Vilniaus „Ryto“ direktorius Rolandas Jarutis sako, besidžiaugiantis pasiektu kompromisu.

„Abu su A. Blanco dirbame panašų darbą, seniai sukamės krepšinio pasaulyje. Tai, manau, buvo viena iš pagrindinių priežasčių, leidusių nepaprastoje situacijoje mums rasti bendrą kalbą ir pasiekti ir klubą, ir trenerį tenkinantį sprendimą. Apgailestauju dėl susiklosčiusios situacijos ir kad tai užtruko tiek laiko. Noriu padėkoti Alberto ir palinkėti kuo didžiausios sėkmės tolimesnėje jo karjeroje. Taip pat noriu padėkoti tiek klubo, tiek Alberto teisininkams, padėjusiems pasiekti taikų susitarimą šioje situacijoje”.

„Džiaugiuosi, kad Rolandui pradėjus vadovauti „Rytui“, klubas ėmėsi iniciatyvos išspręsti visus mūsų ginčus taikiai. Nepaisant visų nesutarimų, „Ryto“ komandai esu atidavęs nemažą dalį širdies, todėl noriu palinkėti komandai, žaidėjams, treneriams bei sirgaliams sėkmės ir pergalių ateinančiose LKL ir Eurocup kovose“, – teigė A. Blanco.

Sudarytos taikos sutarties sąlygos yra konfidencialios, todėl nei „Ryto“ klubas, nei A. Blanco jų detaliau nekomentuos.

Vilniaus „Ryto“ direktorius Rolandas Jarutis sako, besidžiaugiantis pasiektu kompromisu.

„Abu su Alberto Blanco dirbame panašų darbą, seniai sukamės krepšinio pasaulyje. Tai, manau, buvo viena iš pagrindinių priežasčių, leidusių nepaprastoje situacijoje mums rasti bendrą kalbą ir pasiekti ir klubą, ir trenerį tenkinantį sprendimą. Apgailestauju dėl susiklosčiusios situacijos ir kad tai užtruko tiek laiko. Noriu padėkoti Alberto ir palinkėti kuo didžiausios sėkmės tolimesnėje jo karjeroje. Taip pat noriu padėkoti tiek klubo, tiek Alberto teisininkams, padėjusiems pasiekti taikų susitarimą šioje situacijoje”.

„Džiaugiuosi, kad Rolandui pradėjus vadovauti „Rytui“, klubas ėmėsi iniciatyvos išspręsti visus mūsų ginčus taikiai. Nepaisant visų nesutarimų, „Ryto“ komandai esu atidavęs nemažą dalį širdies, todėl noriu palinkėti komandai, žaidėjams, treneriams bei sirgaliams sėkmės ir pergalių ateinančiose LKL ir Eurocup kovose“, – teigia A. Blanco.

Sudarytos taikos sutarties sąlygos yra konfidencialios, todėl nei „Ryto“ klubas, nei A. Blanco jų detaliau nekomentuos.

Bet pirmiausia reikia paklausti vieno klausimo: kas po šimts darosi Vilniaus „Ryto“ komandoje?

Vien tik šią savaitę turėjome pagrindinės sirgalių grupės apgailestavimą, jog atleistas „vienas pozityviausių ir šilčiausių žmonių per visą klubo istoriją“, tada buvo Antano Guogos išstojimas, kad profesionaliam klubui svarbiausia yra nacionalinė rinktinė, tada buvo laidotuvių vainikai prie „Ryto“ biuro, tada buvo „Ryto“ pagrindinio žmogaus pasitraukimas iš klubo, o tada „vienas pozityviausių ir šilčiausių žmonių“ pareiškė, kad „Rytas“ už jį nemokėjo mokesčių ir dar drėbtelėjo taip, kad šilčiau ir pozityviau tikrai nepasidarė.

Pradėkime nuo pastarojo momento. Alberto Blanco tinklalapiui „24sek.lt“ pareiškė pradėjęs domėtis savo sutartimi su VšĮ „KK Statyba“, apsilankęs „Sodroje“ ir neva išsiaiškinęs, kad klubas niekada už jį nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Anot jo, tai reiškia, kad per trejus metus jis neturėjo jokių socialinio draudimo garantijų, nutrūko jo darbo stažas ir pensijos kaupimas.

