Kairiųjų pažiūrų A. Cipras pirmadienio pavakarę per trumpą pokalbį su P. Pavlopulu sakė norįs pirmalaikių rinkimų, kad būtų išvengta kelis mėnesius truksiančios politinės kampanijos, galinčios pakenkti netvirtai šalies ekonomikai.

A. Cipro valdančioji partija „Syriza“ skaudžiai pralaimėjo gegužės 26-ąją vykusius Europos Parlamento rinkimus, daugiau kaip 9 procentiniais punktais atsilikusi nuo savo pagrindinės varžovės – konservatyvios Naujosios demokratijos partijos.

Apklausos rodo, kad pirmalaikius rinkimus veikiausiai laimėtų „Naujoji demokratija“.

„Noriu juos padrąsinti ryžtingai ir drąsiai eiti pirmyn, nes kitos galimybės nebus“, – sakė A. Tsipras žurnalistams prie vyriausybės, praėjus mažiau nei valandai po užsienio reikalų ministro Niko Kocijaus (Nikos Kotzias) atsistatydinimo priėmimo.

„Esu pasiryžęs daryti viską, ką galiu, kad užtikrinčiau sėkmingą istorinio Prespo susitarimo pabaigą“, – kalbėjo 44 metų premjeras. Jis taip pat sakė, kad nusprendė perimti užsienio reikalų ministro pareigas.

Makedonijos ministro pirmininko Zorano Zajevo laukia sunki užduotis užsitikrinti būtiną dviejų trečdalių parlamentarų palaikymą šalies pavadinimo pakeitimui, kuris atvertų kelią į NATO ir narystę ES.

Birželį Skopjės ir Atėnų sudarytas susitarimas įpareigoja Makedoniją iki metų pabaigos pakeisti konstituciją, įtvirtinant joje naująjį šalies pavadinimą – Šiaurės Makedonija.

Atėnai ilgą laiką ginčijo Makedonijos teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į taip pat vadinamą Graikijos šiaurinę provinciją – senovinės Aleksandro Didžiojo imperijos lopšį ir šiuolaikinių graikų pasididžiavimo šaltinį.

Dėl šio ginčo Graikija daug metų blokavo Makedonijos pastangas prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos.

A. Tsipras sakė, kad „sielvartauja“ netekęs N. Kocijaus, kuris jam padėjo sudaryti sunkiai siektą susitarimą, pasirašytą pasienio Prespo rajone po kelis mėnesius trukusių derybų su Skopjė.

Išmoką šalis gavo po to, kai euro zonos finansų ministrai birželį pasiekė tai, ką Graikijos premjeras Alexis Tsipras pavadino „istoriniu“ susitarimu, kuriuo baigiama gili skolų krizė, smukdžiusi šalies ekonomiką.

„Graikijos reformų įsipareigojimai apėmė svarbius veiksmus mokesčių politikoje, kovą su mokesčių vengimu, viešųjų pajamų reformas ir su „blogomis paskolomis“ susijusius sprendimus“, - teigia Europos stabilumo mechanizmo (ESM) vykdomasis direktorius Klausas Reglingas.

„Įsipareigojimai ir sunkus Graikijos žmonių darbas dabar atsiperka“, - pridūrė jis.

Graikijos viešieji finansai sukrėtimus patyrė 2010 metais. Šaliai prireikė trijų finansinės pagalbos programų, jai grėsė pasitraukimas iš euro zonos. Mainais už pagalbą teko taikyti griežtas taupymo priemones ir reformuoti viešąjį sektorių.

Graikijos krizė buvo viena iš didžiausių bėdų Europos Sąjungos istorijoje. Minėta krizė pakurstė abejones dėl Europos projekto tvarumo ir iškėlė euroskeptiškų politikų bangą. Jie dabar siekia dominavimo Europoje ir pastūmėjo Jungtinę Karalystę pasitraukimo iš Bendrijos link po 2016 metų referendumo.

Kalbėdamas prieš susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel, reikalaujančia, kad skolose skendintys Atėnai laikytųsi griežtos ekonominės disciplinos, A.Cipras sakė, jog graikai nusipelnė, kad su jais būtų elgiamasi „teisingai“.

„Mes norime, kad krizės žaizdas išsigydytų ... visi, kurie tiek daug paaukojo dėl Europos ir Europos stabilumo“, – sakė premjeras žurnalistams.

Pasak jo, teisingumas – tai yra „padrąsinantys Europos partnerių sprendimai, kad mes neleistumėme Graikijai vėl nugrimzti į nestabilumą“.

Graikijos parlamentas ketvirtadienį pritarė, kad mažesnes pensijas gaunantiems pensininkams būtų skirta vienkartinė išmoka, dėl kurios gali dar padidėti įtampa šalies santykiuose su griežtai nusiteikusiais Europos kreditoriais, Atėnus kaltinančiais įsipareigojimų dėl griežto taupymo nepaisymu.

Pagal šią priemonę, apie kurią kairiųjų premjeras A.Cipras paskelbė praėjusią savaitę, toms vienkartinėms išmokoms bus skirta 617 mln. eurų.

Į A.Cipro planus, be išmokos pensininkams, taip pat buvo įtrauktas pardavimo mokesčio sumažinimas problemų dėl migracijos patiriančiose Graikijos salose.

Penktadienį A.Cipras pabrėžė, kad „saloms tenka sunki našta ir be ekonominės krizės“.

