„Pastaruosius kelerius metus turėtą fiskalinį perteklių prezidentas vertina pozityviai ir tai leidžia kitais metais suformuoti gana masyvų pagalbos paketą, kuris būtų nukreiptas į tris pagrindines kryptis – suformuotas masyvus pagalbos paketas mūsų šalies sveikatos sistemai, taip pat siekiama išsaugoti ir paremti gyventojų pajamas bei verslo gyvybingumą, trečia, taip pat sprendžiamos įsisenėjusios problemos, tokios kaip senjorų skurdas“, – žurnalistams antradienį sakė S. Krėpšta.

Prezidento nuomone, trumpalaikės vienkartinės išlaidos turės išlikti vienkartinėmis ir netapti nuolatinėmis, o augančią skolą reikės mažinti.

„Ateityje Vyriausybė ir Seimas turės rasti būdų mažinti augančią skolą ir siekti prezidento užbrėžto strateginio tikslo, kad viešųjų finansų apimtis ir mokestinės pajamos augtų“, – teigė S. Krėpšta.

S. Krėpšta pabrėžė, kad būtina jau kitais metais pasiruošti skolos ir deficito mažinimui, o tam tikslui pasiekti „kitąmet reikės imtis šešėlio mažinimo priemonių ir mokestinio teisingumo didinimo“.

„Tai galima padaryti dviem būdais – užtikrinti, kad vienkartinės išlaidos, numatytos kitais metais, nepersikeltų į 2022 metus, netaptų nuolatinėmis, antra, nuosekliai didinti valstybės pajamas. Tai galima padaryti dviem būdais – mažinant šešėlį, taikant skaitmeninius sprendimus, kurie pasiteisino kitose valstybėse, taip pat didinti mokestinės sistemos teisingumą, mažinti nepagrįstų išimčių skaičių“, – sakė prezidento patarėjas.

Prezidento nuomone, įtraukiant projektus į DNR planą, kai kitąmet bus tikslinamas biudžetas, svarbu bus atlikti jų kaštų ir naudos analizę.

Patvirtiname biudžete išlaidos, įskaitant ES lėšas, sudaro 15,825 mlrd. eurų, pajamos – 11,252 mlrd. eurų. Išlaidos pajamas viršija 4,573 mlrd. eurų.

Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – kitąmet numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtos papildomos lėšos sudaro 230 mln. eurų, kurie bus skirti įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai paramai verslui.

Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta skirti 145 mln. eurų, kurie bus skirti COVID-19 vakcinos įsigijimui, gydymo ir medicininės įrangos įsigijimui, laboratoriniams tyrimams ir kt. Taip pat Vyriausybės rezerve numatyta dar 76 mln. eurų, kurie skirti įvairių institucijų, dalyvaujančių kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais, poreikiams.

Likusi dalis suplanuotų papildomų išlaidų sudaro apie 303 mln. eurų, iš kurių apie 95 mln. eurų numatyta papildomam pensijų indeksavimui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų finansavimas užtikrinamas papildomai skiriant apie 89 mln. eurų iš valstybės biudžeto, kurie skirti vaistams kompensuoti ir medikų priemokoms.

2021 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,012, valstybinių pensijų bazės dydis siekia 58,70 euro.

Minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas kitąmet numatomas iki 642 eurų.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. punkto BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. punkto BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.

Seime penktadienį po pietų iš viso buvo registruoti 55 pasiūlymai dėl biudžeto projekto pakeitimo.

Ingridos Šimonytės Vyriausybės pakoreguotame svarbiausio šalies pajamų ir išlaidų plano projekte numatytas 7 proc. bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficitas. Tik valstybės biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų. 

2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant 2,263 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, bus 11,252 mlrd. eurų – palyginti su ankstesniu projektu, jos mažėja 132,8 mln. eurų.

Vyriausybė iš kitų metų biudžeto pašalino visas išlaidas ir pajamas, susijusias su ekonomikos gaivinimui skirtu Ateities ekonomikos DNR planu.

Valstybės asignavimus siūloma didinti 1,137 mlrd. eurų, o didžiausią lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – skirti koronaviruso pandemijos padariniams suvaldyti. Biudžeto asignavimai kitąmet turėtų būti 15,826 mlrd. eurų (įskaitant 3,063 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas).

