„Pergalė bus mūsų“, – vaizdo įraše sakė V. Zelenskis. Dalyvavo ir ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas bei prezidento patarėjas Mychaylo Podoliakas, prisiminę ekspromtu paskelbtą pranešimą prie vyriausybės pastatų karui prasidėjus, kai pažadėjo likti šalyje.

100-ąją Rusijos invazijos dieną šalies rytuose vyksta mūšiai, Maskvos pajėgoms tęsiant puolimą Ukrainos Donbaso regione. Anksčiau Kyjivas paskelbė, kad Maskva kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 m. užgrobtą Krymą ir dalis Donbaso.

Sostinės meras penktadienį pareiškė, kad ukrainiečiai „nenori dar 100 dienų karo“, ir paragino toliau daryti „spaudimą Putino režimui“, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Taip, mums reikia ginklų, kad galėtume apginti savo bendras vertybes. Tačiau turime paskelbti karą Rusijos ekonomikai, kad Rusija pagaliau paliktų Ukrainą ramybėje“, – sakė jis. „Privalome ekonomiškai izoliuoti Rusiją nuo pasaulio“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą anglų kalba, kuriame teigiama, kad tarptautinė pagalba šaliai yra „geriausia investicija į taiką ir tvarų visos žmonijos vystymąsi“. Ministerija taip pat paragino įsteigti specialų teismą, kuris tirtų karo nusikaltimus šalyje, ir sakė: „Rusijos nusikaltėliai privalo stoti prieš Tribunolą lygiai taip pat, kaip nacistinės Vokietijos vadovybė“.

Ministras pirmininkas D. Šmyhalas anksčiau sakė, kad karas stumia jo šalį arčiau Europos, o Rusija juda „izoliacijos nuo išsivysčiusio pasaulio“ link.

„Šiame kare laimėtojų nėra ir nebus. Šimtą dienų matome, kas prarandama: gyvybės, namai, darbo vietos ir perspektyvos“, – sakoma JT krizių koordinatoriaus Ukrainoje Amino Awado (Amino Avado) pareiškime.

Niūri 100 dienų riba peržengta Kyjivui paskelbus, kad Maskva dabar kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais užimtus Krymą bei Donbaso dalis.

Žlugus Kremliaus planams greitai užimti Ukrainos sostinę, Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenė sutelkė dėmesį į Rytų Ukrainos užėmimą. Dėl to nuogąstaujama, kad karas gali užsitęsti.

„Šis karas daro netoleruotiną žalą žmonėms ir tiesiogiai veikia beveik visus civilių gyvenimo aspektus“, – sakė A. Awadas.

„Vos per tris mėnesius beveik 14 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, dauguma jų – moterys ir vaikai“, – nurodė jis.

Pasak JT, organizacija deda pastangas apriboti „niokojamą karo poveikį aprūpinimo maistu saugumui, siekdama atblokuoti gyvybiškai svarbią prekybą grūdais ir kitomis prekėmis“.

Rusijos karas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos Maskvai sutrikdė kviečių ir kitų produktų tiekimą iš šių dviejų valstybių. Rusija ir Ukraina tiekia apie 30 proc. visų pasaulyje užauginamų kviečių.

„Mums reikia taikos. Karas turi baigtis dabar“, – sakoma JT pareiškime.

Niūri riba peržengta Kyjivui paskelbus, kad Maskva dabar kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais užimtus Krymą bei Donbaso dalis.

Žlugus Kremliaus planams greitai užimti Ukrainos sostinę, Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenė sutelkė dėmesį į Rytų Ukrainos užėmimą. Dėl to nuogąstaujama, kad karas gali užsitęsti.

Vienos įnirtingiausių kovų dabar vyksta Sjevjerodonecke Donbaso regione, kurio 80 proc. jau yra užėmę rusai. Pranešama, kad ukrainiečių pajėgos smarkiai priešinasi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai ketvirtadienį sakė, kad ukrainiečių pajėgos pasiekė tam tikrų laimėjimų mūšyje už šį pramoninį Luhansko srities miestą.

„Tačiau dar anksti pasakyti. Šiuo metu tai sunkiausias rajonas“, – pridūrė jis.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus per susirašinėjimo platformą „Telegram“ sakė, kad „jau 100 dienų jie viską lygina su žeme“, ir apkaltino rusus naikinant ligonines, mokyklas bei kelius.

„Tačiau mes tik stiprėjame. Dėl neapykantos priešui ir tikėjimo savo pergale esame nepalaužiami“, – sakė jis.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją žuvo tūkstančiai žmonių, o milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus. V. Zelenskis sakė, kad kasdien mūšio lauke žūsta iki 100 ukrainiečių karių.

Penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo ruožtu pranešė, kad nuo vasario 24-osios nukauta 30 950 rusų karių.

Per praėjusią parą nukauta 100 rusų karių, sakoma pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

„Apšaudymas intensyvėja“

Sjevjerodonecko gamykla „Azot“, viena didžiausių trąšų gamyklų Europoje, taip pat tapo Rusijos kariuomenės taikiniu – buvo apšaudytas vienas iš jos administracinių pastatų ir metanolio sandėlis.

Ukrainiečių kariai dar kontroliuoja industrinę zoną, sakė S. Haidajus. Padėtis čia primena Mariupolį, kur didžiulė metalurgijos gamyklos teritorija ilgai buvo paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas, kol galiausiai gegužės pabaigoje gynėjai sudėjo ginklus.

Padėtis šalia Sjevjerodonecko, už upės, esančiame Lysyčanske taip pat atrodo prastėjanti.

Šiame mieste jau sunaikinta apie 60 proc. infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatų, nutrūko elektros ir dujų tiekimas, telefono ryšys, interneto paslaugos, pranešė vietos administracijos vadovas Oleksandras Zaika.

„Apšaudymas intensyvėja su kiekviena diena“, – sakė jis.

Slovjansko mieste, esančiame už maždaug 80 km nuo Sjevjerodonecko, gyventojai sakė, kad Rusijos pajėgos vykdo nuolatinį apšaudymą.

„Čia labai sunku“, – sakė 24 metų greitosios pagalbos medikė Jekaterina Perednenko. Ji į miestą sugrįžo vos prieš penkias dienas, bet suprato, kad vėl turės išvykti.

