Anytos įtaka

Kazachstane dar yra vyrų, kurie turi po kelias žmonas. Tiesa, jas privalo išlaikyti vienodai.

Įprastai kitą žmoną turi, kai pirmoji nesusilaukia vaikų ar gimdo dukteris. Beje, nepagimdžiusi vaikų gali palikti namus.

„Gimdyvė vis dar negali pati rinktis, kentėti skausmą gimdant ar rinktis skausmą malšinančius vaistus, neturi teisės pageidauti Cezario operacijos, – stebino M. Jaržemskienė. – Tuos klausimus ji derina su vyro gimine. Ypač svarbus vaidmuo –  anytos.“

Įprastas vaizdas, kai prie gimdymo namų – daug anytų. Kartais su jomis derybos užtrunka kelias valandas. Jos stengiasi net reguliuoti gydytojų taktiką, vertina darbą.

Kodėl anytos dažniausiai prieštarauja, kad gimdyvei būtų atliktas Cezario pjūvis?

„Tuomet jos negalės daug gimdyti, tad anyta stengiasi, kad marti gimdytų natūraliu būdu bet kokia kaina, – teigė medikė. – Ir niekada iš gimdyvės neišgirsi, kad ji nori, jog būtų atliktas Cezario pjūvis. Tik ypatingais atvejais, pasitarusios su anyta, kazachės gali gauti vaistų nuo skausmo. Anyta, esanti gimdymo namų kieme, pagrūmoja pro langą pirštu ir gimdyvė kenčia.“

Astanoje ir šiaurėje – kitaip

Kazachstano sostinėje Astanoje, kaip ir šiaurinėje bei pietinėje (Šimkento sritis, Tarazas) šalies dalyse – kitaip: liberaliau, laisviau.

Šiose vietose, ypač Astanoje, geriau gyvenančios miestietės negimdo 6–7 vaikų. Trys vaikai šeimoje – gan įprasta. Beje, kazachės šalies šiaurėje gimdo mažiau vaikų nei Kazachstane gyvenančios atvykėlės iš Uzbekijos.

Šalyje įteisintas ir nėštumo nutraukimas.

„Ai, ten atsilikę“, – neretai girdėjo medikai, kai prisipažindavo, kad dirbo šalies pietuose – Šimkente.

Astanoje – didelė ligoninė, turinti moderniausią aparatūrą.

„Mūsų komandos nariai, kurie lankėsi čia anksčiau, rašydavo rekomendacijas, ko reikėtų“, – lietuvių darbą minėjo M. Jaržemskienė.

Atvykus į Kazachstaną dabar, jautėsi įdirbis ir pastebimai padaugėjo būtinų medikamentų, aparatūros. Astanoje medicinos lygiu nenusileidžiama Lietuvai. Tiesa, kartais kazachai perka nebūtinai tai, ko labiausiai reikia.

Ar pirmas, ar tryliktas vaikelis, kazachai savo atžalas myli vienodai. Naujagimiu labai džiaugiasi, iškart po gimdymo moteris iš ligoninės važiuoja namo.

Kazachai niekada nepalieka ligoninėje mirusių naujagimių. Kūnelį ir didelį skausmą išsiveža kartu.