Įdaužų sezonas: ar visada būtina keisti stiklą? | Diena.lt

ĮDAUŽŲ SEZONAS: AR VISADA BŪTINA KEISTI STIKLĄ?

Iš tamsos atskriejęs akmenukas vos neužbaigė mano daugiau nei 200 km turėjusios trukti kelionės į Daugpilį. Pasak specialistų, pavasariop keliuose prasideda metas, kai aptrupėjęs kelio dangos asfaltas arba po sniegingos žiemos likęs barstymo mišinys pridaro žalos vairuotojams – sukelia automobilio stiklo pažeidimų.

Kainos skiriasi

Tąsyk, keliaujant į Latviją, vos pravažiavus Jonavą, šalia pukšėjęs krovininis automobilis užlėkė ant neseniai remontuoto kelio ruožo ir pažėrė smulkaus asfalto nuotrupų. Viena jų stipriai tėškėsi į priekinį mano automobilio stiklą ir jį gerokai įskėlė. Laimei, pažeidimas atsirado tik lango dešiniajame šone ir didelės įtakos matomumui nepadarė. Kelionę galėjau tęsti, bet nuostolių neišvengiau – grįžus teko keisti stiklą ir padengti dalį draudimo išlaidų.

Panaši istorija su įskeltu stiklu pasikartojo ir praėjusį rudenį, bet tąkart nemalonumai apsiribojo minimalia įdauža, kurios remontas neviršijo 30 eurų. Tiesa, lopymo procedūrą teko darytis nedideliame garažiuke, nes servise su gražiomis iškabomis ir erdviomis patalpomis ji būtų kainavusi dvigubai brangiau.

Pasak specialistų, dideli specializuoti servisai su savo įkainiais mažiau kandžiojasi esant daugybinių įdaužų. Tokiu atveju antros ir tolesnės įdaužos remontas įprastai kainuoja perpus pigiau nei pirmosios. Tiesa, jei pažeidimai stipresni, remontuoti nebeverta, tad tenka keisti. Servise priekinio ar galinio stiklo keitimo procedūra trunka apie valandą. Po stiklo įklijavimo praėjus valandai ar pusantros, automobilį jau galima eksploatuoti.

Skilus „Lexus“ priekiniam stiklui, patirta žala buvo įvertinta daugiau nei 5 tūkst. eurų, „Bentley“ – 3,6 tūkst. eurų.

Sezonas prasidėjo

Automobilių stiklų priežiūros specialistai pabrėžia, kad, nutirpus sniegui, vairuotojų, besikreipiančių dėl įdaužų, skaičius išauga kelis kartus. Draudikai atkreipia dėmesį, kad stiklo pažeidimai yra vieni dažniausiai pasitaikančių draudžiamųjų įvykių.

„Pavasarėjant daugėja draudžiamųjų įvykių, kai akmenukai, atskrieję į transporto priemonės stiklą, jį pažeidžia ir suformuoja įdaužas. Tokie atvejai fiksuojami važiuojant ne tik žvyruota kelio danga, bet ir asfaltu, kuris po žiemos nutirpus sniegui aptrupa, o jo smulkios dalelės tampa sezonine rizika vairuotojams“, – teigė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Draudikų žodžiais, priekiniai stiklai dažniausiai nukenčia, kai iš po priekyje važiuojančio automobilio ratų atskriejantys akmenukai įskelia stiklą. Jei klientas kreipiasi dėl šoninių stiklų pažeidimų, tai būna nutikę dėl vandalizmo ar vagysčių, o galiniai stiklai paprastai nukenčia dėl nelaimingų atsitikimų.

Standartas: įdaužos remontuojamos, kai neviršija 2 eurų monetos dydžio, o kitais atvejais keičiamas visas stiklas. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Nors daugelį stiklo įdaužų, pasak V.Katilienės, galima suremontuoti specialiomis priemonėmis, kartais vienintelė išeitis – keisti stiklą. Ji atkreipė dėmesį, kad toks pasirinkimas yra didesnė našta aplinkai.

Skyla ir stoglangiai

„Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais penktadalį visų kasko draudimo žalų atvejų sudarė stiklo pažeidimai. Iš viso buvo išmokėta 734 tūkst. eurų, o vidutinė draudimo išmoka už pažeistą stiklą sudarė 394 eurus. Stiklo remontą ar jo keitimą gali atlyginti kasko draudimas.

Įdomu, kad, kitos draudimo bendrovės duomenimis, išlaidos keičiant stiklus kartais siekia sumas, už kurias būtų galima nupirkti ne pačią prasčiausią transporto priemonę. Pavyzdžiui, pernai, skilus „Lexus“ automobilio priekiniam stiklui, vairuotojo patirta žala buvo įvertinta daugiau nei 5 tūkst. eurų, „Bentley“ – 3,6 tūkst. eurų. Akmenukai apgadina ne tik automobilių stiklus, bet ir kitas transporto priemonės dalis. Vienu atveju, akmenukui įskėlus „Mercedes Benz“ automobilio stoglangį, buvo užregistruoti 4 tūkst. eurų viršijantys nuostoliai.

