Sveikinimų akcentai

Modernių „Kauno grūdų“ istorija jau tęsiasi 30 metų, tačiau bendrovės ištakos siekia XIX a., kuomet Kauno piliavietėje buvo įkurtas pirmas malūnas, vėliau Aleksote atidarytas ir grūdų elevatorius, tik paskatinęs tolimesnę plėtrą. Atgavus Nepriklausomybę, „Kauno grūdai“ tapo modernia bendrove, kuri įsitvirtino maisto pramonės rinkoje.

„Bendrovės jubiliejų švenčiame kartu su darbuotojais, norisi su visais pabendrauti, pabūti ir tiesiog pasidžiaugti“, – kalbėjo „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius.

Andrius Pranckevičius/V. Garlos nuotr.

„Visada gera švęsti, bet kai gerai sekasi, tai švęsti dar smagiau, o „Kauno grūdams“ iš tiesų gerai sekasi versle. 30 metų juos matome kaip sėkmingą įmonę. Kaune tai viena iš nedaugelio bendrovių, turinčių tokią istoriją. Kai „Linas Agro Group“ susijungė su „Kauno grūdais“, iš 2 tūkst. darbuotojų turinčios bendrovės tapome 5 tūkst. žmonių komanda. Kolektyvas – svarbiausia investicija, todėl norisi kiekvienam padėkoti už tai, kad esame kartu, esate ambicingi, kuriate, siekiate, svajojate“, – visus darbuotojus su gražiu jubiliejumi sveikino ir bendrovės „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas bei generalinis direktorius Darius Zubas.

Ateities užmojai, galbūt atrodo nerealūs, tačiau taip nėra. Jie tikrai pasiekiami ir įgyvendinami. Tokie planai mobilizuoja visus darbuotojus, nes mūsų komanda mato tame prasmę.

Nuo „Kauno grūdų“ istorijos neatsiejamas Tautvydas Barštys, šią bendrovę kūręs ir ilgus metus puoselėjęs, tad šventės metu buvęs akcininkas linkėjo drąsiai žengti į priekį ir turėti motyvacijos įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

„Nors istorija yra svarbu, tačiau palinkėsiu naujiems šeimininkams gyventi ateitimi. Verslą daro ne kompanijos, o žmonės, tad tikiu sėkme, kad šie žmonės įvaldys naujausias technologijas. Vadovams taip pat linkiu atrasti ryšį su įvairių kartų žmonėmis, bendrauti su visais ir taip kartu siekti bendro tikslo“, – kalbėjo T. Barštys.

Į „Kauno grūdų“ 30-mečio šventę atvykęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikino, kad tokios bendrovės labai svarbios visos šalies ekonomikai. „Bendrovė „Kauno grūdai“ perdirba grūdus, gamina maisto produktus ir pašarus, kurie svarbūs paukštininkystės sektoriui. Tai iš tiesų toks verslo modelis, kuris duoda pridėtinę vertę, ženkliai prisideda prie ekonomikos, kuria darbo vietas“, – pagyrė ministras.

Svarbiausia – žmonės

Šventės metu apdovanoti ilgamečiai „Kauno grūdų“ darbuotojai, čia dirbantys 10, 20, 30, 40 ar daugiau metų. Tikimasi, kad tai taps gražia tradicija ir kasmet bus įvertinti tie žmonės, kurie kasdien prisideda prie bendrovės puoselėjimo ir klestėjimo.

V. Garlos nuotr.

„Turime beveik 50 ilgamečių darbuotojų, kuriems šventės metu įteikti specialūs „Kauno grūdų“ ženkleliai bei dovanų kuponai poilsiui. Iš tiesų labai svarbu turėti tokius žmones, nes tai pats didžiausias bendrovės turtas. Įrengimų yra daug, bet be žmonių jie nieko negali padaryti. Svarbiausia – darbuotojai ir jų lojalumas, nes šie žmonės turi kompetencijas, žino rinkas, klientus, produktus. Jiems patinka dirbti ir jie jau bendrauja šeimomis. Tas žmonių junginys ir padaro įmonę stipria“ – tikino A. Pranckevičius.

Patys darbuotojai neslėpė, kad „Kauno grūduose“ jiems patinka dirbti, čia gali tobulėti, prisidėti prie milijoninių projektų ir būti pokyčių dalimi. Tai motyvuoja dirbti ir užsidirbti.

„Aš 1980-ais metais atėjau dirbti dar pagal tuo metu galiojusią paskyrimų tvarką ir stebėjausi, kad čia žmonės jau dirbo daugiau nei 15 metų. Taip susiklostė, kad pati daugiau nei 40 metų dirbu, o ir mano dukra „Kauno grūduose“ jau dirba 10 metų, tad kartu dirba kelios kartos.

Įmonė stabili, tad, matyt, tai ir skatina čia dirbti. Per tą laiką daug kas pasikeitė ir žmonės, ir technologijos. Pati įmonė taip pat labai išsiplėtė, aš tiesiog nesustoju kaupti patirties“, – mintimis pasidalijo ir viena apdovanotų „Kauno grūdų“ darbuotojų, ilgametė buhalterė Dalia Tasiukevičienė.

V. Garlos nuotr.

Ambicijų nestokojantys tikslai

„Kauno grūdai“ įgyvendina rimtus pokyčius. Prieš keletą metų bendrovė tapo „Linas Agro Group“ šeimos dalimi. Tai leidžia dar labiau plėstis.

Pasak A. Pranckevičiaus, įsiliejimas į „Lina Agro Group“ leido stiprinti poziciją augalininkystės srityje, gerinti konkurencines sąlygas, labiau atliepti rinkos poreikius. Paskirsčius pajėgumus, „Kauno grūdai“ galėjo koncentruotis į maisto ir pašarų gamybą, o kartu ir užtikrinti dar geresnį bendrovės stabilumą. Be to, jau sudėlioti ir ateities planai, kurie jau virsta realybe.

„Mes turime ambicingą planą augti. Esame pasidarę dešimtmečio strateginį planą, bet iš ten numatytų keturių labai didelių investicijų, jau tris esame pradėję. Alytuje jau statoma gamykla už 32 mln. eurų, tai leis padvigubinti makaronų gamybą. Jau nupirkome „AUGA Group“ maisto gamyklą, tad čia reikėjo 17 mln. investicijų. Jau pradėsime e statyti ir dar vieną džiūvėsėlių gamyklą Kėdainiuose.

