Jo teigimu, prioritetą reikėtų teikti investicinei sąskaitai, kurią taip pat bus siūloma tobulinti.
„Turime investicinę sąskaitą kaip mokestinę lengvatą, taip pat neapmokestinamus pajamų dydžius tam tikroms pajamoms iš investicijų, (...) sutelktinis finansavimas, idėliai turi (lengvatą – BNS). Jei valstybėje turime konkuruojančias lengvatas, klausimas kyla, ar tinkamai valdome tas lengvatas, kurios egzistuoja – ar jos atliepia tą patį tikslą, ar tie tikslai konkuruoja. Ar valdome apskritai lūkestį, ką norime pasiekti su skirtingomis lengvatomis“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį sakė L. Jakubonis.
„Manome, kad reikėtų tikslingai kompleksiškai peržiūrėti šitas lengvatas, jų egzistavimą. Tas lengvatas, kurios konkuruoja viena su kitomis, kažkaip eliminuoti, apjungti ar sujungti į vieną“, – kalbėjo jis.
Pasak viceministro, nesiūloma peržiūrėti tik lengvatos indėlių pajamoms, kadangi juose lėšas laiko socialiai jautresni gyventojai.
Anot L. Jakubonio, investicinę sąskaitą – modelį, kai pajamos apmokestinamos tik jei pinigų išsiimama daugiau nei įnešta – reikėtų padaryti patogesnę deklaruoti, kad žmonės būtų skatinami investuoti būtent per ją.
„Investicinės sąskaitos lygyje galėtų atsirasti mokestinė lengvata, bet su sąlyga, kad brauktume tas lengvatas, kurios konkuruoja su investicine sąskaita“, – pabrėžė viceministras.
Anot jo, be kita ko, ministerija siūlys pakeisti investicinės sąskaitos uždarbio apmokestinimo tvarką – mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (GPM) būtų skaičiuojamas remiantis per metus įneštų ir išsiimtų lėšų balansu, o ne kiekvienu pinigų išėmimo atveju, kaip yra dabar.
Pasak viceministro, tai supaprastintų šios sąskaitos deklaravimą: „Gyventojui nereikėtų įvedinėti duomenų kiekvienos operacijos lygyje, kaip dabar reikalaujame. Pakaktų nurodyti turimas investicines sąskaitas pagal numerį vieną kartą (...) ir jei jos nesikeičia metai iš metų, VMI teoriškai galėtų gauti šiuos duomenis iš finansų rinkos dalyvių.“
Be to, ministerija ragins leisti per šią sąskaitą investuoti į daugiau produktų – pirminio platinimo obligacijas, jei jos per nustatytą laiką būtų įtrauktos į antrinę rinką.
„Matome didėjančias obligacijų emisijas, besiplečiančią kapitalo rinką Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje. Į ją, manome, gyventojai turėtų būti skatinami investuoti“, – teigė viceministras.
L. Jakubonio teigimu, pasiūlymai jau yra „finišo tiesiojoje“, tačiau jų rengimas pristabdytas dėl Vyriausybės pasikeitimo. Juos ketinama teikti rudenį.
Rinkos dalyviai norėtų pokyčių
Lietuvos bankų asociacijos ir investuotojų atstovai pabrėžė, kad investicinės sąskaitos deklaravimas dabar yra painus net ir patyrusiems investuotojams.
„Reikia deklaruoti kiekvieną transakciją, (...) kompleksinis deklaravimas pasidaro, daug šimtų ir tam tikrais atvejais tūkstančių transakcijų“, – komiteto posėdyje teigė Bankų asociacijos Finansų rinkų komiteto pirmininkas, „Swedbank“ finansinių institucijų ir kapitalo rinkų vadovas Vytautas Eidukaitis.
„Norisi palinkėti ministerijai sutvarkyti jovalą. Pačiai, paskaičiavau, teko skirti šešias valandas deklaruojant investicinę sąskaitą“, – sakė edukacijų apie investavimą moterims įstaigos „Investuotoja“ vadovė Jekaterina Govina.
V. Eidukaitis taip pat teigė, kad leidimas per investicinę sąskaitą prekiauti obligacijomis antrinėje rinkoje suteiks daugiau aiškumo.
„Vienu atveju (obligacijos antrinėje rinkoje – BNS) tinkamos investicinei sąskaitai, kitu – netinkamos. Rinkos dalyviai tikrai sulaukia iš gyventojų, klientų labai daug klausimų“, – teigė V. Eidukaitis.
Pelno per investicinę sąskaitą neuždirba nė 0,2 proc. investuotojų
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo pavaduotojas Martynas Endrijaitis komiteto posėdyje pripažino, kad investicinės sąskaitos deklaravimas yra sudėtingas: „Jei yra įnešimai, galima deklaruoti bendrą sumą, bet jei atliekamas nors vienas išnešimas, tada reikia kiekvieną įnešimą ar išnešimą toliau deklaruoti atskirai.“
VMI duomenimis, investicinė sąskaita šiemet deklaruota pirmą kartą – ją deklaravo 26,6 tūkst. gyventojų, atidariusių apie 49 tūkst. sąskaitų 40-yje skirtingų šalių, iš kurių Lietuvoje – 66 procentai.
Iš viso deklaruota 302 tūkst. 4,6 mlrd. eurų vertės operacijų, tačiau 97 proc. gyventojų dar negeneruoja apmokestinamo pelno – įneša daugiau nei iš sąskaitos išsiima.
Pasak M. Endrijaičio, tik 2,7 proc. gyventojų sukuria realų apmokestinamą pelną, o bendra apskaičiuota GPM suma siekia apie 0,5 mln. eurų, iš jų 0,4 mln. eurų – tik 0,17 proc. deklaravusiųjų, gavusių daugiau nei 10 tūkst. eurų pelno.
VMI duomenimis, daugiau nei 100 tūkst. eurų pelno per investicinę sąskaitą pernai uždirbo penki žmonės, 50–100 tūkst. eurų – tiek pat, 20–50 tūkst. eurų – 15 žmonių, 10–20 tūkst. eurų – 20, 5–10 tūkst. eurų – 18, 1–5 tūkst. eurų – 106, 100–1 tūkst. eurų – 155, iki 100 eurų – 147 investuotojai.
Likę 25,9 tūkst. žmonių pelno nefiksavo.
Naujausi komentarai