„Visur šaudoma, baisu. Nėra vandens, elektros ir dujų“, – sakė ji.

Tuo metu Mykolajive Ukrainos pietuose per rusų vykdomą apšaudymą žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar keli buvo sužeisti, vėlai ketvirtadienį pranešė ukrainiečių kariškiai.

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma džiaugiasi, kad su šiuo iššūkiu parlamentas susitvarkė sėkmingai – buvo įvestas nuotolinis darbas. Jis taip pat džiaugiasi, kad Seimo darbo pradžioje tarp valdančiųjų ir opozicijos tvyrančios įtampos išsisklaidė. Politikas viliasi, kad ir tolimesnis parlamento darbas bus ramesnis bei konstruktyvesnis. Savo ruožtu kadenciją baigusio Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė taip pat džiaugiasi, kad naujai išrinktam Seimui net ir pandemijos sąlygomis pavyko užtikrinti nepertraukiamą Seimo veiklą. Visgi politikė apgailestauja, kad opozicija per šimtą darbo dienų taip ir nesugebėjo susivienyti ir išrinkti bendro lyderio.

J. Razma: nesutarimai tarp valdančiųjų ir opozicijos išsisprendė

Seimo vicepirmininkas, konservatorių atstovas J. Razma džiaugiasi, kad nuo Seimo darbo pradžios praėjus šimtui dienų, valdančiųjų ir opozicijos santykius galima vertinti kaip gana gerus. Visgi politikas pripažįsta, kad Seimo darbo pradžia buvo paženklinta valdančiųjų ir opozicijos santykių paaštrėjimu.

„Kadencijos pradžioje, žinoma, buvo nedidelis santykių paaštrėjimas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, kai buvo teikiami Seimo pirmininkės pavaduotojai, bet galiausiai mes turime rezultatą, kai pirmą kartą mūsų Seimo istorijoje opozicija turi net tris Seimo pirmininkės pavaduotojus“, – Eltai sakė politikas.

„Manau, kad šiokias tokias įtampas opozicijai kėlę klausimai gana sėkmingai išsisprendė. (...) Visada yra svarbu ne pats procesas, kur, kaip minėjau, buvo tam tikrų niuansų, bet svarbu rezultatas, kuriuo tikrai opozicija, manau, neturi skųstis“, – pridūrė jis.

J. Razma taip pat teigia matantis tendenciją, kad šios kadencijos Seimo darbas bus ramesnis, nei buvo pastarąją kadenciją, parlamentui vadovaujant „valstiečiams“. Parlamento vicepirmininkas neslepia manąs, kad prie to prisidėjo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųj sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio sprendimas atsisakyti Seimo nario mandato.

„Man atrodo, yra šiek tiek mažiau asmenų, kurie dirbtinai kelia aistras ir įtampas. Čia galima pasidžiaugti, kad R. Karbauskis atsisakė Seimo nario mandato, nes iš jo neretai ateidavo tam tikri situacijos aštrinimai ir supriešinimai ir, aš manau, kad jam nesant su didžiausia opozicine LVŽS frakcija žymiai ramiau ir tvarkingiau bendrausime“, – sakė jis.

Politikas taip pat akcentuoja sutinkantis su Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsne išsakyta nuomone, kad per pirmąsias šimtą Seimo darbo dienų didesnių sukrėtimų ar skandalų nebuvo.

„Nors buvo vieno Seimo nario imuniteto panaikinimo klausimas, kalbu apie Petrą Gražulį, tai įvyko pakankamai ramiai, dalykiškai, balsavimo rezultatai įtikinami. Tai yra tikrai skirtingas vaizdas nei matėme pastarąją kadenciją. Praėjusios kadencijos Seimo pradžioje visi nagrinėjo R. Karbauskio ir Gretos Kildišienės klausimus ir pats Seimo darbo turinys tada, ko gero, buvo antrame plane“, – sakė J. Razma.

„Todėl tikiuosi, kad mes ne emocijas ir ne kažkokius susipriešinimus skleisime iš Seimo erdvės, bet diskutuosime, kartais ir aštrokai dėl svarbių klausimų ir tikiuosi, kad visada bus surastas sutarimas, o priėmus įstatymą visi jį gerbs“, – vylėsi jis.

Paprašytas išskirti sėkmingiausius per pirmąsias šimtą dienų Seimo nuveiktus darbus konservatorius pažymėjo greitai įvestą nuotolinį darbą, sklandų premjerės Ingridos Šimonytės patvirtinimą, sėkmingai patvirtintą Vyriausybės programą, biudžetą. Jis taip pat pastebėjo, kad kol kas valdantiesiems pavyko įgyvendinti ir rinkiminį pažadą dėl mažesnio priimamų įstatymų skaičiaus.

„Palyginau buvusios Seimo kadencijos pradžią ir dabartinę, tai dabar mes priėmėme maždaug ketvirtadaliu teisės aktų projektų mažiau“, – džiaugėsi J. Razma.

R. Baškienė: opozicijai taip ir nepavyko susivienyti

Savo ruožtu kadenciją baigusi vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė teigė, kad pirmosios šimtas dienų yra labai trumpas laikotarpis, vertinant Seimo darbą. Politikė pripažino, kad Seimo darbo pradžia buvo nelengva, paženklinta koronaviruso pandemijos. Visgi ji atkreipė dėmesį, kad parlamentui nepaisant sunkumų pavyko užtikrinti nepertraukiamą darbą.

„Pagrindinis dalykas, kad šios kadencijos Seimui pirmąsias šimtą dienų teko dirbti labai neįprastomis sąlygomis – karantino sąlygomis. Ir aš manau, vienas iš svarbiausių dalykų, kad pavyko išspręsti, jog ir plenariniai posėdžiai vyko nuotoliniu būdu ir Seimo darbas nesustojo, kad pagrindinius įstatymus, kuriuos reikėjo priimti, mes juos priėmėme“, – akcentavo politikė.

Tuo tarpu kaip nesėkmę R. Baškienė išskyrė tai, kad Seimo opozicijai per šimtą dienų taip ir nepavyko susivienyti ir išrinkti bendro opozicijos lyderio.