Tai didžiausi pastarojo meto pokyčiai ir iššūkiai, nes tai reikalauja daug žmogiškųjų išteklių, finansinių resursų. Ko gero, nėra daug įmonių, kurios vienu metu įsigytų ir statytų tris gamyklas, bet „Kauno grūdai“ tą daro“, – apie tai, kad ambicingi planai yra ne tik popieriuje, bet realiai įgyvendinami, kalbėjo „Kauno grūdų“ generalinis direktorius.

V. Garlos nuotr.

Anot A. Pranckevičiaus, labai svarbu, kad „Kauno grūdai“ turi planus į ateitį. Visi įgyvendinami pokyčiai turėtų leisti bendrovei tapti viena didžiausių maisto gamintojų Baltijos šalyse. Be to, gamybos pajėgumų išplėtimas leis užsitikrinti ir geresnes pozicijas visoje Europos rinkoje, plėstis ir į Ameriką ar kitas šalis.

„Ateities užmojai, galbūt atrodo nerealūs, tačiau taip nėra. Jie tikrai pasiekiami ir įgyvendinami. Tokie planai mobilizuoja visus darbuotojus, nes mūsų komanda mato tame prasmę. Tai nėra lengva, bet duoda geras pamokas ir leidžia džiaugtis pasiektais rezultatais“, – pažymėjo „Kauno grūdų“ vadovas.

Kiek anksčiau beveik pusantro tūkstančio gimnazijos mokinių sudalyvavo žaibiškame sambūryje (flashmob). Susirinkę stadione jie suformavo milžinišką užrašą „JPII”, simbolizuojantį gimnazijos pavadinimą.

Šiandien gimnazijoje – dar kitoks šventinis šurmulys: eilė prie mokinių linkėjimų korio, koncerto, vaišių laukimas, o nuo pietų iki vakaro į gimnaziją traukia buvę mokiniai – numatyti bendraklasių tarpusavio susitikimai, susitikimai su buvusiais auklėtojais, mokytojais.

Net keli dabartiniai gimnazijos pedagogai pradėjo dirbti nuo pirmųjų jos įkūrimo dienų. Tai fizinio ugdymo mokytoja Ada Kazlauskienė, pradinių klasių mokytojai Ramutė Rimkuvienė ir Viktoras Rimkus, Aušra Vėželienė, Aidana Bičkuvienė, Laima Babenskienė, Aušra Sudikienė, Vilmantė Karaliūnaitė ir Ramutė Jaraitienė. Raštinės vedėja Vida Grimienė taip dirba nuo pat mokyklos įkūrimo.

Bendraamžis su mokykla yra ir jos etnografijos muziejus „Seklytėlė“, kuriame kaupiami eksponatai, susiję su mokyklos, Kauno bei visos Lietuvos istorija.

Keli mokiniai į gimnaziją grįžo kaip mokytojai ar darbuotojai. Tai muzikos mokytojas Artūras Sinkevičius, socialinės pedagogės Jurgita Gritėnienė ir Agnė Jankauskienė.

Beje, žygeivių bei folkloro ansamblis „Gilė“, kuriam vadovauja jo įkūrėjas fizikos mokytojas Dobilas Juška ir A.Sinkevičius, yra pelniusi geriausio ansamblio apdovanojimą – „Aukso paukštę“, o asmeninėje A.Sinkevičiaus sąskaitoje – ir Kauno Metų mokytojo vardas.

„Seniai, net praeitame amžiuje, tolimojoje Paukščių tako galaktikoje, Saulės sistemos planetoje Žemė, pačiame Europos centre, nedidelėje, ką tik laisvę atgavusioje valstybėje, šiek tiek žemyn upe paplaukus, pačioje Lietuvos širdyje, Kaune, viename blokinių namų mikrorajone ant garsaus knygnešio Mykolo Račkaus žemės atsirado Kauno Jono Pauliaus II vardu pavadinta gimnazija. Na, iš pradžių ji vadinosi kitaip, tad pakeliaukime laiku ir susipažinime su mūsų gimnazijos istorijos kai kuriais faktais“, – gimnazijos istorijos, kuri prasideda 53-osios vidurinės mokyklos vardu, apžvalgą repetavosi A.Sinkevičius.

Mokyklos veiklos pirmieji metai buvo nelengvi. Daug rūpesčių sugulė ant gimnazijos direktoriaus pavaduotojų Vytauto Gecevičiaus ir Ritos Gecevičienės pečių. „1991-ųjų rugsėjo 1-ąją mokykla pirmuosius mokinius pasitiko neužbaigta. Daugelyje klasių nebuvo grindų dangos, nebuvo suolų. Pirmas rugsėjo savaites  buvo tik darbų pamokos – mokiniai kartu su mokytojais baigė įrengti mokyklą“, – priminė pirmuosius metus A.Sinkevičius. Tais metais mokyklai vadovavo direktorius Valdemaras Krasnadamskis. Po metų prie mokyklos vairo stojo Rimgailė Johana Gulbinienė, o 1993-aisiais direktoriumi tapo Liudvikas Lukošius.

Tais pačiais metais mokyklai suteiktas lietuvių tautinės tvirtybės simbolio – Ąžuolo pavadinimas, atitikęs pasirinktą etninės kultūros, pilietiškumo ir krikščioniškosios moralės ugdymo kryptį. Kitais metais bus jau dešimtmetis, kaip mokykla tapusi Kauno Jono Pauliaus II gimnazija, tačiau tebegyvuoja tradicija, susijusi su ankstesniu pavadinimu – abiturientai pasodina vardinį ąžuolą.

Tarp gimnazijos tradicijų – ir Klasės dainos konkursas, muzikiniai penktadieniai, kalėdinių giesmių popietės, Grabnyčios, Žvakių liejimo šventė, Šokio ir judesio šventė, madų šventė „Medinė saga“, poezijos šventė  ir daug kitų.