Klubas atkerta, kad su A. Blanco jų niekada nesiejo darbo santykiai ir „24sek.lt“ pateiktame atsakyme teigia, kad tarp dviejų pusių buvo pasirašyta „paslaugų sutartis“. Jeigu taip yra iš tiesų, ir, jeigu kiti tame pačiame atsakyme klubo atskleisti faktai yra teisingi, taip „Rytas“ išsidavė pažeidęs įstatymus.

Visų pirma, paslaugų sutartis draudžia ilgalaikius darbo santykius. A. Blanco „Ryte“ dirbo ketvirtą sezoną ir anksčiau sėdėdavo ant suolo kaip vienas trenerių štabo narių. Klubas aiškina, kad ispanas savo darbo laiką planavo individualiai, dirbo atskirai, neturėjo konkrečios darbo vietos, tačiau tuo pačiu priduria, kad praėjusio sezono pabaigoje A. Blanco buvo paskirtas jaunimo programos koordinatoriumi. O tai, jeigu bus įrodyta, – jau pažeidimas, kadangi pagal paslaugų teikimo sutartį jis negali turėti pareigų.

A. Blanco aiškina nežinojęs savo sutarties sąlygų, tačiau tai – menkai tikėtina. Sutartys pasirašomos keliomis kalbomis, jas tikrina agentai ir teisininkai. Kur kas realesnė klubo atstovų peršama versija, kad dėl tokios sutarties formos A. Blanco neteko dalies pajamų Ispanijoje ir tada sukruto aiškintis, kas dėl to kaltas.

Apskritai, nuo 2015 metų Vilniuje dirbęs A. Blanco buvo savotiškas autsaideris, šiltai bendraudavęs su fanais, žurnalistais ir kai kuriais žaidėjais, bet taip ir neradęs bendros kalbos su pagrindiniais kolegomis – kitais klubo treneriais. „BasketNews.lt“ žiniomis, juo nepasitikėjo ir buvę pagrindiniai „Ryto“ strategai, ir asistentai. Dar Rimo Kurtinaičio laikais A. Blanco norėta nušalinti nuo komandos.

Prieš praėjusio sezono Eurolygos jaunimo turnyrą kilo konfliktas tarp A. Blanco ir „Ryto“ jaunimo komandos trenerio Arvydo Gronskio. Blanco tada buvo atskirtas nuo jaunimo komandos, o vasarą viešai laidė strėles į A. Gronskio daržą, kai šio treniruojama Lietuvos U20 rinktinė pralaimėjo Europos čempionato aštuntfinalio mačą Ispanijos rinktinei. Dabar A. Blanco, kalbėdamas „24sek.lt“, A. Gronskį įvardija vos ne kaip kalčiausią dėl to, kad „Rytas“ per savo gyvavimą istoriją pakeitė tuntą vyriausiųjų trenerių.

Išties, pozityvus ir šiltas žmogus tas A. Blanco.

Šią vasarą naują trenerių štabą suformavęs Dainius Adomaitis nenorėjo savo komandoje matyti žmogaus, kurio nepažįsta, todėl su A. Blanco bandyta sutartį nutraukti. Kai tai nepavyko, jam pasiūlyta dirbti Ispanijoje – atliekant tarptautinio skauto pareigas (išvertus į žmonių kalbą – pasiūlyta nieko neveikti ir už tai gauti atlyginimą). A. Blanco net nebuvo grįžęs į Lietuvą – klubo tinklalapyje iki šiol kabo jo nuotrauka su pernykšte apranga ir senu „Lietuvos ryto“ logotipu.

A. Blanco Ispanijoje veikiausiai būtų ramiai ir šiltai sėdėjęs, jeigu ne abejingumas iš „Ryto“ klubo pusės. Ispanui paprašius klubo atsiųsti jo daiktus (kostiumą ir patalynę), jam buvo pasakyta, kad tai nėra klubo atsakomybė. Galima tik įsivaizduoti, kokį atsakymą jis gavo pradėjęs skųstis dėl mokestinių problemų.

Atvykęs į Lietuvą, A. Blanco, šaltinių teigimų, iš vieno „Ryto“ vadovų gavo grasinančio pobūdžio žinutes, todėl ir reagavo atitinkamai – „24sek.lt“ skelbė, kad atsiimti daiktų į klubą jis atvyko su policijos pareigūnais.

