Į kelionę išsiruošę A. Kačanausko muzikos mokyklos mokiniai turėjo visai kitokį tikslą, nei vien tik pasivaikščioti pajūriu, ar nuostabiomis kurorto gatvelėmis. Svarbiausia buvo naujai atrasti Lietuvos pajūrio perlą – Palangą. Pažinti ją ne tik kaip atostogų ir pramogų sostinę, bet ir kaip miestą su senomis kultūrinėmis tradicijomis.

Kadangi važiavo vaikai, besimokantys muzikos mokykloje, kelionės kulminacija tapo nepakartojamas koncertas nuostabioje Palangos Kurhauzo koncertų salėje. Salė buvo pastatyta 1877 m. ir iki šių dienų yra išlikusi kurorto kultūrine širdimi.

Salės grožis ir ten tvyranti dvasia įpareigojo visus atlikėjus labai pasitempti. Klausytojai dalino gausius aplodismentus kiekvienam pasirodžiusiam, o po koncerto teko išgirsti atsiliepimus: „puikus koncertas”,  „kaip gera buvo klausyti tokio nuoširdaus koncerto”, „labai įdomi ir nenuobodi programa”. Skambėjo F. Chopin, A. Piazzolla, G. Gershwin, S. Prokofjev, V. Klovos, taip pat mokyklos fortepijono mokytojos R. Juknevičienės kūriniai, maloniai klausėsi ir girdėtos melodijos iš kino filmų.

Svarbus šios kelionės momentas – tai prasmingo vaikų ir jaunimo užimtumo propagavimas ir sklaida. Mokydamiesi muzikos vaikai nemažą laisvalaikio dalį turi praleisti prie instrumento. O tai, šiais interneto laikais, jau tampa tikru iššūkiu. Tad muzikos mokyklos misija – surasti kuo daugiau ir įvairesnių muzikos pažinimo ir mokymo formų. Koncertinės kelionės, įvairiapusė koncertų programa, bendravimas su bendraminčiais leidžia pajusti tikrąjį muzikavimo džiaugsmą. Tai motyvuoja mokinius tobulinti savo grojimo įgūdžius bei augina išprususią, mokančią vertinti tikrąjį meną, jaunąją kartą.

Diena Palangoje pralėkė akimirksniu, todėl buvo smagu stebėti, kaip paaugliai žiūrėjo vienas kitam į akis, žaidė stalo žaidimus, garsiai juokėsi, daug bendravo. Svarbiausia, kad tą dieną vaikai daugiau lietė savo instrumentų klavišus ar stygas, nei išmaniųjų telefonų ekranus.

Renginio iniciatorės, fortepijono mokytojos E. Muntrimienės tyli svajonė išsipildė ir ji su mokyklos kolektyvu įgyvendino siekį, kad pavasarinės Palangos orą suvirpintų A. Kačanausko muzikos mokyklos mokinių koncerto garsai.

Nepaprastas svečias

Renginys publiką turėtų nustebinti savo spalvingumu – koncerto metu bus galima išgirsti ne tik fortepijonu skambinamus F.J.Haydno kūrinius. Programą paįvairins styginiai instrumentai ir solistų balsai.

Ypatingu koncerto svečiu būtų galima pavadinti gana neįprastą instrumentą spinetą, kuris laikomas savotišku klasicizmo laikotarpio muzikos ambasadoriumi. "Išskirtinę progą ne tik išgirsti autentiško to laiko klavišinio instrumento skambesį, bet ir šiais net dviem instrumentais paskambinti suteikia brolių Bazarų įmonė, be kurios nedrąsiai užgimusi idėja pabandyti surasti ir išsinuomoti klasicizmo laikotarpiui būdingą klavišinį instrumentą niekada nebūtų virtusi apčiuopiama realybe", – prisipažino viena iš koncerto organizatorių A.Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja Paulė Galinienė.

Pasak pedagogės, daug mokinių baigia muzikos mokyklą tiesiog groję aštuonerius metus savo pasirinktu instrumentu muzikos mokyklos klasėje, retkarčiais koncertuodavę miesto renginiuose, galbūt pasirodę ir kituose miestuose ar užsienio šalyse. Tačiau nemažai mokinių niekada nėra bandę groti ar net matę savo akimis jokio autentiško instrumento.

"Šiame koncerte muzikos mokyklos mokiniams bus unikali galimybė ne vien pamatyti, bet ir šiais įstabiais instrumentais paskambinti savo išmoktus kūrinius. Tai yra labai svarbi sąlyga visavertiškai meniškai tobulėti", – įsitikinusi P.Galinienė.