Beje, per beveik tris gyvavimo dešimtmečius „Gilė“ surengė šimtus koncertų, įrašė aštuonias kompaktines plokšteles, surengė ir įveikė 154 žygius, 528 naktis miegojo po žvaigždėtu dangumi, nukeliavo 7582 kilometrus.

Nuo 2017-ųjų gimnazijai vadovaujant direktorei Ramutei Latvelienei atnaujintas gimnazijos kiemelis, stadionas, aktų salė, fizikos kabinetas, įkurta moderni biochemijos laboratorija, 3D biologijos kabinetas, pamokose mokiniai ir mokytojai naudoja išmaniąsias lentas.

Dalyvaujama įvairiuose tarptautiniuose projektuose, didžiulis dėmesys skiriamas sielovadai, veikia katalikiški būreliai, bendraminčiai jungiasi į maldos, šlovinimo grupes. Vyksta religiniai pokalbiai, liturginis švietimas, rekolekcijos, kiti renginiai.

R.Latvelienė atkreipė dėmesį, kad labai svarbi moksleivių, jų tėvų ir pedagogų bendrystė, kad gimnazija veiktų kaip nedalomas vienetas. 

„Mūsų gimnazija ypatinga, ypatingi čia besimokantys vaikai, ypatingi čia dirbę ir tebedirbantys žmonės. Visi esame atsakingi už gimnazijos praeitį, dabartį ir ateitį. Kurkime gimnazijos istoriją kartu!“ – kviečia gimnazijos bendruomenė.

Teikia antrines paslaugas

Ne kartą Vytauto prospektu važiavę pro šalį, į Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos centrą užsuka toli gražu ne visi. Pačiame miesto centre, Griunvaldo, Gedimino gatvių ir Vytauto prospekto ribojama teritorija prieinama tik turint specialų kariškių išduotą leidimą. Nuo miestiečių žvilgsnių erdves saugo aukšta tvora. Karo medicinos centre ligoninės nėra, tačiau čia teikiamos antrinio lygio ambulatorinės paslaugos – atliekama karinė medicinos ekspertizė, tikrinama sveikata vairuotojo pažymėjimui gauti ir asmeniniam ginklui įsigyti, teikiamos profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugos, psichologinė pagalba.

Šalia sudėtingų dalykų buvo ir gražių. Gerai, kad pastarųjų buvo daugiau.

Per metus į Lietuvos kariuomenę pašaukiama kone 4 tūkst. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Norint surinkti tokį skaičių, mediciniškai reikia patikrinti maždaug tris kartus daugiau – 10–12 tūkst. jaunuolių.

Pasaulį suvaržiusi įvairiais ribojimais, pandemija pakoregavo ir karo medikų dienotvarkę, tačiau veikla nestojo. Čia toliau atliekama karinė medicinos ekspertizė kariams, teikiamos įvairių sričių specialistų planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos teritorijoje įsikūręs Karo medicinos mokymo centras rengia karo medicinos gydytojus, jų padėjėjus, paramedikus, štabo medicinos karininkus, karo medicinos rezervo karininkus, medicinos instruktorius. Organizuoja tęstinį individualų karo medicinos rezervo karių mokymą.

Įrengė slaptą ligoninę

Šalies karo medicinos ištakos – 1918 m., kai buvo įkurtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Sanitarijos skyrius. 1927–1933 m. atlikta ligoninės rekonstrukcija, po jos karo ligoninei suteiktas Dr. Jono Basanavičiaus karo ligoninės vardas. Ji tapo viena geriausiai įrengtų ligoninių Lietuvoje. Rekonstrukcijai vadovavo prof. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba buvo atkurta netrukus po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, o 1991 m. vasario 22 d., įkūrus Krašto apsaugos departamento Medicininę tarnybą, jos viršininku paskirtas gydytojas Audrius Andrijauskas. Su juo užmegzti kontakto nepavyko, tačiau prisiminimais sutiko pasidalyti vienas jo bendražygių – gydytojas traumatologas Antanas Vizgirda.

"Žinoma, daug laiko prabėgo, ne viską prisimenu, o ir šiaip mums buvo sakoma, kad kuo mažiau prisiminsime, tuo bus geriau. Todėl ne visų  vardus, ne visų pavardes žinojome", – grįžęs į 1991-uosius A.Vizgirda ėmė pasakoti ne tik apie tų metų įvykius, kuriuos sekė ar pats dalyvavo, bet ir apie slaptą ligoninę, kurią drauge su keliais chirurgais, neurochirurgais ir anestezeologais-reanimatologais įkūrė Kaune, Lampėdžiuose. Slaptos ligoninės medikai, kaip pasakojo pašnekovas, turėjo užtikrinti skubią pagalbą Vyriausybės nariams, jei šturmo metu šie būtų sužeisti.

Pirmieji Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos darbuotojai 1991 m. (Karo medicinos tarnybos nuotr.)

"Įrengėme operacinę. Mums padėjo vienas pažįstamas santechnikas. Kiek tiksliai lovų buvo, nepamenu", – pasakojo gydytojas-traumatologas.

Nesukėlė įtarimo

Slaptoje misijoje A.Vizgirdai buvo patikėta ligoninę aprūpinti operacijoms reikalingais implantais, sraigtais ir plokštelėmis. Mainais į "Šilelio" televizorius visas priemones tąkart lietuviams sutiko duoti Ukrainos institutas. A.Vizgirdai su dar vienu bendraminčiu teko vykti į Kijevą. Pirmyn vyko traukiniu.

"Ten pasitiko Kijevo lietuvių bendruomenės pirmininkė. Pamenu, suorganizavo gražų sutikimo vakarą. Vėliau susitikome su atsakingais instituto darbuotojais. Jie sukrovė sraigtus, implantus, plokšteles. Kiekio vienetais jau nepasakysiu", – kilus pučui, tikslius skaičius liudijantys dokumentai, anot jo, buvo sudeginti.

A.Vizgirda prisiminė tik maždaug 20 kg svorį, kuris, einant į oro uostą, mat atgal lietuviai jau skrido lėktuvu, slėgė jo pečius.