Numatoma, kad valstybės biudžeto mokesčių pajamos kitąmet sieks 8,415 mlrd. eurų, iš kurių beveik pusę sudarys pridėtinės vertės mokesčio pajamos – 4,034 mlrd. eurų. Iš akcizų kitąmet planuojama surinkti 1,587 mlrd. eurų. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą turėtų siekti 1,839 mlrd. eurų, planuojamos pelno mokesčio pajamos – 716,745 mln. eurų.

Seimas biudžetą planuoja tvirtinti gruodžio 22 dieną.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad Vyriausybės pakoreguotame kitų metų biudžete daugiausia dėmesio skirta koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių valdymo priemonių finansavimui.

Parlamentarams teikiamame Ingridos Šimonytės Vyriausybės pakoreguotame svarbiausio šalies pajamų ir išlaido plano projekte numatytas 7 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas. Tik valstybės biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų. 

Kitais metais euru didinama valstybės tarnautojų bazinė alga, beveik 9 proc vidutiniškai didės pensijos. Vaiko pinigai didės dešimčia eurų – iki 70 eurų už vaiką.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog pandemijos metu medikų atlyginimai turi būti didinami, todėl nauja Vyriausybė ir Seimas turės dėl to sutarti.

„Numatyti pinigai atlyginimus mokėti tik tokius, kiek jie padidinti šiais metais. Nenumatyta didinti medikų atlyginimus kitais metais. (...) Medikų indėlis mūsų visų gerovei yra pats svarbiausias ir didžiausias. Todėl pandemijos metu medikų atlyginimai negali nedidėti. Dabar jau naujosios Vyriausybės sutarimas, kiek, kaip ir kada“, – BNS teigė M. Majauskas.

Pasak jo, nei kitų metų valstybės, nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete nenumatyta lėšų priedams medikams, dirbantiems su koronavirusu sergančiais pacientais.

„Jie turės būti išmokėti, bet, mano supratimu, tos lėšos nenumatytos biudžete, planuojama juos mokėti iš rezervų, bet tai neatspindėta PSDF. Kai tai bus padaryta, didins deficitą“, – kalbėjo komiteto vadovas.  

Didinimui nieko nenumatyta, bet vargu, ar užteks išlaikyti ir pasiektą padidinimą.

Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas skaičiuoja, kad 2020 metų metų atlyginimams išlaikyti kitais metais trūksta „keliasdešimt“ milijonų.  

„Didinimui nieko nenumatyta, bet vargu, ar užteks išlaikyti ir pasiektą padidinimą“, – BNS kalbėjo A. Matulas.

Jo teigimu, kitų metų sveikatos biudžetas auga labai nedaug: „Auga iš esmės šių metų pervestų į rezervą pinigų sąskaita“.  

SAM BNS patvirtino, kad pagal kolektyvinių derybų susitarimą medikų algų didinimas buvo suplanuotas ne vėliau kaip iki šių metų, o 2021 metais numatomos tik papildomos lėšos tęstinumui užtikrinti.

„Šių metų balandį dar kartą padidintas asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimas (skirta 130 mln. eurų PSDF rezervo lėšų) ir su gydymo įstaigomis už suteiktas paslaugas atsiskaitoma taikant padidintas jų bazinių kainų balo vertes (sudarytos galimybės gydymo įstaigoms didinti darbuotojų darbo užmokestį). Todėl 2021 metų PSDF biudžeto projekte numatomos papildomos lėšos šių įsipareigojimų tęstinumui užtikrinti“, – BNS pateiktame atsakyme tvirtina SAM.

BNS per savaitę negavo konkretaus SAM atsakymo, kiek lėšų medikų algoms numatyta 2021-ųjų PSDF biudžete. 

„PSDF biudžete atskiros medikų atlyginimų eilutės nėra. Gydymo įstaigos finansuojamos atsiskaitant už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokią dalį gautų pajamų skirti medikų atlyginimams, sprendžia pačios gydymo įstaigos“, – teigiama ministerijos atsakyme. 

SAM taip pat nurodė, kad kadenciją baigiančios Vyriausybės parengtame 2021 metų PSDF biudžeto projekte sveikatos priežiūros išlaidos sieks 264 mln. eurų. Fondo pajamos kitąmet turėtų sudaryti 2,4 mlrd. eurų, arba 2,8 proc. daugiau negu 2020 metais.