Visa ši situacija – tai tarsi besiskiriančios poros konfliktas. Abi pusės jaučiasi teisios, abi nenori nusileisti ir abi pasirengusios padaryti bet ką. Tik A. Blanco kol kas labai stipriai laimi viešumo kovą.

„Ryto“ komunikacijos nebuvimas šioje ir kitose situacijose stebina. Užuot pakomentavęs, kas dedasi klube, sporto direktorius Linas Kleiza vakar numetė telefono ragelį, kai išgirdo, kad skambina kolega Vilius Stalgaitis. Buvęs klubo direktorius Darius Gudelis dar rudens pradžioje pareiškė, kad jis nebekalbės su žiniasklaida. Klubo atstovas spaudai Andrius Dainys apie A. Blanco situaciją trečiadienį taip pat nieko nekomentavo. Tinklalapis „24sek.lt“ nuo pirmadienio kelias dienas laukė oficialios klubo pozicijos šiuo klausimu, tačiau galiausiai ji buvo atsiųsta tik tada, kai buvo paviešinta A. Blanco įvykių versija.

Tai net nėra paprastos komunikacijos trūkumas, tai – ir arogancija, kuri „Rytą“ (ir „Lietuvos rytą“) lydi dar nuo Gedvydo Vainausko laikų. Elgiamasi taip, tarsi visi kiti būtų kvailesni, žemesni ir nesiekiantys Vilniaus klubo lygio.

Keisčiausia, kad tai darė ir didžiulę žiniasklaidos grupę valdantis žmogus, ir viešųjų ryšių agentūros vadovas. Žmonės, visą savo profesinę karjerą dirbantys su komunikacija, klube taip ir neįdiegė jokios komunikacijos kultūros – nei vidinės, nei išorinės. Užteko į Vilnių atvykti piktam ispanui ir visas kruopščiai statytas, naujais logotipais puoštas „Ryto“ kortų namelis subyrėjo.

Vakar to namelio architektas D. Gudelis pasitraukė iš generalinio direktoriaus pareigų, pareiškęs, kad nuo pat pradžių jam tai buvo vienų metų projektas. Pasitraukė tikindamas, kad klubas turi aiškią organizacinę struktūrą, susitelkusiu dalininkus ir partnerius. Supraskite – darbas atliktas, galima pasitraukti.

Bet kas yra aiški organizacinė struktūra, jeigu pasitraukiant D. Gudeliui, net neaišku, kas jį pakeis? Komandai laikinai paskirtas vadovauti Julius Sarapinas, kas demonstruoja, kad D. Gudelio sprendimas buvo skubotas.

Panašu, kad klubo administracijoje daugiau net nėra žmonių, kurie galėtų pretenduoti į šią poziciją, vadinasi, reikėtų ieškoti specialisto, nedirbusio klube. O naujas vadovas atsineštų (ar bent turėtų atsinešti) ir naują tvarką.

Ką tas naujas vadovas rastų klube? Aktyviu dalininku (jei tik galima tuo tikėti) toliau žadantį būti D. Gudelį, prezidentą A. Guogą, kurio vieši pasisakymai jau ne vienus metus yra tokie, kad per komunikacijos klaidų pamokas tai būtų galima rodyti kaip geriausius pavyzdžius, ir sporto direktorių Liną Kleizą, kuris visu savo elgesiu rodo nei norintis, nei suprantantis, kaip reikia elgtis užimant tokias pareigas.

Tai – tokie susitelkę dalininkai, kad pavasarį vienas nuo kito slėpė, jog treneris Dainius Adomaitis pakeis Rimą Kurtinaitį. Net nekalbant apie tai, kad vos prieš metus A. Guoga ir D. Gudelis viešumoje matavosi, kuris iš jų švaresnis.

Dirbdamas „Ryte“, D. Gudelis taip ir nerado bendros kalbos su pagrindine klubo fanų grupuote, o išeidamas dar ir pavadino ją „maža grupele“. Ironiška, kad ta maža grupelė komunikuoja geriau nei didelis Vilniaus klubas ir dar didesniais besijaučiantys to klubo dalininkai.

Kol kitur žiema tik artinasi, Vilniaus krepšinį ji jau seniai surakinusi. Tik reikėjo pikto ispano, kad apie tai būtų dar kartą priminta.