Savo poziciją ministras išdėstė ketvirtadienį Austrijos Nacionalinėje Taryboje (parlamento žemuosiuose rūmuose).

„Tiesą sakant, Rusija įsuka eskalacijos spiralę pratybomis su Baltarusija, grasinimais dislokuoti pajėgas Venesueloje ir Kuboje arba kibernetinėmis atakomis prieš Ukrainą. Taip, nelengva nustatyti, kas atsakingas už kibernetines atakas, bet jos kelia ypač didelį susirūpinimą“, - pareiškė A. Schallenbergas.

Anot Austrijos ministro, Rusija privalo „patraukti rankas nuo Ukrainos“. Jis sakė nesuprantąs Maskvos, tvirtinančios, kad Ukraina ir Vakarai jai kelia grėsmę, pozicijos. A. Schallenbergas taip pat paragino Rusiją „pasitraukti iš Padniestrės, Donbaso, Krymo, Osetijos, Abchazijos“. „Tai būtų tas kelias, kuris patvirtintų rimtą požiūrį į Helsinkio baigiamąjį aktą“, - sakė URM vadovas.

Helsinkio baigiamąjį aktą 1975 metų rugpjūčio 1 d. Suomijos sostinėje pasirašė 35 valstybių atstovai. Dokumente buvo apibrėžti pagrindiniai principai, kuriais savitarpio santykiuose turi vadovautis šalys.

Pasirašius aktą, buvo įkurta organizacija, pavadinta Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencija. 1995 metais ji buvo pertvarkyta į Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją (ESBO).

Dėl korupcijos tyrimų prieš konservatorių S. Kurzą valdančiajai koalicijai priklausantys žalieji pareikalavo jį pakeisti ir pareiškė, kad priešingu atveju koalicija žlugs.

„Mes visi tikimės, kad vyriausybė dabar vėl kartu dirbs ir kartu judės į priekį“, – sakė naująjį kanclerį prisaikdinęs prezidentas Alexanderis Van der Bellenenas. Turėdamas diplomatinių įgūdžių, A. Schallenbergas esą sudarys tam geriausias sąlygas.

35-erių S. Kurzas šeštadienį pasitraukė iš kanclerio pareigų, kai tyrėjai prieš kelias dienas paskelbė apie prieš jį inicijuotą tyrimą dėl korupcijos.

Jis paprašė prezidento A. van der Belleno skirti į jo postą A. Schallenbergą, kuris nuo 2019 m. dirbo šalies užsienio reikalų ministru.

A. Schallenbergas taip pat yra S. Kurzo konservatyvios Liaudies partijos (OeVP) narys.

S. Kurzo sprendimas pasitraukti užtikrins tolesnį valdančiosios koalicijos tarp jo partijos ir žaliųjų darbą.

Šiuo metu prieš S. Kurzą vykdomas tiriamas dėl kaltinimų, kad vyriausybės lėšos buvo naudojamos skelbti jam palankius žiniasklaidos pranešimus ir suklastotas nuomonės apklausas, kai 2016 m. jis ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. Jis kaltę neigia.

Tyrėjai praėjusį trečiadienį surengė kratas S. Kurzo, OeVP ir finansų ministerijos biuruose.

„Esame dėkingi Austrijai, kuri buvo viena pirmųjų šalių, suteikusi Lietuvai pagalbą neteisėtos migracijos krizei suvaldyti. Tai yra labai gražus praktinio solidarumo ES pavyzdys“, – sakė G. Landsbergis.

Šiuo metu Lietuvoje yra dislokuoti Austrijos specialiųjų pajėgų pareigūnai, gauta humanitarinė pagalba, antradienį į Lietuvą iš Austrijos atvežti moduliniai būstai pabėgėliams apgyvendinti.

Ministrai aptarė Europos šalių politinę, finansinę ir techninę paramą Lietuvai sprendžiant nelegalios migracijos krizę, galimą ES migracijos politikos peržiūrą bei priemones, kurios leistų sustiprinti išorinių ES sienų apsaugą. Sutarta, jog reikia pradėti galvoti apie naują sankcijų paketą, kuris būtų nukreiptas prieš nelegalią migraciją remiančias ir skatinančias šalis bei asmenis.

Lietuvos ir Austrijos ministrai lankėsi Padvarionių pasienio užkardoje įrengiamoje migrantų stovyklavietėje, kur įvertino situaciją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, apžiūrėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečių mokyklos Medininkuose teritorijoje esančią migrantų stovyklavietę bei susitiko su Austrijos specialiųjų pajėgų COBRA atstovais. Medininkuose vyko bendra Lietuvos ir Austrijos užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų spaudos konferencija.