"Įdomu tai, kad per patikrą turėjau pereiti su visais tais kilogramais metalo. Tąkart man padėjo pažyma, kurioje buvo parašyta, kad dalyvavau stažuotėje, esu ortopedas ir gabenu instrumentus, viską suderinęs su institutu", – gydytojas džiaugėsi, kad tais laikais oro uostuose patikros nebuvo tokios griežtos, kaip dabar, ir lietuvį praleido.

Sukomplektuotų rinkinių Vyriausybės nariams neprireikė, nes slaptoji ligoninė durų taip ir neatvėrė. Visos priemonės iškeliavo į tuometę 1-ąją tarybinę klinikinę ligoninę ir buvo sėkmingai panaudotos.

Keitėsi samprata

Prisiminimais dalijosi ir Gintaras Berkevičius, Karo medicinos tarnybai vadovavęs iki 1999 m. lapkričio. Tiesa, savo pasakojimą šiuo metu gydytoju anesteziologu-reanimatologu Vilniaus ir rajonų ligoninėse dirbantis medikas pradėjo nuo kur kas ankstesnių laikų.

"Gydytoju nusprendžiau būti, kai sovietų invazijos į Afganistaną karo metu kurį laiką tarnavau karo ligoninėje, Pūlinės chirurgijos skyriuje. Tada tikrąją karo mediciną pamačiau iš labai arti, todėl grįžęs iš sovietinės armijos be abejonių pasirinkau būti gydytoju. 1991 m. kuriantis Lietuvos kariuomenei nuėjau tarnauti į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą", – tuo metu, anot G.Berkevičiaus, karo gydytojo etato ten nebuvo, todėl jį priėmė į orkestro muzikanto pareigas.

Netrukus atsirado ir štabo medicinos skyrius, medicininis punktas. Pastarajame dirbo stiprūs odontologai, buvo teikiamos dienos chirurgijos, kasdienės sveikatos priežiūros paslaugos kariams.

Prie Karo medicinos tarnybos vairo G.Berkevičius stojo 1997-aisiais. Maždaug po metų,1998-aisiais, tarnyba, anot jo, pradėjo panašėti į tokią, kokią matome dabar.

"Iki tol buvo centrinė medicinos tarnyba Kaune, kurios užduotis buvo stojančiųjų į krašto apsaugos sistemą sveikatos patikra, kariuomenės rūšių atskirųjų medicinos padalinių aprūpinimas vaistais ir medicininėmis priemonėmis, metodinis vadovavimas medicininei veiklai kariuomenėje. Tokios sampratos, kaip karo medicina, nebuvo. Buvo tiesiog medikai kariuomenėje, t.y stacionarūs medicinos punktai kasdienei karių sveikatos priežiūrai. Reikėjo kurti karo mediciną – pajėgas, kurios gebėtų organizuoti ir teikti pagalbą kariams karinių veiksmų metu", – anot buvusio Karo medicinos tarnybos vado ats. plk. ltn. G.Berkevičiaus, situacija tam buvo palanki, nes Lietuva pradėjo dalyvauti tarptautinėse operacijose Danijos kontingento sudėtyje.

Sėmėsi naujų žinių

Kariai, turintys sovietinės patirties, naujas žinias apie NATO šalių karo medicinos organizavimą ir veiklą gėrė tarsi išdžiūvusi žemė vandenį. G.Berkevičius pasakojo, kad prie tobulėjimo labai daug prisidėjo JAV "Mil-to-mil" grupė, organizavusi pažintines keliones į JAV pajėgų medicinos institucijas ir padalinius.

"Kuo pelnytai galime didžiuotis – tai Jungtinės karo medicinos tarnybos modelio sukūrimas, t.y. visų turimų medicinos pajėgumų sujungimas ir medicinos kariuomenėje pavertimas karo medicina. Vokiečiai prie bendros karo medicinos sistemos perėjo tik po kelerių metų", – pasakojo G.Berkevičius.

Skeptikų, dvejojančių karo medicinos būtinybe, anot gydytojo anesteziologo-reanimatologo, visuomet buvo, tačiau jis niekada nesuabejojo tokios tarnybos reikalingumu. Nors iššūkių būta daug ir įvairių.

"Tų laikų situaciją pavadinčiau taip – mokėmės darydami. O kad buvome teisūs – kalbu ne tik apie save, bet apie visus, kurie karo medicinos ratus traukė į vieną pusę, rodo dabartinė organizacija, kuri remiasi 1997 m. karo medicinos reformos principais", – Karo medicinos tarnybą ir visus prisidėjusios prie jos augimo su trisdešimtmečiu sveikino buvęs vadas.

Karo medicinos tarnybos kineziterapeutas Dainius Grigaliūnas (dešinėje) padeda traumas patyrusiems kariams grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą. (Karo medicinos tarnybos nuotr.)

Tarsi kita kalba

Nuo 1999-ųjų prie Karo medicinos tarnybos vairo stojo Kęstutis Kuršelis. Iki tol vadovavęs Lietuvos kariuomenės Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklai, K.Kuršelis pasakojo, kad jam, neturinčiam nieko bendro su medicina, naujosios pareigos tapo iššūkiu.

Apie darbą Karo medicinos tarnyboje K.Kuršelis kalba kaip apie vieną gyvenimo pamokų. (Tomo Raginos nuotr.)

"Kaip šiandien atsimenu, likus kelioms dienoms iki apsikeitimo, tuometis vadas Leonardas Bakaitis sako man: ateik, susitiksime su padalinių vadais, pakalbėsime, supažindinsiu su aplinka. Kai kuriuos jų žinojau, vis dėlto didesnės dalies – ne. Kiekvienas dalinys prisistatė, papasakojo trumpai, ką daro, o aš klausiau ir supratau viena – nors jie kalba lietuviškai, visa tai man skamba kaip anglų kalba, – K.Kuršelis pasakojo, kad po vienu stogu suburti savo srities profesionalai naujosios kalbos jį greitai išmokė. – Nors viskas man buvo nauja, medicinos tarnyboje radau labai profesionalią, patyrusią, geranorišką komandą. Vienu mano pavaduotoju buvo dabartinis Karo medicinos tarnybos vadas plk. ltn. Raimundas Blavieščiūnas, turintis puikią galvą ir humoro jausmą. Kartu dirbo štabo viršininkas Darius Marma, Karo medicinos tarnybą kūręs nuo pirmųjų nepriklausomybės dienų. Su tokia komanda per pusę metų perpratau medicininę kalbą ir supratau, kodėl sveikatos priežiūros įstaigoms dažniausiai vadovauja medikai, o ne vadybininkai."

