VAKCINACIJA IR COVID-19 STATISTIKA: KAIP PAPRASTAM ŽMOGUI SUSIGAUDYTI, KOKIA TA TIKROJI SITUACIJA?

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius socialiniame tinkle aptarė COVID-19 statistiką, vakcinacijos vertinimą ir antivakserių požiūrį.

„Ko nepakeitė nei delta, nei vakcinacija, tai kad nepageidaujamų COVID-19 pasekmių (mirties ir hospitalizacijos) rizika didėja su amžiumi. Didėjimas priklausomai kaip matuosi gali būti drastiškas. Pradedant nuo 30 metų papildomas dešimtmetis riziką gali padidinti nuo poros iki penkių kartų. Vertinant situaciją skirtumas tarp amžiaus grupių ne visada svarbus. Ar ligoninės perpildytos vyresniais ar jaunesniais pacientais, nelabai svarbu, svarbu tik tai, kad jos perpildytos. Skirtumas tarp amžiaus grupių pasidaro svarbus vertinant COVID-19 pasekmes ir renkantis strategijas kaip tas pasekmes minimizuoti. Būtent dėl skirtingo amžiaus rizikų visos šalys visų pirma vakcinavo vyresnio amžiaus populiaciją ir tos amžiaus grupės vakcinavimo procentai visose šalyse yra ženkliai aukštesni nei populiacijos vidurkis“, – socialiniame tinkle rašė duomenų mokslininkas.

Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, dėl skirtingų amžiaus rizikų ir nevienodų vakcinavimo procentų interpretuoti absoliučius sunkių susirgimų ir mirčių skaičius pasidarė sudėtingiau. „Tuo netruko pasinaudoti antivakseriai. Tai, kad absoliučiais skaičiais vakcinuotų sunkiai serga ir miršta daugiau nei nevakcinuotų, Jungtinėje Karalystėje ir Izraelyje antivakseriams yra argumentas, kad vakcinos neveikia ir, kaip mes matėme, šitas argumentas yra labai plačiai naudojamas. Kad tai nėra joks argumentas, paaiškina Simpsono paradoksas, kurio esmė, kad tam tikras sąryšis / trendas egzistuojantis grupėse gali dingti arba tapti atvirkštinis, kai duomenys iš grupių analizuojami kartu. Tą labai gražiai pademonstruoja Jeffrey Morris su Izraelio duomenimis. Žiūrint į absoliučius skaičius tarp pilnai vakcinuotų sunkių COVID-19 atvejų yra kur kas daugiau nei tarp nevakcinuotų. Bet jau vien atsižvelgus vakcinuotų ir nevakcinuotų populiacijos dalis vaizdas pasikeičia. O dar atsižvelgus į amžiaus grupes matome, kad vakcinų efektyvumas yra toks, apie kokį visados ir buvo kalbama, t. y. virš 90 proc. Atsižvelgti į vakcinacijos procentus yra svarbu ne tik kai vakcinacijos procentas yra aukštas, bet kai ir jis yra žemas. Tada absoliutūs skaičiai rodys, kad sunkiai sergančių kur kas daugiau yra tarp nevakcinuotų ir vakcinos atrodys kur kas efektyvesnės nei jos yra iš tikrųjų. Tą mes matome iš JAV duomenų, ypač iš valstijų, kuriose nevakcinuotų procentas yra mažesnis. Ten tarp pakliūnančių į ligonines dominuoja nevakcinuoti. Tas pats fenomenas stebimas ir Lietuvoje“, – teigė ekspertas.

„Kyla natūralus klausimas kaip paprastam žmogui susigaudyti, kokia ta tikroji situacija? Yra keli paprasti patarimai: 1. Žiūrėti ne į absoliučius skaičius, o į proporcijas arba į skaičius 100 tūkst. gyventojų. 2. Žiūrėti ne tik į visą populiaciją, bet ir į atskiras amžiaus grupes. 3. Žiūrėti į periodą, kuriame atliekami skaičiavimai. Ar tai pastarųjų dviejų savaičių, pastarojo mėnesio ar visos epidemijos laikotarpis? Nagrinėtas Izraelio pavyzdys atitinka 1 ir 2 punktus, bet pateikiamas tik vienas laikotarpis. Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtoje pandemijos dinamikoje kaip tik matome 1 ir 3 punktus, bet trūksta 2“, – įrašą socialiniame tinkle baigė V. Zemlys-Balevičius.