„Aš tikrai maniau, kad pavyks sukurti opozicinių frakcijų koaliciją, kad opozicija turės opozicijos lyderį. Tai būtų jau didžiulė sėkmė kaip susivienijusios ir veikiančios opozicijos, turint savo programą, savo sprendimą. Deja, per šimtą dienų opozicijai veikti vieningai nepavyko“, – pripažino „valstiečių“ atstovė.

„Bet „valstiečiai“, savo ruožtu, padarė šešėlinės Vyriausybės modelį. Manau, kad pagrindinis dalykas yra ne oponavimas dėl oponavimo, bet pasiūlymai“, – taip pat pridūrė ji.

Kartu politikė paragino Seimo pirmininkę ir valdančiąją koaliciją labiau įsiklausyti tiek į žmonių nuomonę, tiek ir į opozicijos siūlomą patirtį.

„Kvietimas girdėti patirtį. Juo labiau, kad šiame Seime, opozicijoje dirba daug buvusių ministrų. Mes turime buvusį premjerą, kuris turi milžinišką patirtį ir gali būti ypatingai naudingas, jeigu bus kalbamasi, diskutuojama ir ieškoma sprendimų“, – teigė ji.

R. Baškienė taip pat atkreipė dėmesį, kad šis Seimas pasižymi išskirtinai liberaliomis idėjomis, kurios, pasak jos, paprastai sulaukia audringų diskusijų tiek visuomenėje, tiek ir parlamente. Todėl politikė siūlo valdantiesiems visų pirma pradėti spręsti, anot jos, esminius socialinius, ekonominius klausimus, o tik tada pereiti prie prieštaringai vertinamų iniciatyvų.

„Iš tiesų nusimato daug audringų Seimo diskusijų dėl nuomonių skirtumo, dėl liberalių pažiūrų. (...) Aš tikrai linkėčiau nuo esminių socialinių, ekonominių klausimų pradėti pirmiausia, o po to jau spręstume visus kitus“, – sakė opozicijos atstovė.

„O šiaip aš džiaugiuosi, kad į Seimą atėjo daug naujų, jaunų kolegų, čia yra privalumas. Energija, ryžtas, noras veikti, kartu kviečiant įsiklausyti, tai yra gerai. Manau, kad jaunatviška energija duos daug impulso, tik svarbu, kad šalia būtų ir išmintis“, – taip pat teigė ji.

Parlamento pirmininkė pažymi, kad Seimas pandemijos sąlygomis ėmė dirbti nuotoliniu būdu.

„Galime šį virsmą vadinti ir vienu svarbiausių technologinių pokyčių Seime. Nebuvo lengva, bet reikšmingi pokyčiai visada nelengvi“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, lyginant su ankstesnės kadencijos Seimu, šiame didelių skandalų nebuvo.

„Jokių didesnių sukrėtimų ar skandalų, jei lygintume su pirmu 2016 m. Seimo šimtadieniu, nematau. Taip, kai kas išėjo, kai kas svarsto išeiti, kai kas prarado neliečiamybę. Bet tai vertinu irgi kaip normalų darbą, o neliečiamybės atveju – ir kaip klaidos atitaisymą“, – teigė liberalė.

Ganėtinai pozityviai ir trumpai ji įvertinto ir pačią Seimo kadencijos pradžią, kuomet užvirė aršios diskusijos dėl pozicijų Seimo struktūrose.

„Pirmi pabangavimai kadencijos pradžioje labai greitai tapo normaliu darbu tarp koalicijos ir opozicijos“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Gana sklandžiai patvirtinome LRV ir biudžetą. Kaip ir kitus būtinus įstatymus“, – pridūrė politikė.

Galiausiai ji pabrėžė mananti, kad artėjančioje pavasario sesijoje opozicijai pavyks susitarti dėl opozicijos lyderio, o Seimui pritarti jos siūlomai advokato Vytauto Mizaro kandidatūrai į Konstitucinio Teismo teisėjus.

„Tikiuosi, kad pavasarį pamatysime opozicijos lyderį, Seimo kanclerį, dar vėliau patvirtinsime V. Mizarą į KT teisėjus. Pavasario sesijoje priimsime svarbius įstatymus žmogaus teisių srityje, atšauksime alogiškiausius draudimus ar ribojimus rinktis, pavyzdžiui, vaistus. Konkretesnius pavasario sesijos planus pristatysime kiek vėliau, dabar tai baigiama derinti tiek su koalicijos partneriais, tiek su Seimo komitetais“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šiaip ganėtinai optimistiškai vertinu. Manau, kad prezidentas įsivažiuoja, ieško savo vietos Lietuvos politinėje padangėje. Manau, kad didžiausi darbai dar ateityje. (...) Matome tikrai didelį jo aktyvumą ir vidaus politikoje. Pažiūrėsime, kokios bus pergalės“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Pirmas didysis mūšis, jo nuomone, nusimato dėl biudžeto. „Ar jam pavyks įtikinti Seimo daugumą palaikyti jo vieną ar kitą sprendimą – manau, kad tai irgi formuos nuomonę apie jį visuomenėje. Bet, kaip ir anksčiau sakiau, mes esame pasiruošę bendradarbiauti“, – sakė G. Landsbergis.

G. Paluckas: prezidentas nenutolo nuo savo pažadų

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, postą užimantis jau beveik šimtą dienų, savo veiksmais liudija, kad nuo rinkimų pažadų nenutolo, taip vertina Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Rinkimų kampanijos metu jis sakė, kad sieks didinti pensijas, mažinti atotrūkį tarp regionų, tai jis tuos dalykus nuosekliai daro. Per pirmąsias 100 dienų prezidentas nenutolo nuo savo pažadų“, – sako G. Paluckas.

Jis pabrėžė, kad kai kalbame apie G. Nausėdos pirmuosius tris mėnesius darbo, tai kai kurios replikos prezidento atžvilgiu dėl „rimtesnio turinio“ kol kas neturi pagrindo.

„Kai kas kritikuoja, kad jo siūlymai per mažos apimties, kad lyg ir trūksta rimtesnio turinio, tačiau nepamirškime, kad dar tik 100 dienų. Pačios tendencijos ir kryptys teisingos: bazinės pensijos didinimas, mokestinio „gyvulių ūkio“ mažinimas, naujos užsienio politikos gairės, jau sulaukusios aštrios kritikos iš konservatorių. Tų, kurie vykdė izoliacinę politiką“, – komentuoja G. Paluckas.