SAM teigimu, pagal 2017 metų susitarimą su medikų profsąjungomis vidutinis gydytojų atlyginimas iki antrojo šių metų pusmečio pradžios turėjo būti ne mažesnis kaip trys vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU) – 3250 eurų (prieš mokesčius), o slaugytojų – ne mažesnis kaip 1,5 VDU – 1625 eurų.

SAM teigimu, šių metų liepą gydytojų vidutinis darbo užmokestis siekė 3158 eurus (iki mokesčių), o slaugytojų – 1623 eurus. 

„Nėra numatyta lėšų COVID-19 vakcinai įsigyti“, – BNS pirmadienį pareiškė komiteto vadovas.

„Suprantu, kad šiandien dar negalime tiksliai pasakyti, kiek ji tiksliai kainuos, bet tai gali būti nuo kelių dešimčių iki 100 mln. eurų. O gal ir daugiau. Dalis tam finansavimo turi būti numatyta biudžete ir turi atspindėti“, – pridūrė M. Majauskas. 

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo feisbuko paskyroje nurodė, kad PSDF lėšų šių vakcinų įsigijimui ir nebuvo planuojama numatyti.

„Nes neaišku, kiek jų reikės. Vyriausybės sutarimas buvo pirkti vakcinas iš skolintų lėšų“, – teigė A. Veryga ir pabrėžė, kad „galios kitoks vakcinų įsigijimo principas“.

„To net negalima vadinti tradiciniu pirkimu. Tai nebus viešasis pirkimas su standartinėmis taisyklėmis, terminais“, – teigė A. Veryga.

Pasak jo, koronaviruso vakcinos pirkimas bus ypatingai skaidrus, nes šį procesą kontroliuos Europos Komisija (EK).

„Nei neskaidriai, nei už kokią nors geriausią kainą nepavyks pirkti, nes mūsų šalis turės pirkti tą, kuri ar kurios bus patvirtintos saugiomis ir efektyvios, o mokėti teks, deja, tiek, kiek kainuos ši naujoji vakcina. Be to, šis procesas vyksta koordinuojant EK. Tad, vargu, ar pavyks kaltinti neskaidrumu. Lietuva, kaip ir kitos šalys, priima sprendimus nacionaliniu lygiu jungtis ar ne prie EK sudarytų sutarčių su naujųjų vakcinų nuo koronaviruso kūrėjais“, – tvirtina A.Veryga.

Pasak M. Majausko, lėšos turi būti numatytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidose arba kita forma.

„Neina kalba apie naujų mokesčių įvedimą, todėl pajamų dalyje matau mažai vietos pokyčiams, todėl turėsime didinti išlaidas ir jas kompensuoti arba skolintomis lėšomis, arba iš rezervo (PSDF – BNS)“, – sakė M. Majauskas.

Vyriausybė yra apsisprendusi įsigyti tiek vakcinos nuo COVID-19, kad pakaktų paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų.

Ministrų kabinetas taip pat yra nusprendęs, kad Lietuva su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis dalyvaus įsigyjant visas kuriamas COVID-19 vakcinas, dėl kurių derasi Europos Komisija, o perteklius, jeigu toks atsirastų, būtų parduodamas Rytų partnerystės šalims.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) yra sakiusi, kad Europos vaistų agentūra pirmąsias potencialias vakcinas nuo koronaviruso, dėl kurių jau pateikti klinikinių bandymų rezultatai, galėtų patvirtinti šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje.

Parlamentaras Mykolas Majauskas Seime teigė, kad siūlomas biudžetas „neatitinka tikrovės“.

„Biudžetas, kurį pateikė išeinanti Vyriausybė, tiesiog neatitinka nei gyvenimo realijų, nei tikrovės, su kuo dabar susiduriame. Sunku būtų įsivaizduoti, kaip gali Lietuvos ekonomika, verslas, darbdaviai ir darbuotojai gyventi be Vyriausybės pagalbos, be Vyriausybės paramos. Deja, išeinanti Vyriausybė numatė, kad tų, kurie skęsta, gelbėjimo reikalas yra jų pačių reikalas“, – Seimo salėje teigė M. Majauskas.