Susitikime buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas ir santykiai su Kinija.

Šiais metais Lietuva ir Austrija mini diplomatinių santykių atkūrimo tarp abiejų šalių trisdešimtmetį.

Jie domėsis neteisėta migracija per Baltarusiją ir atveš Lietuvai reikalingų modulinių konteinerių, skirtų migrantams apgyvendinti.

Svečiai su Lietuvos vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite bei užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptars Europos šalių politinę, finansinę ir techninę paramą migrantų krizę išgyvenančiai Lietuvai, galimybes keisti migrantų teises reglamentuojančius ES teisės aktus ir įrengti fizinį barjerą prie išorinės ES sienos.

Delegacija lankysis Padvarionių užkardoje, pasienio ruože, Medininkų pasienio apsaugos mokyklos teritorijoje įrengiamoje migrantų stovyklavietėje, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

„Austrija – viena pirmųjų šalių, suteikusi Lietuvai pagalbą migrantų krizei valdyti – Lietuvoje dirba Austrijos specialiųjų pajėgų pareigūnai, gauta humanitarinė pagalba, antradienį į Lietuvą iš Austrijos atvežami moduliniai būstai pabėgėliams“, – teigiama ministerijos pranešime.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.

Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

Susitikimuose ministrai akcentavo Europos Sąjungos (ES) įsitraukimą Sakartvele, paramą Sakartvelo suverenumui ir teritoriniam vientisumui, ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimo ir tolesnio reformų įgyvendinimo svarbą. Užsienio reikalų ministerija pažymi, kad ypač pabrėžta būtinybė visoms Sakartvelo politinėms jėgoms laikytis balandžio 19 dieną tarpininkaujant Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui sudaryto susitarimo tarp valdžios ir opozicijos atstovų, numatančio reikšmingas šalies teisingumo ir rinkimų sistemos reformas.

Trijų ES valstybių ministrų susitikimuose su Sakartvelo kolegomis taip pat aptarta situacija Rusijos kontroliuojamuose Sakartvelo regionuose, saugumo padėtis Pietų Kaukaze bei pasirengimas šių metų pabaigoje planuojamam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.

„Asociacijos susitarimą su ES pasirašęs Sakartvelas yra artimiausias bloko partneris Pietų Kaukaze. Raginame mūsų draugus Sakartvele nesustoti ir tęsti šalies žmonių ateičiai svarbias reformas, nes tik taip bus įmanoma pasiekti ambicingų tikslų. Taip pat matome ir vertiname labai svarbų asmeninį Sakartvelo ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio vaidmenį prisidedant prie pasitikėjimo tarp Armėnijos ir Azerbaidžano atkūrimo, palaikome Sakartvelo pastangas šia linkme“, – viešėdamas Tbilisyje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras, pažymėdamas, kad Sakartvelo vidaus reformų pažanga ES sostinėse bus matuojama pagal balandžio 19 dienos susitarimo įgyvendinimą.

Vizito metu ES ministrų delegacija taip pat lankėsi prie linijos su Rusijos okupuotu Cchinvalio regionu (Pietų Osetijos). Apsilankydami ministrai patvirtino ES paramą Sakartvelo suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei paragino Rusiją įgyvendinti jos prisiimtus įsipareigojimus pagal ES tarpininkauto 2008 metų ugnies nutraukimo susitarimą.

Trijų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai birželio 24-26 dienomis lankėsi Pietų Kaukazo regione ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai ir Europos Komisijos vicepirmininko Josepo Borrellio pavedimu, primena Užsienio reikalų ministerija.

Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas, kuris lankosi Prahoje su darbo vizitu.

„Pavyzdžiui, mes pasiūlėme Čekijai konkrečią pagalbą per Austrijos ambasadą Maskvoje, kad padėtume jos diplomatinei atstovybei Rusijoje dirbti“, - sakė A. Schallenbergas.

Ministras taip pat pareiškė remiąs Čekijos veiksmus dėl incidento Vrbeticės kaime, kur 2014 metais nugriaudėjo sprogimai amunicijos sandėliuose. Dėl šio incidento įtariamos Rusijos specialiosios tarnybos. Anot Austrijos URM vadovo, Viena savo žingsnius, rodančius solidarumą su Čekija, koordinuoja su kitomis ES šalimis.

Pasak Čekijos pareigūnų, Maskva susijusi su sprogimais Vrbeticėje 2014 metais. Dėl to balandžio 17 d. Čekijos Vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.

Po to šio Rusijos sprendimo Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas pareiškė, kad šalies ambasados Maskvoje darbas iš esmės „paralyžiuotas“ dėl personalo stygiaus.