Čia pat LSDP pirmininkas pridūrė, kad pirmąsias 100 dienų prezidentas susidūrė ir su išbandymais.

„Kalbu apie Vyriausybės formavimo ir koalicijos reformavimo etapus. Nesutinku su kritika, kad šioje vietoje prezidentas buvo per minkštas. Jis pakankamai išmintingai išvengė gilaus ir atviro konflikto su valdančiaisiais. O tai Lietuvai būtų dar prastesnė žinia, nei daug kritikos sulaukianti, bet visgi veikianti valdančioji dauguma ir Vyriausybė“, – teigia G. Paluckas.

Seimo narės socialdemokratės Rasos Budbergytės nuomone, gerai, kad prezidentas pirmiausiai prioritetus ir pagarbą atiduoda senjorams, bet negalime gerovės valstybės kurti tik pensininkams ar vaikams.

„Gerovės valstybę kuria dirbantys žmonės, jie yra jos stuburas. Jeigu mes jiems sudarysime sąlygas uždirbti geras algas, gerai gyvens ne tik turtingieji – gerovės valstybė bus visiems žmonėms“, – sako parlamentarė.

Seimo opozicijos lyderis  socialdemokratas Julius Sabatauskas pastebi, kad G. Nausėda per tą 100 dienų buvo pakankamai veiklus ir iškart ėmėsi iniciatyvų, įgyvendinančių gerovės valstybės idėją.

„Kol kas tos iniciatyvos – tik nedidelės detalės visos koncepcijos, kuriai socialdemokratai tikrai turi ką pasiūlyti irgi. Sveikintina, kad prezidentas ir jo komanda palaiko ryšius, bendrauja su opozicija, bet sprendimai, susiję su Vyriausybės formavimu, valdančiųjų atžvilgiu atrodo kiek neryžtingi“, – mano  J. Sabatauskas.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas mano, kad prezidento parodytų iniciatyvų kryptis gera, tačiau pasirinktas sudėtingas kelias.

„Kalbant apie jau pateiktus įstatymų projektus, pavyzdžiui, susijusį su bazinės pensijos didinimu, – tai tikrai jį galima daryti paprasčiau teikiant siūlymą, o ne įstatymo projektą. Ten dabar sakoma – pensijos gali būti didinamos. Vadinasi, kiek konkrečiai žmonėms padidės pensijos, vis tiek paliekama spręsti Vyriausybei ir Seimui“, – pastebi A. Sysas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorės, doc. dr. Margaritos Šešelgytės teigimu, G. Nausėda tęsi savo rinkimų kampanijos metu duotą pažadą – būti matomas tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.

„Ką jis ir sakė, kad jis bus bendraujantis, besitariantis, tai tas įvaizdis kol kas nesubliūško – panašu, kad yra to atvirumo daug daugiau negu buvo ir su įvairiomis grupėmis bendravimo, ir su politikais tas atvirumas bendraujant matosi ryškiau. Aktyvumas užsienio politikoje irgi matosi: daug kelionių, daug vizitų, daug susitikimų, skambūs žodžiai. Taigi, to aktyvumo yra“, – Eltai sakė M. Šešelgytė.

Jai antrino ir profesorius, politikos ekspertas Ramūnas Vilpišauskas, atkreipęs dėmesį į suintensyvėjusias diskusijas apie tai, ko reikia Lietuvai, siekiant gerovės valstybės. Tai, pasak jo, – G. Nausėdos indėlis.

„Manau, kad (G. Nausėda. – ELTA) susikūrė aktyvaus prezidento įvaizdį ir prezidento, kuris nori skirti daug dėmesio ne tik užsienio politikos reikalams, ką įpareigoja Lietuvos Konstitucija, bet ir socialiniams, ekonominiams klausimams šalies viduje. Suintensyvintos diskusijos apie tai, kas yra gerovės valstybė – ką ji reiškia ir kokios reikia Lietuvai. Tai iš esmės yra prezidento Nausėdos indėlis į Lietuvoje vykstančias viešas diskusijas“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Tuo tarpu Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas išskyrė G. Nausėdos aktyvumą užsienio politikoje. Bene labiausiai įsiminęs ir kontroversiškai visuomenėje vertintas prezidento siekis, pasak jo, buvo dialogo su kaimynine Baltarusija vystymas.

„Jeigu kalbame apie užsienio politiką, tai yra matomas (G. Nausėdos. – ELTA) noras intensyvinti santykius su Baltijos šalimis – su Latvija, Estija ir matome, kad buvo atsakomasis Latvijos prezidento vizitas, kas rodo tam tikrą santykių intensyvėjimą. Aišku, labiausiai diskutuotinas atvejis yra dėl santykių su Baltarusija gaivinimo ir jis yra kritikuojamas būtent konservatorių Lietuvoje, kurie pasisako labai radikaliai, kad negali būti jokių čia santykių atnaujinimų. Manau, kad prezidentas mąsto strateginiam lygmeny, vertindamas ir Rusijos faktorių – Rusijos spaudimą Baltarusijai ir ES išsakytas pozicijas Baltarusijos atžvilgiu, švelnėjimą tam tikrą“, – Eltai sakė G. Česnakas.

Visi Eltos kalbinti politikai atkreipė dėmesį, kad šalies vadovo aktyvioje veikloje kartais stokojama kokybiško politinio turinio. VU TSPMI direktorės teigimu, artėjantis 2020 metų biudžeto svarstymas Seime galėtų būti gera proga G. Nausėdai parodyti tvirtą savo nuomonę.

„Kaip ir daug analitikų spėjo, ir tai kol kas nepaneigta, kad gali būti daug veiklos, bet neaišku, ar bus turinio. Tai, ko gero, ir ryškėja – to turinio kol kas dar trūksta. Galima sakyti, kad 100 dienų nėra daug ir galbūt tas turinys dar pasimatys, bet, sakyčiau, dabar daug aktyvumo, daug bendravimo, bet turinys dar neryškėja. Iš vidaus politikos perspektyvos, tai, ko gero, biudžeto svarstymas bus labai svarbus lūžis, kada gali pasimatyti, ar iš tiesų yra to tvirtumo, stuburo ir norėjimo kažkokį turinį savo pasakyti, ar tik bendravimas su politikais, atvirumas ir panašiai“, – Eltai teigė M. Šešelgytė.