Šiame koncerte muzikos mokyklos mokiniams bus unikali galimybė ne vien pamatyti, bet ir šiais įstabiais instrumentais paskambinti savo išmoktus kūrinius.

Vaizdas ir skambesys

"Šiame renginyje kompozitorių F.J.Haydną muzikos mylėtojams norime pristatyti kaip įvairialypę asmenybę ir įdomų kūrėją, todėl pasiruošimas pareikalavo didelio kruopštumo", – prisipažino muzikos mokyklos mokytoja koncertmeisterė Agnė Tilindytė.

Anot jos, įgyvendinus vieną idėją – suradus spinetą, meninis apetitas ėmė sparčiai augti: išstudijavus daugybę įvairių portretų, eskizų ir plakatų, specialiai šiam koncertui Rolandas Galinis nutapė iškilaus kompozitoriaus, kurio kūrybą bus galima išgirsti koncerte, portretą.

Pagrindiniu renginio akcentu taps du jaunosios kartos operos solistai, papuošiantys koncertą savo išskirtiniais balsais. Tai sopranas iš Latvijos, šiuo metu gyvenanti Lietuvoje Monta Martinsonė ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, tarptautinių konkursų laureatas Žygimantas Galinis, kuris yra baigęs A.Kačanausko muzikos mokyklą, joje mokęsis skambinti fortepijonu. Ž.Galinis dabar aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, kuria įvairius vaidmenis Lietuvos operos teatruose. M.Martinsonė bendradarbiauja su ryškiais Latvijos vargonininkais, Rygos baroko muzikos orkestru ir choru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, M.K.Čiurlionio kvartetu ir Lietuvos nacionaliniu kameriniu orkestru.

"F.J.Haydnas ne itin pasižymėjo kaip operų ar vokalinės muzikos kūrėjas, tačiau vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu sukūrė dvi įstabias oratorijas – "Pasaulio sutvėrimas" ir "Metų laikai". Būtent šių kūrinių ištraukos – keli soliniai ir ansamblių numeriai nuskambės šiame koncerte", – žadėjo solistas Ž.Galinis.

Skambins keturiomis rankomis

Solistei M.Martinsonei akompanuos A.Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja Goda Stanionytė, žadanti ir daugiau muzikos gurmanams patiksiančių akimirkų. "Kartu su mokytoja Paule Galiniene keturiomis rankomis spinetais skambinsime išskirtinio F.J.Haydno kūrinio – partitos Hob. XVII a. – pirmąją dalį. Surasti šio kūrinio natas buvo nemenkas iššūkis", – šyptelėjo G.Stanionytė.

Anot organizatorių, idėja surengti būtent kompozitoriui F.J.Haydnui skirtą koncertą gimė dar pernai rudenį, ruošiantis paminėti jubiliejinę sukaktį – 285-ąsias kompozitoriaus gimimo metines, kai Kauno A.Kačanausko muzikos mokyklos mokiniai išmoko skambinti įvairius kompozitoriaus kūrinius.

A.Kačanausko muzikos mokyklos fortepijono skyrius rengia įvairių kompozitorių kūrybos vakarus. Prieš kelerius metus VDU Didžiosiojoje auloje skambėjo rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio kompozicijų garsai, o pernai surengti renginiai, supažindinę su garsiojo vokiečių kompozitoriaus Johano Sebastiano Bacho ir čeko Petro Ebeno kūryba.

Kas? Koncertas, skirtas F.J.Haydnui.

Kur? VDU Katalikų teologijos fakulteto didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7).

Kada? 2018 m. vasario 27 d. 18 val.

Smalsaujant apie muzikos mokyklų populiarumą šiais, interneto, laikais, buvo tikimasi apgailestavimų ir padūsavimų, kad emigracijos ir sumažėjusio gimstamumo faktas skaudžiai juntamas, tačiau A.Kačanausko muzikos mokyklos direktorius Arūnas Kigas susidarytą nuomonę paneigė.

Pradėjus kalbėtis su 25 metus A.Kačanausko muzikos mokyklai vadovaujančiu A.Kigu, duris ėmė varstyti išsigandusios vaikų mamos, klausdamos: "Ar mano vaikas įstojo? O gal dar yra vietų?"