Skirtingi etapai

Įstojus į NATO Lietuvos kariuomenėje buvo pradėta transformacija. Buvo nuspręsta visiškai pereiti prie profesionalios kariuomenės, atsisakant šauktinių. Nors buvo itin skaudu matyti, kaip menksta kariuomenė, K.Kuršeliui ir pačiam teko prisidėti prie proceso.

"Man teko būti tuo vadu, kuris turėjo sumažinti dirbusias komisijas regionuose. Mačiau daug įvairių likimų, – prisiminimais dalijosi K.Kuršelis. – Tarkim, 2008-aisiais turėjome atrinkę ir patikrinę sveikatą maždaug 1 tūkst. jaunų žmonių, kurie norėjo tarnauti profesionalioje kariuomenėje. Tada prasidėjo krizė ir visi jie liko ant ledo, o kariuomenė toliau mažėjo ir spaudėsi. Buvo skaudu, kad mes 1991-aisiais pradėjome kurti kariuomenę, o jos nereikia."

Transformaciją keitė kitas – optimizavimo procesas. Naujai išrinkta valdžia kitaip žiūrėjo į kariuomenę, todėl jai skirtas biudžetas mažėjo kone perpus. K.Kuršelis prisiminė vienus metus, kai dėl pinigų stygiaus viduržiemį teko nutraukti Karo medicinos tarnybos centro pastatų šildymą. Tąkart gelbėjo švedų labdara – šilumos generatoriai.

"Pastatėme juos lauke, duryse į pastatą išpjovėme skyles, įvedėme vamzdžius. Per juos pūtėme šiltą orą į pastato vidų, kad žmonės galėtų dirbti", – K.Kuršelis pasakojo, kad vadovavimo metai buvo dosnūs įvairių potyrių. Tarkim, 2008 m. Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija buvo įsipareigojusios surengti visų NATO šalių vadų susitikimą. NATO naujokei tai buvo rimtas uždavinys ir su juo ji puikiai susidorojo.

"Viską reikėjo atlikti pagal nustatytus tarptautinius protokolus, tradicijas. Buvo sudėtinga, ruošėmės gal porą metų, o kai svečiai išvažiavo, gavome padėkas", – net ir praėjus daug metų, buvęs Karo medicinos tarnybos vadas širdyje jaučia pasitenkinimą.

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadų pasikeitimo ceremonija 2020 m. (Karo medicinos tarnybos nuotr.)

Specialistų stygius

K.Kuršelio tarnybos laikotarpis buvo susijęs su misija Afganistane. Valstybėje Azijos pietvakariuose lietuviams buvo patikėta užtikrinti sveikatos priežiūrą. Reikėjo ne tik įvairios įrangos, bet ir žmonių rankų. Jų stigo. Ypač chirurgų ir anesteziologų.

"Prieš trečią misiją stovėjome ir galvojome, ką daryti. Žmonių nebuvo, rezervas išseko", – K.Kuršelis pasakojo, kad po pokalbio su tuomečiu krašto apsaugos ministru Juozu Oleku specialistų nuspręsta ieškoti didžiosiose šalies ligoninėse. Vieną savanorę anesteziologę tąkart pavyko rasti Kauno klinikose.

"Sutarėme, kad Kauno klinikos parduos mums anesteziologo paslaugą misijai Afganistane. Tą moterį – ne karę, be parengimo, drebančią – nuskraidinome į Afganistaną. Šaunuolė, išbuvo visą laiką su mūsų komanda. Parvažiavo sveika gyva ir mums padėjo", – vėliau, anot pašnekovo, medikų trūkumą teko kompensuoti kitais būdais, ieškant jų  net už šalies sienų ribų.

Po J.Oleko pokalbio su Ukrainos gynybos ministru, lietuvių komandą sustiprino chirurgas. Netrukus prisijungė dar vienas chirurgas ir anesteziologas iš Sakartvelo.

K.Kuršelis prisimena ne tik medikų paieškas, bet ir kitus įvykius. Tai ir savižudžio susisprogdinimas šalia Lietuvos vadovaujamos atkūrimo grupės, ir 2008-ųjų gegužė, kai per NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės stovyklos užpuolimą ir apšaudymą žuvo alytiškis Arūnas Jarmalavičius.

"Šalia sudėtingų dalykų buvo ir gražių. Gerai, kad pastarųjų buvo daugiau. Žinau, ne viskas pavyko, kai pagalvoji, nelengva. Bet visada sakiau, kad noriu vadovauti taip, kad, praėjus kuriam laikui, gatvėje sutikti kolegos neperbėgtų į kitą pusę", – K.Kuršelis džiaugėsi, kad didžiąja dalimi jam tai pavyko padaryti.

11 tūkst. ir 46 dienas, tai yra daugiau nei 30 metų, tiek dabar užtruktų laukti pagalbos namuose Klaipėdoje. Eilėje – 119 žmonių.

Ir tai dar ne pats blogiausias variantas, pernai ta laukimo eilėje trukmė pagalbos namuose paslaugai gauti siekė 34 su puse metų (arba 12 675 dienas). Tada laukiančiųjų eilę sudarė "tik" 100 asmenų.

Tokią statistiką uostamiesčio vadovams pateikė Klaipėdos socialinės paramos centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Eglė Buivydaitė, prašydama rasti teisinių ir finansinių galimybių skirti centrui papildomas 24 lankomosios priežiūros ir socialinio darbuotojo pareigybes.

Prašoma rasti ir lėšų šių darbuotojų darbo užmokesčiui, darbo vietoms įkurti, darbo rūbams, asmeninėms apsaugos priemonėms, transporto išlaidoms bei kitoms būtinoms prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Situacija išties absurdiška, kai senyvas ar ligotas žmogus, kuriam būtinai reikalinga pagalba namuose, geriausiu atveju jos sulauks po kelių dešimtmečių.