Kol kas to politikos turinio, kalbant apie prezidento aktyvumą, iš tiesų galima pasigesti, nes iki galo nėra aišku, kaip jis įsivaizduoja gerovės valstybės įtvirtinimo Lietuvoje tolesnius žingsnius.

R. Vilpišausko nuomone, Prezidentūra paskubėjo po rinkimų viešai paskelbti, kad G. Nausėda aktyviai dalyvaus performuojant Ministrų kabinetą, nes galiausiai to aktyvumo rezultatų, pasak politologo, nebuvo daug.

„Galiausiai to aktyvumo rezultatų nebuvo daug ir jie tiesiog atsispindi politinių galių balanse – natūralu, kad valdantieji Seime visų pirma sprendžia, kas dirbs ministrais, ir nuo jų daugiausia priklauso. Prezidento galios šiuo požiūriu yra ribotos ir būtinas intensyvus darbas, bendravimas su kitais pagrindiniais politiniais veikėjais Lietuvoje tam, kad būtų galima pasiekti kažko. Jei nebūtų kalbėta apie tą aktyvų dalyvavimą, galbūt po to mažiau ir būtų kritikos dėl kai kurių ministrų pasitraukimo iš Vyriausybės ar kitų tapimo ministrais“, – teigė R. Vilpišauskas.

G. Česnako nuomone, šalies vadovas galėtų būti griežtesnis, vertindamas mokesčių perskirstymo siūlymus bei siekti ekonominio balanso.

„Jo komanda įvaizdžiui kurti yra labai didelė, stipri ir į tai labai daug investuojama. Pačių pasiūlymų su gerovės valstybės kūrimu ir mokesčių perskirstymu susilaukia labai daug kritikos ir, finansiškai, ekonomiškai žiūrint, tikrai yra kvestionuotinų dalykų, ir prezidentas galėtų geriau atlikti funkciją – subalansuoti ir būti šiek tiek aktyvesnis ar bent jau griežtesnis“, – kalbėjo LKA docentas.

G. Nausėdos Gerovės valstybės idėja kol kas pateikiama dažniausiai per pensijų didinimo prizmę, atkreipė dėmesį R. Vilpišauskas. Jo teigimu, viešai pateiktuose šalies vadovo siūlymuose trūksta konkretumo ir platesnio detalizavimo.

„Kol kas to politikos turinio, kalbant apie prezidento aktyvumą, iš tiesų galima pasigesti, nes iki galo nėra aišku, kaip jis įsivaizduoja gerovės valstybės įtvirtinimo Lietuvoje tolesnius žingsnius. Gana akivaizdu, kad tai nėra vien didesnės pensijos. (...) Mažai kas gerovės valstybę šitaip supranta ir dažnai ši sąvoka interpretuojama daug plačiau. Kol kas šiuo klausimu trūksta turinio, ir tas noras būti aktyviam gal ir kiek pakišo koją, nes tie pirmieji viešai pateikti siūlymai, susiję su gerovės valstybės idėjos įgyvendinimu, atrodo kiek fragmentiški“, – tvirtino R. Vilpišauskas.

Kritikos G. Nausėda, pasak G. Česnako, galėtų sulaukti ir dėl santykių su Vyriausybe.

„Manau, kad prezidentą galima labiausiai kritikuoti dėl galbūt griežtumo trūkumo Vyriausybės atžvilgiu, arba tam tikru nuolaidžiavimu, nes jis buvo kritikuotas tiek dėl Europos komisaro skyrimo, tiek dėl pernelyg gero sugyvenimo su Vyriausybe, kur gali būti kritikos tiek dėl finansų, tiek dėl ekonominės politikos ir naujų mokesčių įvedimo arba perskirstymo. Čia, akivaizdu, kad tos lyderystės prezidento šiek tiek mažoka, o tai liečia žmones, ir tas pasirinktas primityvus perskirstymo metodas, nežinau, ar ilgainiui duos tą naudą, kurios tikisi prezidentas“, – teigė LKA docentas.

Prezidentas G. Nausėda pareigas pradėjo eiti liepos 12 d. Šią savaitę sueina šimtas dienų nuo naujojo šalies vadovo darbo pradžios. Antradienį šios sukakties aptarimui prezidentas organizuoja spaudos konferenciją.

„Ko aš šiandien vis dar pasigendu, tai tam tikro solidarumo jausmo mūsų visuomenėje, kurioje yra ir gerai besiverčiančių žmonių, ir vidutiniškai, ir, deja, žmonių, kuriems pasisekė mažiau. Atkreipčiau dėmesį į vieną tikrai labai svarbią visuomenės grupę, tai yra mūsų senjorai“, – aptardamas savo šimtą dienų šalies vadovo poste spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

„Man, tiesą sakant, kartais gėda dėl to, kokias garantijas, socialines garantijas Lietuvos valstybė, beveik pasiekusi savo 30-ąjį gimtadienį, suteikia savo žmonėms, kurie be kita ko dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kūrė valstybę ir, žinoma, siejo labai dideles viltis su valstybe, todėl valstybė privalo atiduoti jiems pagarbą, šiuo atveju, finansine to žodžio prasme, dar iki tol, kol jie galbūt kažkada atguls amžinojo poilsio“, – pridūrė prezidentas.

„Deja, dažnai atsitinka taip, kad mes pagerbiame žmones ir geru žodžiu paminime tada, kai jau niekuo jiems padėti nebegalime. Norisi, kad šita karta taip pat jaustųsi įvertinta ir taip pat pakviesta prie tų bendrųjų gėrybių stalo, kurias suteikia mums laisvė“, – teigė jis.

G. Nausėda ragina kiekvienam prisidėti prie gerovės valstybės kūrimo – ne tik žiūrint savo interesų, tačiau ir kitų visuomenės grupių gerovės.

Manau, kad gerovės valstybė neįmanoma be solidarumo jausmo.