– Išties neįtikima, kad dabar, kai, regis, visą dėmesį pasiglemžia kompiuteris, jūs neatsiginate norinčiųjų muzikuoti, juk mokymasis groti – sunkus ir reikalaujantis kantrybės darbas, pagaliau muzikanto perspektyvos – tai ne IT specialisto? O kur dar emigracija, sumažėjęs gimstamumas, turėtumėte skųstis, bent padejuoti?

– Kad nėra dėl ko. Būtų mokykla didesnė, priimtume dar daugiau, nes visų norinčiųjų priimti negalėjome, pateko tik tie, kurie sėkmingai išlaikė egzaminus. Mokytojų kolektyvas puikus, gal todėl negalime skųstis ir moksleiviais, nes baigę ir suaugę buvusieji mūsų mokyklos mokiniai atveda savo vaikus, o ir muzikinis vaiko lavinimas mūsų visuomenėje buvo ir yra svarbus, poreikis, mano manymu, netgi didėja.

– Net kompiuteris neatima iš jūsų moksleivių?

– Ne. Pagrindinis mūsų konkurentas – krepšinis, taip pat, žinoma, gausi įvairiausių būrelių pasiūla, kad ir dainavimo, tačiau iš tokių dainavimo būrelių tėvai vėliau atveda vaikus į muzikos mokyklą, deja, dažnai nepažįstančius natų.

– Sakote, kad muzikinio išsilavinimo poreikis netgi didėja, jūs mokyklai vadovaujate jau 25-erius metus, pradėjote dar sovietmečiu, taigi matote ir kiek pakitusį muzikos besimokantį moksleivį?

– Taip, 1989 m. buvo dar sovietmetis, A.Kačanausko muzikos mokykla – Panerių g., kūrenama krosnimis, tačiau tais pačiais metais gavome šias patalpas Aušros g., kurioje anksčiau buvo vaikų infekcinė ligoninė. Tais metais buvo 249 muzikos besimokantys mokiniai, šiandien jų yra 760.

Be abejo, moksleiviai kitokie, jie laisvesni, nebijo užduoti klausimų, pasakyti savo nuomonę, nepamiršta priminti ir savo teises, deja, neretai pamiršta savo pareigas, su jais yra kur kas sunkiau dirbti, mokytojai taip pat turėjo pasikeisti, būti lankstesni, nebeužtenka pakeltu tonu bendrauti, užduoti namų darbus ir reikalauti rezultatų. Kita vertus, mokytis muzikos be disciplinos neįmanoma, taigi muzikos pedagogų darbas tikrai nelengvas.

– Juo labiau kad į muzikos mokyklą ateinama kaip į užklasinės veiklos barą, jau po pamokų?

– Taip, tačiau ir pas mus yra programa, kurios turime laikytis, moksleivis ne tik groja pasirinktu instrumentu, bet ir fortepijonu (privaloma), mokosi muzikinio rašto, muzikos istorijos, tai tikrai ne pramoga, tai – išsilavinimas, kuris neabejotinai turės daug įtakos asmenybės vystymuisi. Tai supranta ir tėvai, todėl ir atveda savo vaikus.

– O kokie instrumentai, specialybės populiariausios?

– Na, fortepijonas ir gitara pozicijų niekada neužleidžia. Gal kiek keistoka, bet šiuo metu labai populiarus smuikas. Žinoma, juntame akivaizdžią televizijos įtaką, nes po muzikinių projektų vaikai, o greičiausiai ir tėvai, užsidega noru dainuoti ir groti gitara. Mokykloje lengvai surinktume vaikus mokytis vien šių dviejų specialybių. Tačiau vaikams išaiškiname, kad klasikinės gitaros specialybė – ne akompanavimas sau, o kasdienis gamų, etiudų grojimas. Populiari estradinio dainavimo specialybė, tai, žinoma, irgi lemia televizija, taip pat saksofonas, kiek mažiau – fleita ar klarnetas, o tie tikri klasikiniai instrumentai, kuriais taip pat galima groti viską, dažniausiai dėmesio sulaukia ryškiai mažiau.

– Kažin kodėl?

– Na, būna ir taip, kad vaikas stoja ir sako, jog nori tik į saksofono specialybę, o pakalbėjus su mama, pasirodo, kad ji žino tik šį instrumentą. Populiarumui turi įtakos ir pedagogai, tarkim, dainavimą mielai renkasi dar ir dėl Danguolės Beinarytės ar Nijolės Miliauskaitės. Nutinka ir kurioziškų situacijų: pasiūlius vaikui, pavyzdžiui, klarneto specialybę ir supažindinus su mokytoju, vaikas pareiškia, kad mokysis tik pas šį mokytoją, bet klarnetu negros.