„Deja, iš tiesų toks požiūris nėra priimtinas. Turėsime numatyti adekvačius resursus padėti ir verslui, ir darbdaviams, ir darbuotojams. Lietuvos bankas kalba apie šimtus milijonų eurų. Tikėtina, kad tai reikšmingai didins biudžeto deficitą“, – pridūrė jis, išskirdamas tris prioritetus kitiems metams.

„Pirma, tai numatyti pagalbą verslui, darbuotojams ir darbdaviams, numatyti atitinkamas išlaidas. Antra, peržiūrėti investicinį planą, kiek tai yra įmanoma, trečia, peržiūrėti planuojamas pajamas“, – sakė M. Majauskas.

Seimo narė Gintarė Skaistė antrino jam dėl galimai išaugsiančio biudžeto deficito.

„Reikia pastebėti, kad pandemija nuo Naujųjų nesibaigia ir išlaidos, kurias mes turėsime daryti – prastovoms apmokėti, ligos išmokoms – jos turės būti įtrauktos į išlaidų planą. Buvusi Vyriausybė siūlo, kad tai būtų daroma iš skolintų lėšų ir į biudžeto projektą išvis neįtraukta. Man atrodo, toks planas yra ganėtinai nekorektiškas vien dėl to, kad biudžeto deficitas, kuris yra programuojamas dabar, bus visai kitoks, nes yra išlaidos, kurios akivaizdu, bus“, – teigė G. Skaistė.

Anot jos, į biudžeto projektą dar nėra įtrauktos visos išlaidos.

„Tai ir prezidento iniciatyva pasiūlytas papildomas pensijų indeksavimas, kuriam trūksta 67 mln. eurų, kurie nėra numatyti biudžete, taip pat buvo priimti pakeitimai dėl išankstinių pensijų perskaičiavimo, kad nuo 40 metų stažo nebebūtų mažinama pensija, taip pat pakeistas koeficientas, tam taip pat nenumatyta 9,5 mln. eurų. Man atrodo, tuos dalykus taip pat svarbu žinoti ir atsiminti“, – sakė parlamentarė.

Seimo narys Valius Ąžuolas teigė, kad nei valstybės skola, nei biudžeto deficitas nerimo nekelia.

„Miglos biudžete tikrai nėra. (...) Visada kalbama, kad pas mus kažkokia sudėtinga situacija, grėsminga, skolos, deficitas ir kita. Ne, ji nėra tokia. Mūsų skola sieks apie 50 proc., ES vidurkis apie 80 proc. Nėra išskirtinė situacija. Biudžeto deficito ES vidurkis apie 5 proc., mūsų taip pat apie 5 proc. Bet labai daug priklausys nuo to, kaip sugebėsime įgyvendinti ir vykdyti biudžetą kitais metais“, – teigė V. Ąžuolas.

„Netgi atsižvelgiant į tai, ką pateikė papildomai komitetai, tai deficitas turbūt padidėtų 0,4-0,5 proc. Tai būtų pakeliama“, – pridūrė jis.

Seimo komitetai siūlo biudžete numatytus asignavimus didinti beveik 0,5 mlrd. eurų.

Pagal dabartinį projektą, valstybės biudžete kitąmet planuojama surinkti 11,384 mlrd. eurų pajamų, asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Savivaldybių biudžetų pajamos augs 276 mln. eurų, iki 3,55 mlrd. eurų. Savivaldybės galės turėti biudžetų deficitus, neviršijančius 1,5 proc.

Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.

Pagal investavimo sritis daugiausiai lėšų planuojama skirti transportui ir ryšiams (562,6 mln. eurų), švietimui (202,9 mln. eurų), visuomenės apsaugai (162 mln. eurų), krašto apsaugai (117,4 mln. eurų), aplinkos apsaugai (110,5 mln. eurų).

Pagal Vyriausybės patvirtintą projektą, vaiko pinigai didės 10 eurų, nuo 60 iki 70 eurų, taip pat ir neįgaliems bei nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 110 eurų.

Planuojama, kad apskaičiuotas pensijų indeksavimo koeficientas kitąmet bus 1,0717. Nuo kitų metų pensijos vidutiniškai didės 7,17 proc. Prognozuojama, kad 2021 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 428,9 euro – 30 eurų, arba 7,5 proc., didesnė nei šiemet.