„Ko aš pasigendu ir apie ką dar aš norėčiau kartą pasakyti, kad vis dėlto kažkas įsivaizduoja taip gerovės valstybę: taigi aš turiu tą gerovės valstybę sau susikūręs, aš turiu savo mažą gerovės valstybėlę ir aš patogiai ten joje gyvenu, ko jūs iš manęs norit? Kitas gi samprotauja, kad gerovės valstybė galbūt ir neblogas dalykas, bet kodėl aš turiu prie to prisidėti? Tegul prisideda Antanas, Onutė ar Birutė. Manau, kad gerovės valstybė neįmanoma be solidarumo jausmo“, – sakė G. Nausėda.

„Solidarumas yra tai, kas jungia mus į vieną visuomenę, į vieną valstybę ir dėl ko šita valstybė gali gyvuoti, klestėti ir toliau augti, be to gerovė yra ne tik eurai, procentai ar kažkokios kitos finansinės išraiškos. Gerovė yra bendrabūvio jausmas, pagarba vienas kitam, mėginimas rasti sprendimus, kurie reikalauja kompromiso, pagarbos vienas kitam“, – pridūrė šalies vadovas.

Prezidentas G. Nausėda praėjusią savaitę Seimui pateikė pataisas, siūlančias sparčiau didinti pensijas ir taip sumažinti skurstančių senyvo amžiaus žmonių skaičių.

Prezidentūra skaičiuoja, kad papildomai per artimiausius dvejus metus tam prireiks 65 mln. eurų.

Lėšų spartesniam pensijų didinimui G. Nausėda siūlo gauti mažinant lengvatą žemdirbių dyzelinui bei didinant su ne darbo pajamomis susijusius pajamų mokesčio (GPM) tarifus.

Prezidentūros teigimu, Lietuvoje didžiausias skurdo lygis pernai buvo 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje – jis sudarė 37,7 proc., arba 4,3 procentinio punkto daugiau nei 2017 metais.

Dar didesnis skurdo lygis buvo tarp senatvės pensininkų – jis siekė 41,7 proc., o vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos.

Ragina Seimą apsispręsti dėl pirmininko

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paragino Seimą artimiausiu metu apsispręsti dėl parlamento vadovo.

Šalies vadovas sako, kad dabartinio pirmininko Viktoro Pranckiečio pakeitimo procesas apaugo intrigomis, o dėl to kalti tiek valdantieji, tiek pats V. Pranckietis.

„Gaila, kad šitas procesas apaugo tokiomis intrigomis ir tikrai taip neturėtų būti. Manau, kad kaltos abi pusės ir tikiuosi, kad jau artimiausioje ateityje šitas klausimas bus vienaip ar kitaip išspręstas“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Arba tada palikime poną Pranckietį vadovauti Seimui, nes tiesiog tokia yra Seimo valia, arba ieškokime sprendimų, kurie lemtų, kad ponas Pranckietis būtų pakeistas kito politiko, tačiau kad to kito politiko po dviejų savaičių vėl nereikėtų atšaukinėti“, – pridūrė jis.

Seimas turėtų ketvirtadienį balsuoti dėl V. Pranckiečio atleidimo. Kol kas neaišku, kas būtų siūlomas į jo vietą, jeigu parlamento vadovą pavyktų atstatydinti.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nusprendė partijos lyderį Ramūną Karbauskį deleguoti į Seimo vadovybę, tačiau kol kas neaišku, ar jis pretenduotų būti parlamento pirmininku, ar vicepirmininku.

Eidamas į Seimo vadovybę, R. Karbauskis nebevadovautų „valstiečių“ frakcijai. Pasak jo, trečiadienį frakcija rinks naują vadovą, galimos kandidatūros dar nesvarstytos.

R. Karbauskis iki šiol V. Pranckietį ragina trauktis iš pareigų, nes liepą naujai sudarytoje koalicinėje sutartyje Seimo pirmininko pozicija numatyta koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“.

V. Pranckietis nesutinka trauktis pats bei siūlo surengti balsavimą jo atstatydinimui. Rugsėjį jis pasitraukė iš LVŽS.

„Valstiečiai“ prieš kelis mėnesius yra surinkę būtinus parlamentarų parašus dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku, tačiau projekto iki šiol neregistravo dėl rizikos, kad neužteks balsų jį atstatydinti. Tam reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Giria parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos

Prezidentas Gitanas Nausėda sako teigiamai vertinantis parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir užsimena, kad jis gali apimti ir platesnius susijusius klausimus.

„Tai yra kol kas daugiau nacionalinių grėsmių Lietuvai užkardymas, šia prasme kol kas komisijos darbą vertinu pozityviai“, – žurnalistams antradienį sakė prezidentas.

„Iš principo vertinu tokią komisiją pozityviai, nes skirtingai nuo anksčiau formuotų komisijų įvairiems klausimams tirti, šita komisija tikrai yra labai prasminga ir jai lemta išsiaiškinti svarbius dalykus, ir galbūt patraukti siūlo galą, ir vynioti siūlų kamuolį, kurį bevyniojant galime sužinoti ir daugiau, todėl privalome tai išsiaiškinti“, – pridūrė G. Nausėda.

Seimas yra pavedęs komitetui atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos tų ryšių grėsmės nacionaliniam saugumui.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui taip pat pavesta įvertinti politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmus.

Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V. Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Bus tiriama, ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo „priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.

Taip pat komitetas turės aiškintis, ar gauta įslaptinta VSD informacija naudota tinkamai, ar ja „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.

Kritika A. Palioniui

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad premjeras Saulius Skvernelis turėtų principingai įvertinti socialdarbiečių deleguoto žemės ūkio ministro Andriaus Palionio bandymus ministerijoje įdarbinti su partija susijusius asmenis.

„Tikiuosi, kad Vyriausybės vadovas, kaip tiesioginis ministro vadovas, tikrai įvertins ir manau, ministras turėtų padaryti tam tikras išvadas iš savo pirmųjų veiklos savaičių“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė šalies vadovas.

Paklaustas, kokių konkrečiai veiksmų A. Palionio atžvilgiu iš premjero tikisi, prezidentas kalbėjo apie būtinybę nubraižyti tam tikras raudonas linijas ir pridūrė, kad Vyriausybės vadovas tai jau yra padaręs.