– Taigi yra ir nepopuliarių instrumentų?

– Man labai keista, bet kai pats stojau į muzikos mokyklą, buvo tiesiog neįmanoma įstoti į saksofono ir akordeono specialybę, buvo didžiuliai konkursai. Dabar akordeonas stipriai užleidęs pozicijas. Nepopuliarus instrumentas – fagotas, bet ši situacija, manau, tik dėl to, kad nėra mokytojų.

– Sakote: "Kai pats stojau į muzikos mokyklą..." Taigi kokį instrumentą anuomet išsirinkote jūs?

– Labai gerai prisimenu tą momentą: įvedė mane į kažkokį sandėlį ir klausia, kuo norėčiau groti? Mano akys sustojo ties tokiu geltonu, suraitytu instrumentu, rodydamas į jį sakau: šituo. Tai buvo valtorna, šią specialybę ir įgijau. Tiesa, man pasisekė – turėjau labai gerus mokytojus.

– O savo atžalas nukreipėte į muziką?

– Taip, žinoma, mano ir žmona muzikantė. Muzika man labai svarbi, ji lavina ne tik galvą, ne veltui dažniausiai tie, kuriems sekasi matematika, lengvai susitvarko ir mokydamiesi muzikos, taip pat besimokant groti išugdoma dėmesio koncentracija, koordinacija, daug gerų savybių. Tarkim, oratoriaus meno, juk nuo vaikystės reikia lipti į sceną, kurioje lieki vienas prieš publiką. Ir kai man kurio nors besimokančiojo muzikos mokykloje tėtis pasako, kad jo vaikas per koncertą susimovė, aš pasiūlau jam kokiame nors rimtame pobūvyje atsistoti ir pasakyti kalbą. Esu tikras: skruostai išraustų ir dažnas sutrikęs imtų mikčioti.

Savo sūnų nukreipiau į muziką dar ir todėl, kad jis vėliau nesakytų, kad jam neatskleidžiau savo sferos, taigi jis baigė aštuonias klases A.Kačanausko muzikos mokykloje, fortepijono klasėje, jam puikiai sekėsi, yra laimėjęs keletą konkursų, vis dėlto pasuko į krepšinį. Kad ir kaip būtų, neabejoju, jis – puikus klausytojas, tai irgi labai svarbu.O dukra – fortepijono specialybės pirmokė.

– Paminėjote konkursus, gal juose, kaip sakė anas tėtis, susimovę, vaikai išsigąsta ir nebenori daugiau groti? Ar jūsų mokykla rengia konkursus, ar vykstate į tarptautinius?

– Žinoma, vykstame į tarptautinius konkursus, aplankyta daugybė šalių, nuvykta net į JAV, tačiau tokios kelionės nemažai kainuoja. O pasitikrinti savo jėgas vaikai gali ir čia pat, vien mūsų mokykla rengia nemažai konkursų ir festivalių: "Muzikuojame dviese", "Populiarinkime violončelės muziką", A.Kačanausko chorinės muzikos, pučiamųjų instrumentų muzikos "Susiburkime drauge", lietuvių kompozitorių fortepijoninės muzikos festivalį "Lietuviška gaida" ir kitus.

O taip, kad prasčiau pasirodęs konkurse vaikas daugiau nebenorėtų groti, praktiškai nebūna, tai, žinoma, priklauso ir nuo jį paruošusio mokytojo. Muzika – ne krepšinis, kur tu įmetei tiek ir tiek taškų, muzikos vertinimas – subjektyvus, tu gali įtikinti komisiją arba ne, tarkim, tavo interpretacija jai nebuvo priimtina. Savo mokiniams sakau, kad mes važiuojame į konkursą ne laimėti, bet pagroti taip, kaip mes išmokome, o komisija nuspręs, ar jai patinka, ar ne. Beje, ne paslaptis, kad ir komisija neretai diktuoja vienokias ar kitokias madas.

Jei vaiką tikinsi, kad jis turi laimėti, pralaimėjęs jis jausis labai blogai, pagaliau ir muzikos ne ta prigimtis, ne kiekvienas, lankantis mokyklą, turi būti profesionalus muzikantas. Jis jau laimės, kad gebės klausyti, suvokti muzikinę kalbą. Besimokantieji muzikos visada laimi.