Socialinės paramos centras tikina, kad pastaruoju metu Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, ypač ryškėja gyventojų senėjimo problema, todėl nuolat auga į namus ir kitų socialinių paslaugų poreikis.

"Pagyvenę ir neįgalūs asmenys, įrašyti į eilę pagalbos namuose paslaugoms, ne visuomet jų sulaukia, nes miršta: 2018 m. mirė penki, 2019 m. – 11, šiemet per 8 mėnesius – 16 žmonių. Centras dėl socialinių ir individualios priežiūros darbuotojų pareigybių trūkumo negali užtikrinti pagyvenusių asmenų ir asmenų su negalia teisės į jiems būtinas socialines paslaugas", – rašoma Socialinės paramos centro rašte Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui.

Autoriams reikia visuomenės palaikymo

„Ketinome 30-mečio proga savo narius kitą savaitę pakviesti į gražią šventę su populiariausiomis 30-mečio dainomis, kai kuriems kūrėjams įteikti apdovanojimus už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. Deja, visus planus sujaukė koronaviruso pandemija. Nepaisant šios negandos, norime pasinaudoti proga ir pasveikinti Lietuvos autorius šios gražios sukakties proga, palinkėti geros sveikatos, kasdienio Mūzų apsilankymo bei kūrybos įvertinimo tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų“, – sako asociacijos LATGA Tarybos prezidentas, kompozitorius prof. Teisutis Makačinas.

Pasako jo, trumpai išvardinti organizacijos, padėjusios tvirtą pamatą autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimui, nuveiktus darbus būtų sudėtinga. Prisijungdama prie tarptautinių autorių teises ginančių konfederacijų, inicijuodama įstatymus ir jų pakeitimus, teikdama kūrėjams teisinę pagalbą, kovodama su piratavimu, finansuodama kūrybinės veiklos projektus, edukuodama visuomenę bei rinkdama autorinį atlygį iš kūrinių naudotojų, asociacija LATGA suteikia autoriams vis daugiau galimybių uždirbti iš savo kūrybos, skaidrinančios mūsų šalies gyventojų kasdienybę ir garsinančios Lietuvos vardą visame pasaulyje.

Geriausias įvertinimas kūrėjams – kuo platesnis jų kūrybos naudojimas.

„Geriausias įvertinimas kūrėjams – kuo platesnis jų kūrybos naudojimas. Tad naudodamasis proga noriu ne tik pasveikinti visus autorius, bet ir paraginti visuomenę bei verslą legaliai ir kuo dažniau naudoti mūsų autorių kūrybą, kitaip tariant, ją „įdarbinti“. Turime tikrai daug talentingų įvairių sričių autorių, kurie matomi ir vertinami pasaulyje, tačiau, Lietuvoje jų kūryba nėra naudojama taip plačiai kaip norėtųsi, jos vietą neretai užima menkavertis komercinio pobūdžio kitų šalių kūrėjų turinys. Labai džiaugiamės nacionalinio transliuotojo iniciatyva palaikyti mūsų šalies autorius, pristatant jų kūrybą savo eteryje. Taip pat krizės akivaizdoje sulaukėme ir kelių privačių įmonių, kurios pasisiūlė naudoti daugiau lietuviško autorinio turinio, palaikymo. Labai ragintumėme pasekti jų pavyzdžiu visus kūrinių naudotojus – radijo stotis, televizijas, teatrus, prekybos centrus, kavines, bibliotekas, kultūros centrus, pamažu į rinką grįžtančius renginių organizatorius ir kitus. Visuomenės prašome būti kultūringais ir sąmoningais meno vartotojais – taip padėsite savo ir kitų šalių kūrėjams išgyventi nelengvą laikotarpį“, – sako asociacijos LATGA direktorius, poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas.

Autoriams išmokėjo beveik 70 mln. Eur

Pasak jo, pagrindinė asociacijos LATGA veikla – autorinio atlyginimo surinkimas iš kūrinių naudotojų ir paskirstymas autoriams. Kitaip tariant, asociacija LATGA yra tarpininkas tarp kūrinių naudotojų ir autorių, be kurio autorinio atlyginimo surinkimas ir paskirstymas būtų sunkiai įsivaizduojamas.

„Asociacijos specialistai suskaičiavo, kad per 30 veiklos metų Lietuvos ir užsienio autoriams buvo išmokėta 69 138,5 mln. Eur, neskaitant 2020 m. surinkto atlyginimo. Didžiausia dalis – per 56 mln. Eur – išmokėta muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriams, kurių teisės kolektyviai administruojamos nuo 1992 metų. Tiesa, pirmieji autoriniai atlyginimai išmokėti 1993 m., tuomet autoriams buvo paskirstyta vos 17 tūkst. Eur. Palyginimui – 2019 m. muzikos autoriams paskirstyta beveik 4,5 mln. Eur“, – teigia asociacijos vadovas.

Dramos kūrinių autorių teises LATGA administruoja nuo 1996 m., jiems iki šios dienos išmokėta 5,778 mln. Eur. Palyginimui: 1996 m. autoriams išmokėta 77 tūkst. Eur, o 2019 – beveik 0,5 mln. Eur.

Literatūros kūrinių autoriams (už knygų panaudą bibliotekose ir kūrinių atgaminimą reprografijos būdu) išmokėta 2,581 mln. Eur, jiems šis kompensacinis atlyginimas mokamas nuo 2003 m. Pirmaisiais metais literatūros kūrinių autoriams išmokėta per 43 tūkst. Eur, 2019 m. šis atlyginimas siekė beveik 310 tūkst. Eur.

Vizualiųjų kūrinių autoriams asociacija LATGA išmokėjo beveik 1,5 mln. Eur, jų teisės kolektyviai administruojamos nuo 1993 m. Pirmaisiais metais jiems išmokėta vos 2,5 tūkst. Eur, 2019 m. – per 145 tūkst. Eur.

Audiovizualinių kūrinių autorių teises asociacija LATGA administruoja nuo 2005 m., jiems per visą laiką išmokėta beveik 3 mln. Eur. 2005 m. išmokėta apie 106 tūkst. Eur, 2019 m. – 448 tūkst. Eur.