Pasak G. Nausėdos, A. Palionis savo veiksmais patvirtina jau anksčiau išsakytus nuogąstavimus, kad ministerijoje gali būti siekiama įdarbinti „savus“.

„Manau, kad ministras daro klaidą ta prasme, kad kažko panašaus iš jo daugelis tikėjosi ir turbūt visa savo veikla jis turėjo pademonstruoti, kad jis tikrai negali būti tuo apkaltintas ar jam metami štai tokie šešėliai. Bet kol kas susidaro įspūdis, kad jis kaip tik patvirtina tuos galimus nuogąstavimus“, – kalbėjo prezidentas.

Ministras A. Palionis sulaukė kritikos po to, kai buvo pranešta, jog jis į savo komandą bandė įdarbinti kito sociadarbiečių frakcijos Seime nario Petro Čimbaro sūnų Modestą Čimbarą.

Tapęs ministru A. Palionis savo patarėja taip pat įdarbino Šilutės rajono tarybos nario, „socdarbiečio“ Arūno Pupšio 24 metų dukrą Giedrę Pupšytę.

Lietuva pasitiki Vašingtonu

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva toliau pasitiki Jungtinėmis Valstijomis nepaisant situacijos Sirijoje, iš kurios pasitraukiantys amerikiečiai atvėrė kelią Turkijos puolimui prieš Vašingtono sąjungininkus kurdus.

Šalies vadovas taip pat teigia manantis, kad pasiekti nuolatinio JAV karių dislokavimo Lietuvoje vis dar yra realu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) prieš Turkijos invaziją pareiškė, kad operacijos rajone nebebus amerikiečių karių. Sprendimo atitraukti karius kritikai sako, kad prezidentas apleido ilgamečius sąjungininkus.

Kurdai buvo vieni svarbiausių Vašingtono sąjungininkų kovojant su grupuote „Islamo valstybė“. Turkija laiko kurdų kovotojų grupes teroristinėmis.

Paklaustas, kokias pamokas iš JAV sprendimo apleisti sąjungininkus galėtų išmokti Lietuva, G. Nausėda spaudos konferencijoje sakė, kad toliau neabejoja amerikiečių įsipareigojimais.

„Nereikia iš karto daryti kažkokių pamokų. Kaip jūs puikiai suprantate, JAV politika yra pačių JAV reikalas, mes vis tiek traktuojame JAV kaip labai atsakingą partnerį, kuris iki šiol neleido mums abejoti savo įsipareigojimų tvirtumu Lietuvos atžvilgiu“, – antradienį sakė prezidentas.

Jis tvirtino besidžiaugiantis stiprėjančiu Lietuvos ir JAV kariniu bendradarbiavimu ir pabrėžė, kad šią savaitę į Lietuvą pusmečiui atvyko pusė tūkstančio amerikiečių karių.

Pasak prezidento, kaimyninės Lenkijos sėkmė įtikinant Vašingtoną dėl kelių tūkstančių JAV karių nuolatinio dislokavimo šioje šalyje rodo, jog tai įmanoma ir Lietuvoje.

„Tai yra reali siekiamybė ir to galima pasiekti nuosekliai bendradarbiaujant. Tą mes ir darysime ateityje“, – teigė G. Nausėda.

Reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, nuo 2014 iki 2017 metų Lietuvoje buvo dislokuota kuopa – apie 200 – JAV karių. Amerikiečiai tokį nuolat rotuojamą dalinį atitraukė, kai šalyje buvo dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO batalionas.

Turkija prieš beveik savaitę peržengė Sirijos sieną ir skverbiasi gilyn į šiaurinę šalies dalį. Ji teigia norinti sukurti buferinę zoną nuo kurdų ir „Islamo valstybės“ kovotojų.

G. Nausėda sakė su nerimu stebintis besikomplikuojančią padėtį ir tvirtino tikintis, kad politinės ir diplomatinės priemonės sureguliuoti konfliktą dar nėra iki galo išnaudotos.

„Norime tikėti, kad JAV prezidentas ras priemonių įtikinti Turkijos pusę nutraukti šitą kruviną agresiją ir grįžti prie normalaus ir civilizuoto problemos sprendimo būdo“, – kalbėjo šalies vadovas.

Europos Sąjunga smerkia Turkijos puolimą ir perspėja, kad jis gali išprovokuoti humanitarinę katastrofą bei pakenkti kovai su „Islamo valstybe“.

Bankų ir prekybos tinklų mokesčiai

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad valdančiųjų siūlomus naujus bankų aktyvų ir prekybos tinklų mokesčius vertins kartu su kitomis mokesčių iniciatyvomis, įskaitant ir Prezidentūros pasiūlymą penktadaliu sumažinti akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui.

„Aš norėčiau matyti bendrą kontekstą su kitomis mokesčių iniciatyvomis, konkrečiai su mūsų iniciatyva dėl (žemdirbių – BNS) dyzelino. Būtų, manau, ne visiškai priimtina ir, ko gero, netgi kenksminga, jeigu ir toliau nedrįstume sumažinti lengvatos vienam iš sektorių, kuris ir taip negali skųstis lengvatų stoka, o tuo tarpu papildomai apmokestintume kitus du sektorius, kurie šiandien jokiomis ypatingomis privilegijomis ir lengvatomis nesinaudoja“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Nausėda.

Jis pripažino, kad bankų aktyvų ir prekybos tinklų apmokestinimas yra aktuali problema, tačiau sakė nenorintis kalbėti apie atskirus mokesčius „išpešant juos iš bendro konteksto“.

„Ir dabar pasigirsta kartais ganėtinai pagrįstos kritikos, kad mes kalbame apie atskirus mokesčių pasiūlymus nelabai susiedami juos su tuo, ką ketiname padaryti socialinės politikos srityje. Galbūt kartais specialiai šie klausimai yra atskiriami – va čia mokesčių, o čia pensijų, vaiko pinigų ir kitos iniciatyvos. Tai yra neteisinga, nes tada sugriūva visa logika ir nebesimato, dėl ko tos mokesčių iniciatyvos yra teikiamos“, – aiškino G. Nausėda.

Mes tiesiog prašome atskirų visuomenės grupių prisijungti prie bendrų tikslų, nestovėti nuošalyje.