Draudimo bendrovės užsakymu „NielsenIQ“ atlikta apklausa atskleidė, kad tik 15 proc. Lietuvos vairuotojų skiria dėmesį stiklų priežiūrai.

Nukentėjusių daugėja

Automobilių stiklus tvarkančios ir jų priežiūra užsiimančios įmonės „Carglass“ generalinis direktorius Jurijus Končaninas teigė, kad, vos tik nutirpus sniegui, įmonės paslaugų prireikė kelioms dešimtims vairuotojų. Bendrovės duomenimis, praėjusiais metais trečdalį visų kreipimųsi dėl priekinio stiklo sudarė įdaužų remontas.

„Net 90 proc. visų skilimo atvejų atsiranda dėl akmenuko, atskriejusio į stiklą. Tai dažniausia priekinių stiklų skilimo priežastis. Pažaidos vietoje susidaro įvarža, tuomet stiklas gali skilti net dėl silpniausios vibracijos: važiuojant per duobes, greitį ribojantį kalnelį ar atsitrenkus į šaligatvio kraštą.

Jei įdauža atsiranda pačioje svarbiausioje vairuotojo matomumo zonoje, šis pažeidimas didina eismo nelaimės riziką”, – aiškino J.Končaninas.

Netikėta: mažai kas susimąsto, kad viena pažeidžiamiausių automobilio vietų tampa stoglangis. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Jeigu akmenukas pataikė į stiklą, geriausia, pasak specialisto, ką tik atsiradusią įdaužą užklijuoti skaidriu lipduku, kad į ją nepatektų purvo.

„Tuomet, ilgai neatidėliojant, reikėtų kreiptis į specializuotą stiklų remonto bendrovę. Uždelsus dažnai susiduriame su situacijomis, kai to padaryti neįmanoma dėl techninių priežasčių. Remonto sunkumų gali kilti ir dėl automobilių gamintojų naudojamų moderniųjų technologijų – stikle integruotų vaizdo kamerų ar autorodmenų projekcijos“, – nurodė pašnekovas.

Taiso ne bet ką

J.Končaninas atkreipė dėmesį, kad remontas yra aplinkai kur kas draugiškesnis pasirinkimas nei stiklo keitimas.

Norint remontuoti, įdauža turi būti mažiausiai 6 cm atstumu nuo stiklo krašto.

„Įdaužų remonto ir stiklo keitimo poveikis aplinkai skiriasi kelis tūkstančius kartų. Kai įmanoma, pirmiausia remontuojame automobilio stiklo įdaužas, visą stiklą keičiame tik esant būtinybei. Visus pažeistus priekinius (laminuotus) stiklus po keitimo atiduodame perdirbti“, – pasakojo jis.

Stiklas suyra per 900–1 000 metų, todėl, remontuojant automobilių stiklą, sumažinamas CO2 pėdsakas, kuris būtų išmestas į atmosferą gaminant naują transporto priemonės dalį.

„Remontuojant sunaudojama mažiau išteklių, medžiagų ir energijos nei stiklo keitimo atveju“, – pabrėžė įmonės vadovas.

Pasak jo, suremontavus įdaužą, stiklas pasižymi tokiomis pat techninėmis savybės, kaip ir naujas analogas, o įdaužos vieta daugeliu atveju tampa beveik neįžiūrima.

Tiesa, ne visais atvejais automobilio stiklo įdaužą galima panaikinti. Pirmiausia, norint remontuoti, įdauža turi būti mažiausiai 6 cm atstumu nuo stiklo krašto. Jos dydis kartu su įtrūkiais turi būti ne didesnis kaip 2  eurų moneta. Taip pat įdauža negali patekti į vairuotojo regos lauką. Be to, pažaida negali būti pagalbinių sistemų – prie stiklo pritvirtintų jutiklių ar kamerų – veikimo zonoje.

GALERIJA

  • Standartas: įdaužos remontuojamos, kai neviršija 2 eurų monetos dydžio, o kitais atvejais keičiamas visas stiklas.
  • Kaina: „Lexus“ stiklo keitimas gali kainuoti tiek, kiek dar visai neblogas automobilis.
  • Netikėta: mažai kas susimąsto, kad viena pažeidžiamiausių automobilio vietų tampa stoglangis.
  • Piktavaliai: šoniniai stiklai dažniau nukenčia dėl vandalizmo ir vagysčių, o galiniai – dėl nelaimingų atsitikimų.
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

jei

nedidelis itrukymas yra spec klijai kai stikla toje vitoje konfiguruoja su spaustukais klijams uzpildzius plysi spaustukus pasalina stikla nuvalo nuo kliju likuciu ir palieka parai po sios proceduros nelieka nei zymes zinoma duobuciu neuzklijuosi tik itrukymus tai jav klijai tik nezinia ar bus nes ta dariau pries 20m ===

Jokių lipdukų

Geriau jau purvas dūžio vietoje nei lipdukų klijai

SUSIJUSIOS NAUJIENOS