„Bus parengtas Vyriausybės nutarimas, kuris apibrėš tas medicinines indikacijas, medicinines priemones, ir tas sąrašas bus baigtinis, jis nebus begalinis, bus numatytos priemonės, kada žmogus galės sumokėti“, – trečiadienį per Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos posėdį sakė Marija Jakubauskienė.

„Ypatingais atvejais, kai žmonės norės įsigyti inovatyviausių priemonių ir jeigu jos rinkoje prieinamos, žmonės galės jas įsigyti“, – tvirtino ji.

Ministrė taip pat pranešė, kad numatoma išplėsti Valstybinės ligonių kasos kompensuojamų paslaugų ir priemonių sąrašą.

Anot jos, į šį sąrašą bus įtraukta daugiau prabangesnių, inovatyvesnių medicinos priemonių.

Jeigu pacientui pagal jo sveikatos būklę netiks sąraše esančios priemonės ar reikės brangesnių, neįtrauktų į Ligonių kasų sąrašą, jis galės primokėti kainos skirtumą.

M. Jakubauskienė pabrėžė, kad tai turės būti išskirtiniai atvejai, būtinai paremti paciento klinikine būkle.

„Numatome galimybę, kad jeigu paciento klinikinė būklė to reikalauja, nepiktnaudžiaujant, (...) pacientas galės pasirinkti tą gerokai inovatyvesnę, geresnę, subtilesnę, labiau jo būklei tinkančią priemonę, kuri nėra kompensuojama, ir jis sumokės tą skirtumą“, – aiškino ministrė.

Ypatingais atvejais, kai žmonės norės įsigyti inovatyviausių priemonių ir jeigu jos rinkoje prieinamos, žmonės galės jas įsigyti.

Kaip rašė BNS, anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija siūlė išvis uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Sulaukusi tiek dalies gyventojų, tiek privačių medicinos įstaigų pasipiktinimo, praėjusią savaitę valdančiųjų koalicijos taryba nutarė, kad vis dėlto reikėtų numatyti išimtis, kada priemokos būtų galimos.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pirmadienį nutarė, kad siūlomos pataisos Konstitucijai neturėtų prieštarauti, nors tokią riziką išsakė Seimo kanceliarijos teisininkai.

Anot pastarųjų, projektas užkirstų kelią privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms nusistatyti teikiamų paslaugų kainas, grindžiamas individualiu paslaugos sąnaudų įvertinimu. Tai neleistų pacientui pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigos ir jos teikiamų paslaugų pagal individualius poreikius, ribotų konkurenciją ir ūkinę veiklą.

Seimo teisininkai įspėjo, kad dalis privačių sveikatos įstaigų gali tiesiog nustoti teikti dalį arba visas paslaugas, dėl to pablogėtų paslaugų prieinamumas ir viešajame sektoriuje.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog priemokų panaikinimas leistų sparčiau trumpinti eiles visiems šalies pacientams, nepriklausomai nuo to, ar jie turi pakankamų finansinių išteklių ir gali prisimokėti papildomą kainą privačiose įstaigose.

Vykdant šią reformą, M. Jakubauskienė taip pat žada peržiūrėti įkainius už paslaugas.

Pasak SAM, dabar galiojanti įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams daugiau alternatyvų, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.

Ligonių kasų skaičiavimais, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų, tačiau M. Jakubauskienė sako, kad ši suma gali būti tris kartus didesnė.

Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius BNS anksčiau sakė tokias pataisas vertinantis kaip bandymą iš nacionalinės sveikatos sistemos išstumti privačias įstaigas bei įžvelgė korupcijos grėsmes.