Vyriausybė yra pritarusi, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau palikta galimybė šių metų gruodį dydį persvarstyti.

Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

ES struktūrinių fondų projektams 2021 metais valstybės biudžete numatyti 2 mlrd. eurų. Ateities ekonomikos DNR plano naujiems veiksmams biudžete numatyti apie 1,6 mlrd. eurų.

Antrasis biudžeto svarstymas Seime numatomas gruodžio 17 dieną.

„Yra buvę atvejų, kai 2008 metais biudžetas per mėnesį buvo keičiamas labai stipriai. Buvo labai sunkūs metai, buvo labai mažai laiko, buvo visai kita situacija negu dabar. Bet tai nėra neįmanoma. Įmanoma daug ką padaryti, klausimas – ką reikia daryti. Šiuo atveju situacija yra truputį kita“, – spaudos konferencijoje teigė ji.

I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad, prieš tvirtinant kitų metų biudžetą, prireiks peržiūrėti ir patobulinti ne vieną jo punktą.

„Pajamų planas turi būti realistiškas, dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų neturi būti jokios miglos. (Į biudžetą – ELTA) turi būti įtrauktos tos išlaidos, kurios privalomos pagal įstatymus, kurios dabar yra neįtrauktos, kad ir pensijų indeksavimas.

Taip pat COVID-19 situacijai turi būti palikta tam tikra saugumo pagalvė, kuri gali būti Vyriausybei reikalinga. O toliau visos kitos peržiūros koncentruosis aplink vadinamąjį DNR planą, kiek mes tų įsipareigojimų dar neturėdami pinigų turime ar neturime prisiimti“, – sakė ji.

Diskusijose dalyvavę valdantieji kritikavo kadenciją baigiančios Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtą svarbiausią kitų metų šalies pajamų ir išlaidų planą.

Kandidatė į finansų ministres, parlamentiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbanti Gintarė Skaistė teigė, kad kitų metų išlaidose nėra prezidento iniciatyvos dėl papildomo pensijų indeksavimo – tam trūksta 67 mln. eurų, o  išankstinių pensijų perskaičiavimui nenumatyta 9 mln. eurų.

Pasak jos, nenumatyta lėšų nuo naujų metų kompensuoti koronaviruso krizės padarinius verslui ir darbuotojams, pavyzdžiui, prastovas.

G. Skaistės skaičiavimais, jeigu krizės padariniams kompensuoti kitais metais bus panaudota bent pusė iš 670 mln. eurų, kuriuos planuojama išleisti 2020 metais, biudžeto deficitas augs 0,7 procentinio punkto.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas, kalbėdamas apie DNR planą, siūlė nesiveržti diržų ir nepakenkti ekonomikai.

„Nereikia skubėti užtraukti stabdžio“, –  tvirtino M. Majauskas.

Tačiau jis pripažino, kad dalis DNR projektų kelia abejonių: „Nebuvo kaštų ir naudos analizės, buvo planas išleisti kuo greičiau ir daugiau“.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Glaveckas siūlė iš karto numatyti biudžeto peržiūrą kovą-gegužę. Jis taip pat siūlė galvoti apie valdymo išlaidų mažinimą. Parlamentaras pabrėžė, kad vienas iš taupymo šaltinių – Energetikos ministerijos naikinimas.  

Paprastai per pirmą svarstymą Seime savo pozicijas išsako frakcijų ir komitetų atstovai, atskiri parlamentarai, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas informuoja, kiek ir kam lėšų siūloma Vyriausybei rasti papildomai.

Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra.  Antrasis svarstymas numatytas gruodžio 17-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.  

LB valdybos narys Gediminas Šimkus pirmadienį Seimo Audito komiteto posėdyje sakė, kad 2021 metų valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės (RFF) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su ateities DNR ekonomikos plano įgyvendinimu, bus patirtos.

„Biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 metais išlaidos naujų ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų. Iš jų pusė finansuojama RFF lėšomis, bet girdime, kad yra politinis disputas, kuris tą valstybės paramos klausimą padaro keblesnį iš ES pusės“, – sakė G. Šimkus.