„Jos yra teikiamos ne tam, kad mazochistiškai norima apmokestinti dar daugiau, o tam, kad būtų daugiau perskirstoma BVP per nacionalinį biudžetą ir mes turėtume tam tikras finansines prielaidas gerovės valstybei įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Prezidentas pabrėžė, kad siūlymas mažinti akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui nėra puolimas prieš jų visuomenę.

„Mes tiesiog prašome atskirų visuomenės grupių prisijungti prie bendrų tikslų, nestovėti nuošalyje. Mes tikrai girdime tame tarpe ir žemdirbių balsą, mano patarėjau jau ne kartą susitiko su įvairių žemdirbių asociacijų atstovais, ieško kompromiso ir mes tikrai atsižvelgėme į jų reikalavimus. Pirminis pasiūlymas yra pakoreguotas – 50 proc. žymėto dyzelino lengvatos sumažino pasiūlymas virto 20 proc. sumažinimu“, – tvirtino G. Nausėda.

„Mus įgalino ir paskatino tai padaryti Vyriausybės sprendimas dalį šitos problemos spręsti per kvotų reguliavimo klausimą. Galima sakyti, kad šitoje vietoje atsižvelgta į visų pusių interesus. Tikimės žemdirbių supratimo“, – pridūrė jis.

Prezidentūra akcizą žemdirbių dyzelinui siūlo didinti nuo 56 iki 146 eurų už 1 tūkst. litrų – tai leistų į valstybės biudžetą 2020 metas papildomai gauti 17 mln. eurų pajamų. Papildomos biudžeto pajamos apskaičiuotos į jas neįtraukiant Finansų ministerijos siūlomo akcizo dyzelinui didinimui įtakos.

Ministerija dyzelinio standartinį akcizą siūlo didinti 25 eurais iki 372 eurų, o žemdirbių dyzelino – taip pat 25 eurais iki 81 euro už 1 tūkst. litų. Tai leistų biudžeto pajamas padidinti atitinkamai 24 mln. ir 6,5 mln. eurų.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Zbignevas Jedinskis siūlo apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų teikimo bendrovių turtą. Jis siūlo šį turtą apmokestinti 0,03 proc. mėnesio tarifu ir tikisi kad valstybės biudžetas per metus galėtų gauti apie 60 mln. eurų pajamų.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai nuo 2020 metų taip pat siūlo įvesti naują prekybos mokestį. 1 proc. mokestis būtų mokamas nuo didesnės kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartos (be PVM), tai biudžeto pajamas per metus turėtų padidinti apie 31,9 mln. eurų per metus. 

NT apmokestinimas

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad svarbu sistemingai plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, tačiau paaiškinant visuomenei, kurią jos dalį ir kokiu mastu palies pokyčiai.

„Šiuo metu esame savotiškoje pusiaukelėje tarp selektyvaus nekilnojamojo turto apmokestinimo ir visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo. Tai manau, kad toliau atsargiai reikia tai daryti mažinant neapmokestinamojo turto kartelę, tačiau čia aš matau tam tikro visuomenės gąsdinimo“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad dabartinis Finansų ministerijos siūlymas neapmokestinamą ribą gyventojui mažinti nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų, paveiks tik dalį NT savininkų.

„Net ir pati fiskalinė išraiška to mokestinio pasiūlymo yra 8 mln. eurų, tai rodo, kad vis dėlto apmokestinimas lies tiktai labai nedidelę žmonių dalį ir tos mokesčių sąskaitos, būtent šiuo atveju, turbūt pasieks tuos, kurie turi didesnės vertės nekilnojamąjį turtą, tai yra, pagal savo socialinę kryptį šis mokestis veikia ne prieš socialinį solidarumą, o socialinio solidarumo link“, – sakė G. Nausėda.

Ministerija skaičiuoja, kad iš NT mokesčio valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų, o savivaldybių biudžetai – apie 1,2 mln. eurų per metus. Pasak jos, gyvendinus iniciatyvą mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų - apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka apie 3,5 tūkst. gyventojų.

Kelsis į Turniškes po remonto

Prezidentas Gitanas Nausėda kitąmet ketina keltis į rezidenciją sostinės Turniškių rajone po to, kai bus atlikti jos atnaujinimo darbai.

Pasak šalies vadovo, remontas bus atliekamas per artimiausius kelis mėnesius.

„Kol kas Turniškių rezidencijos pobūdis neleidžia kviesti svečių, rengti susitikimų su diplomatais, juo labiau – pakviesti užsienio valstybių vadovų. Tai yra gana keista, nes, sakykime, Lenkijos prezidentas kviečia ir mane asmeniškai, ir kitus valstybių vadovus apsilankyti jo rezidencijose. Ir tai normali praktika“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.

Paskutiniai rezidencijos atnaujinimo darbai buvo atlikti 1993–1995 metais, pastatas, anot prezidento, „alsuoja tuo buvusiu laiku, ta istorija ten tarsi sustingo“.

„Viskas fiziškai tvarkinga, išsaugota, visi prezidentai, kurie iki manęs ten gyveno, tikrai labai saugojo inventorių, bet, sutikite, kad tai dar ne viskas. Mes planuojame tam tikrą remontą, manau, kad tai pavyks atlikti per artimiausius mėnesius“, – kalbėjo šalies vadovas.

Šiuo metu G. Nausėda su šeima gyvena savo name Pavilnyje.

„Egzistuoja politinė tradicija, kad per pirmąsias 100 dienų susilaikoma nuo reikšmingesnės kritikos, nes reikia suformuoti ir komandą, ir natūraliai įsivažiuoti į darbus. Todėl norėčiau verčiau pasidžiaugti pirmaisiais gana sėkmingais prezidento susipažinimo vizitais į Lenkiją ir Latviją, o nuomonę dėl šios naujai performuotos, bet prastesnės Vyriausybės geriau pasilaikysiu kol kas sau“, – Eltai sakė konservatorių pirmininkas.

ELTA primena, kad liepos 12 dieną po dešimtmetį trukusio Dalios Grybauskaitės prezidentavimo pasikeitė aukščiausias šalies pareigūnas. G. Nausėda prisiekė Seime ir oficialiai pradėjo eiti Lietuvos prezidento pareigas.