Apie 2 mln. mokesčių per metus sumokanti LATGA pastaruoju metu patenka į daugiausiai mokesčių į biudžetą sunešančių Lietuvos įmonių 500-tuką.

Įdomūs faktai ir skaičiai

· 1990 m. gegužės 29-ąją asociacijos steigimo sutartį pasirašė Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos išradėjų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos dizainerių sąjunga, Lietuvos teatrų sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos inžinierių sąjunga.

· 1991 m. pradžioje LATGA direktorius Edmundas Vaitiekūnas kartu su tuometiniu tarybos prezidentu Broniumi Leonavičiumi, padedami Lietuvos krašto apsaugos departamento pareigūnų, užėmė sovietinei autorių agentūrai VAAP priklausiusias patalpas Jogailos g., kurias saugojo OMON‘as.

· 1992 m. liepą LATGA tapo CISAC (Tarptautinė autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacija) nare.

· 1994 m. papildytas ir pakeistas Civilinis kodeksas. Autorinį atlyginimą pradėjo mokėti radijo ir televizijos transliuotojai, kabelinės retransliacijos operatoriai, foninės muzikos naudotojai.

· 1999 m. priimamas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

· Per visus asociacijos gyvavimo metus didelė atsakomybė teko autorių asociacijos prezidentams ir tarybos nariams. Tai žymūs Lietuvos menininkai, kurie, aukodami savo brangų laiką, dirbo visų autorių labui. Asociacijos LATGA prezidentais buvo: grafikas Bronius Leonavičius (1990-1994); kompozitorius prof. Mindaugas Urbaitis (1994-1996), literatūros kritikas Eimutis Valentinas Sventickas (1996-2000; 2008-2012), kompozitorius Gintaras Sodeika (2000-2007). Nuo 2012 m. iki šiol tarybai vadovauja kompozitorius prof. Teisutis Makačinas. Asociacijos administracijai nuo 2012 m. vadovauja poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas, iki to organizacijai nuo pat jos įkūrimo vadovavo Edmundas Vaitiekūnas.

· Dabartinę tarybą sudaro šie nariai: Edita Utarienė (dailininkė), Vladas Braziūnas (poetas), Jonas Rudzinskas (dailininkas), Juozas Širvinskas (kompozitorius), Liutauras Degėsys (poetas), T.Makačinas, (kompozitorius), B.Leonavičius (dailininkas), E.V. Sventickas (rašytojas), Jonas Staselis (fotomenininkas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gintaras Česonis (fotomenininkas), Gediminas Zujus (kompozitorius), Dainius Radzevičius (žurnalistas).

· 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, asociacija vienija 5074 fizinius ir 47 juridinius asmenis. Didžiąją dalį (daugiau nei pusę) narių sudaro muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriai.

· Asociacija LATGA abipusio atstovavimo sutarčių pagrindu atstovauja daugiau nei 4 milijonams muzikos, dramos, vizualiųjų menų ir audiovizualinių menų autorių iš viso pasaulio. Organizacija yra pasirašiusi 170 tarptautinių abipusio ar vienašalio atstovavimo sutarčių su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis iš 69 užsienio šalių.

Tą dieną Aukščiausiosios Tarybos posėdyje buvo priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų įsteigimo“. Šiuo įstatymu buvo įkurtas Valstybės kontrolės departamentas.

„Institucijos atgimimo trisdešimtmetį pažymime neįprastomis sąlygomis – pasauliui kovojant su koronaviruso pandemija. Dėl susidariusios situacijos esame priversti dirbti namuose, todėl institucijos atkūrimo šventę minime ir visi kartu, sveikindamiesi iš savo kompiuterių ekranų, ir kiekvienas asmeniškai, prisimindami, kas esame ir dėl ko dirbame, kokios svarbios ir gyvos šiandien mūsų vertybės: bendradarbiavimas, profesionalumas, atsakingumas ir novatoriškumas“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Po penkis dešimtmečius trukusios sovietų okupacijos, 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę prasidėjo naujas visos valstybės, kartu ir Valstybės kontrolės, raidos etapas. Per trisdešimt metų Valstybės kontrolė tapo tarptautinių audito bendruomenių EUROSAI ir INTOSAI nare, jos žmonės dėjo visas pastangas, kad aukščiausioji audito institucija taptų išties nepriklausoma, profesionalia ir novatoriška institucija, kurios valstybinių auditų ir vertinimų rezultatai būtų atviri kiekvienam piliečiui ir turėtų pozityvų poveikį valstybės valdyme.

2002 m. buvo nustatytas naujas Valstybės kontrolės teisinis statusas –aukščiausioji valstybinio audito institucija. Tada kontrolės funkciją pakeitė auditas. Šiuo metu Valstybės kontrolė yra vienintelė institucija Europos Sąjungoje, vykdanti trijų savarankiškų institucijų – aukščiausiosios audito institucijos, ES investicijų audito institucijos ir fiskalinės institucijos – funkcijas. Nuo 2016 m. šalia istorinio ir konstitucinio Valstybės kontrolės vardo imtas vartoti dabartinę institucijos veiklos esmę atspindintis pavadinimas – aukščiausioji audito institucija.

Šiandien, naujojo dešimtmečio išvakarėse, vienas pagrindinių institucijos uždavinių – naujasis institucijos nepriklausomumą, veiklos kokybę, atskaitomybę ir įgaliojimus stiprinantis Valstybės kontrolės įstatymas, kuris taptų dar vieno reikšmingo institucijos raidos etapo pradžia. Šio įstatymo pokyčiams kviečia ir Europos Audito Rūmų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Europos Komisijos ekspertai.

Baltijos keliui skirti renginiai prasidės jau sekmadienį, rugpjūčio 18 d. Vilniaus Katedros aikštėje bus duotas startas senovinės technikos klubo „Klasika“ entuziastams, kurie važiuodami istorinėmis transporto priemonėmis pakartos istorinį Baltijos kelią nuo Vilniaus per Rygą iki Talino.