„Kita vertus, tiek RFF, tiek dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, nėra patvirtintos. Yra rizika, kad ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RFF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebūtų gauta. Negavus planuoto finansavimo iš RFF, ateities ekonomikos DNR plano projektai turėtų būti finansuojami iš kitų projektų“, – pridūrė jis.

Pasak jo, minėta rizika mažėtų, jei biudžeto projekte būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RFF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RFF patvirtinimą. Tiesa, tokiu atveju, ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kokia planuota, nebūtų įgyvendintas.

Pasak jo, kita rizika yra susijusi su atidėtų mokesčių gražinimu.

„Projektuose numatyta, kad apie ketvirtadalis susidariusios mokestinės skolos nebus gauta iš viso, likusi suma bus grąžinta per 1–3 metus. Mokesčių mokėtojai turi galimybę paprašyti pirmą įmoką nukelti vieniems metams. Atsižvelgdami į dabartinę pandeminę situaciją, jos suintensyvėjimą, esame tos nuomonės, kad nemažai įmonių gali norėti pasinaudoti šia galimybe, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimo būtų gauta tik 2022 metais“, – sakė G. Šimkus.

Anot G. Šimkaus, taip pat yra rizika, kad valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės nei planuojama dėl didesnių nei numatyta pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų išlaidų.

„Daugelis kovai su COVID–19 ir jos padariniams patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 metų pradžios. Vis dėlto tęsiantis situacijai, kokia yra dabar, tam tikros priemonės galios, o lėšos bus reikalingos ir 2021 metais. Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos šioms reikmėms yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 metais“, – nurodė G. Šimkus.

Jo teigimu, taip pat yra rizika dėl skolintų lėšų panaudojimo efektyvumo, ypač susijusių su ateities ekonomikos DNR planu.

„Nors pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys yra iš esmės teisingos, tačiau svarbu užtikrinti, kad projektų turinys atitinka strategines kryptis, kurioms jie yra priskiriami. Neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika sumažėtų, jei dauguma ateities ekonomikos DNR plano projektų būtų įgyvendinami tik EK patvirtinus RFF planą“, – sakė G. Šimkus.

Valstybės biudžete kitąmet planuojama surinkti 11,384 mlrd. eurų pajamų, asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Savivaldybių biudžetų pajamos augs 276 mln. eurų, iki 3,55 mlrd. eurų. Savivaldybės galės turėti biudžetų deficitus, neviršijančius 1,5 proc.

Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.

Antradienį valstybės biudžeto projektas bus pirmą kartą svarstomas Seimo posėdyje.

Pasiūlymus biudžeto projektui pateikė iš Plungės kilęs liberalas Jonas Varkalys, siūlantis rasti 7,533 mln. eurų, Žemaitijoje išrinktas Sveikatos reikalų komitete dirbantis buvęs „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius kartu su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku „valstiečiu“ Valiumi Ąžuolu prašo daugiau negu 8 mln. eurų. 

Seimui paskelbtus 2021-uosius poeto Vytauto Mačernio metais J. Varkalys siūlo skirti lėšų tam skirtiems renginiams Plungės rajone, sporto ir sveikatingumo komplekso statybai Plungėje, M. Oginskio dvaro pritaikymui visuomenes reikmėms, Kulių gimnazijos remontui, socialinių paslaugų plėtrai, kitiems rajono reikalams.  

K. Bartkevičius ir V. Ąžuolas prašo pinigų Mažeikių ligoninės modernizavimui, sporto ir pramogų centro statyboms, Mažeikių darželio „Delfinas“ baseino remontui.

Seimo nariai lėšų siūlo rasti Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane arba valstybės investicijų programoje, iš valstybės gautų neplanuotų pajamų, alkoholio bei tabako akcizų bei parduotos valstybinės žemės.

K. Bartkevičius ir J. Varkalys kitos kadencijos Seime nebedirbs, o V. Ąžuolas dirbs antrą kadenciją.    

Į daugelį parlamentarų siūlymų Seimas paprastai neatsižvelgia arba leidžiama dėl jų apsispręsti  Vyriausybei.

Pirmas biudžeto svarstymas numatytas lapkričio 24-ąją, antrasis – gruodžio 17-ąją, o tada po kelių dienų vyks priėmimas.