Rugpjūčio 23 d. Vilniaus Katedros aikštė taps centrine Baltijos kelio renginių vieta. Rytą „Jeep Club Lithuania“ visus norinčius skleisti žinią apie ypač svarbų trims Baltijos šalims įvykį ir ypatingai paminėti Baltijos kelio sukaktį kviečia į simbolinį žygį Vilnius-Ryga-Talinas. Jo metu bus fiksuojamas ir pasaulio Gineso rekordas – planuojama, kad iš įvairių transporto priemonių sudarytoje kolonoje bus net 5 000 dalyvių.

Taip pat startuos tradicinis – jau XXVIII estafetinis bėgimas Vilnius-Ryga-Talinas.

Nuo vidurdienio Lietuvos moksleivių sąjunga kvies susitikti prie Lietuvos nacionalinio muziejaus, paminklo Karaliui Mindaugui, kur bus įgyvendinama iniciatyva „Ateities banga“. Jos dalyviai galės susipažinti su Lietuvos jaunimo organizacijomis ir jų veikla, dalyvauti karjeros ugdymo užsiėmimuose, o mažiesiems bus parengti specialūs edukaciniai užsiėmimai.

13.00 val. vyks automobilių ir motociklų kolonos „Baltijos kelias – tai mes“, išvykstančios pakartoti istorinę Baltijos kelio trasą iki Latvijos sienos, išlydėtuvės iš Katedros aikštės prieigų, Arsenalo, T. Kosciuškos gatvių.

17.00 val. vyks susitikimas „Baltijos kelias – tai mes“ Lietuvos-Latvijos pasienyje prie atminimo ženklo, skirto Baltijos keliui, kuriame dalyvaus Lietuvos ir Latvijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Egilis Levitas.

18.00 val. nuo Gedimino pilies bokšto iki Ukmergės g. pabaigos tęsis gyva žmonių grandinė „Baltijos kelias – tai mes“. Vyks LRT telereportažai „Baltijos kelias – tai mes“ iš Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Panevėžio, Pasvalio renginių: prie Musninkų viaduko (Širvintų r.), Didžiosios Kovos apygardos Partizanų parko (Ukmergės r.), Senvagės (Panevėžio m.), Baltijos kelio kryžių slėnio (Pasvalio r.).

Prieš 30 metų Vilniaus Katedros aikštėje šalia Gedimino bokšto susirinkę žmonės pradėjo Baltijos kelią. Šventinio koncerto „Vienybės banga“ organizatoriai – Vyriausybės kanceliarija, Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus kultūros centras – kviečia visus vakare atvykti į Katedros aikštę ir kartu prisiminti šią analogų pasaulyje neturinčią vienybės manifestaciją. Koncerto žiūrovai išvys didžiausią radijo imtuvų instaliaciją, prilygstančią penkiaaukščiam namui, ir išgirs finalinį akordą – daugiau nei 2 000 radijo imtuvų suskambės vienu „Vienybės bangos“ ritmu.

Nuo rugpjūčio 23 d. Gedimino pilies bokšte veiks interaktyvi Baltijos kelio instaliacija „Pajausk mūsų laisvę“. Interaktyvi instaliacija kvies patirti, ką jautė kiekvienas, mažas ir didelis, ištiesęs savo ranką kitam – pažįstamam ir ne, bet vienodai siekiančiam laisvės. Autentiškos emocijos, dainos, istorijos – visa tai išgirsite prisilietę ir tapę ekspozicijos dalimi.

Baltijos kelio 30-mečiui paminėti skirti renginiai – fotografijų parodos, filmų peržiūros, diskusijos, konferencijos, meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai – vyks ir kituose Lietuvos miestuose, praneša Vyriausybės kanceliarija. Prie atminimo ženklų Baltijos kelyje rinksis žmonės iš visos Lietuvos.

Rugpjūčio 23-iąją Druskininkuose organizuojamas 30 000 žingsnių atminimo žygis – druskininkiečiai ir miesto svečiai bus kviečiami susikibti rankomis simbolinėje gyvojoje grandinėje, muzikinis fontanas pradžiugins šviesų ir vandens pasirodymu, suprogramuotu pagal legendinę dainą „Bunda jau Baltija“, vakare vyks kino filmų peržiūra ir kiti renginiai.

Kelmės miesto ir rajono gyventojai jungsis prie bendros tautinės juostelės pynimo akcijos Kelmės miesto Atgimimo aikštėje.

Biržų rajono savivaldybė kviečia susitikti Lietuvos ir Latvijos pasienyje prie Baltijos keliui skirto paminklo (kelias Panevėžys-Saločiai, 65,9 km), kur vakare vyks mėgėjų kolektyvų koncertai.

Rugpjūčio 24 d. vyks intelektualus kultūrinis mototuristinis ralis po visą Lietuvą „Ryterna Modul Mototourism Rally“. Pradėti ralį bus galima iš bet kurios Lietuvos vietos, o finišuoti – Birštone. Intelektualus kultūrinis mototuristinis ralis po visą Lietuvą kviečia pažinti tuos, kurie deklaruodami laisvės troškimą turėjo drąsos stoti į nepertraukiamą gyvąją grandinę, ir simboliškai atkurti Baltijos kelią.

Rugpjūčio 31-osios vakarą Baltijos jūros valstybes šiemet ir vėl suvienys tęstinis projektas „Senovinė ugnies naktis“. Organizatoriai kviečia prisiminti Baltijos kelio herojus ir Baltijos jūros pakrantėje uždegti simbolinius Baltijos jūros valstybių vienybės ir draugystės laužus. Paskutinį rugpjūčio šeštadienį visų Baltijos valstybių bendrai uždegti simboliniai laužai simbolizuos šalių bendrą istoriją ir kultūros paveldą. Vyriausybės kanceliarija skaičiuoja, kad Lietuvos pakrantėje suliepsnos daugiau nei 20 simbolinių laužų.

Rengiantis minėti šią istorinę datą, Kultūros ministerija, Vyriausybės kanceliarija ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA inicijavo specialaus grojaraščio, skirto Baltijos kelio 30-mečiui, sudarymą. Baltijos kelio laikmečio ir populiarių pirmųjų nepriklausomybės metų dainų grojaraštį galima išgirsti internetinėje muzikos klausymosi platformoje „Pakartot.lt“, kuri suteikia galimybę mėgautis lietuviška muzika didžiausioje legalios lietuviškos muzikos duomenų bazėje.