Atėnai sako, kad išmoka pensininkams bus skirta iš susidariusio 1 mlrd. eurų mokestinių pajamų perviršio, tačiau Europos kreditoriai pareiškė, kad šis Graikijos sprendimas kelia „didelį susirūpinimą“ dėl įsipareigojimų, kuriuos šalis prisiėmė pagal tarptautinės pagalbos programą, „įgyvendinimo ir esmės“.

Eurogrupės vadovo Jeroeno Dijsselbloemo (Jeruno Deiselblumo) atstovas spaudai trečiadienį pareiškė, kad euro zona stabdo Atėnų skolų naštos mažinimo priemones, apie kurias buvo neseniai paskelbta, nes nebuvo išsamiai informuota apie A.Cipro išmokos planus.

A.Merkel kol kas viešai neišreiškė savo nuomonės dėl graikų pensijų priemokų, tačiau pabrėžė, kad sprendimą dėl finansinės pagalbos Graikijai priims tik Europos Centrinis Bankas, Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas.

Ji sakė, kad susitikime su A.Cipru jie „tikrai aptars“ pagalbos Graikijai programą ir tai, kaip jis vertina padėtį savo šalyje.

„Mūsų pokalbiai ne visada būna lengvi, bet jie visada būna nuoširdūs, tiesūs ir išsiskiria troškimu pasiekti rezultatų“, – sakė ji.

Alexis Tsipras, Graikijos premjeras, pasitraukė iš pareigų. Yra manančiųjų, esą šis sprendimas – tai partijos "Syriza" kol kas dar lyderio strateginis pasirinkimas. Galbūt. Nors reikėtų pripažinti ir tai, kad ilgiau nei pusę metų trukusios politinės dramos metu neapgalvotų sprendimų buvo daug.

Pirmoji ir, ko gero, reikšmingiausia klaida buvo ta, kad A.Tsipras įžengė į vyriausybės rūmus kalbėdamas tai, ką nori girdėti žmonės, o ne tai, ko realiai reikia iš esmės pakeisti situacijai valstybėje. Vyriausybei iš pat pradžių reikėjo rūpintis fundamentaliomis šalies ekonomikos problemomis: gamybos kūrimu (atkūrimu) ir rinkos apsauga, o ne meluoti rinkėjams, jog jiems pavyks perkalbėti ar net įtikinti nusileisti kreditorius, kad šie neragintų toliau karpyti biudžeto išlaidų. Deja, kieno pinigai, to ir paskutinis žodis. Ir taip buvo visuomet.

Antroji klaida buvo ta, kad A.Tsipras, bandydamas tartis su Graikijos visuomene, nesugebėjo suformuluoti žmonėms aiškaus klausimo: norite būti euro zonoje (ar ES), ar ne.

Turint atsakymą į šį klausimą (o ne klausimą "norite taupyti, ar ne?", į kurį atsakymas buvo daugmaž aiškus), premjero pozicija būtų iš tiesų sutvirtėjusi. Viena vertus, jeigu graikai būtų pasakę "taip" ES (kas labiau tikėtina), A.Tsipras nebūtų nušvilptas parlamente, kad galiausiai sutiko įgyvendinti tai, ko reikalavo kreditoriai – ir net daugiau. Kita vertus, jeigu graikai būtų tarę "ne" ES, toks  būtų buvęs ne valdžios, o visuomenės pasirinkimas. Vadinasi, ne tik vyriausybė, bet ir žmonės būtų pasiruošę prisiimtų atsakomybę už skaudžius išstojimo iš piniginės sąjungos padarinius.

Taigi pabaiga logiška. Nepaisant to, kad A.Tsipras, kaip teigiama, tebėra populiarus Graikijoje, ir taip yra greičiausiais todėl, kad jokių kitų rimtų alternatyvų graikai nemato.

Graikijos premjero Aleksio Cipro (Alexio Tsipro) atsistatydinimas įrodo, prie ko atveda populistinės idėjos, sako Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius.

Lietuvos Vyriausybės vadovas teigė tikįs, kad po pirmalaikių rinkimų Graikijoje bus suformuota stipri ir vieninga Vyriausybė, kuri sugebės įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

„Užsitęsusios derybos su kreditoriais dėl Graikijos skolos neigiamai paveikė šalies ekonomiką. Džiaugiamės, kad pagaliau pasiektas susitarimas ir pritarta paramos programai. Graikija turi įsipareigojimus, kuriuos gali įvykdyti tik labai stipri, vieninga Vyriausybė, todėl tikiuosi, kad graikams naujieji rinkimai sudarys galimybę suformuoti tokią Vyriausybę“, - teigė A.Butkevičius.

„Premjero atsistatydinimas dėl susidariusios politinės situacijos Graikijoje tik įrodo, prie ko atveda populistinės idėjos“, - pridūrė Lietuvos premjeras. Jo komentarą penktadienį BNS perdavė atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Ketvirtadienį atsistatydinęs A.Cipras atėjo į valdžią sausį, žadėdamas užbaigti skausmingus biudžeto išlaidų karpymus, vykdytus reikalaujant Graikijos skolintojams mainais į 240 mlrd. eurų finansinę pagalbą, skirtą nuo 2010 metų.

Po daugelį mėnesių vykusių įtemptų derybų su kreditoriais jis nenoriai pasirašė susitarimą, numatantį, kad Atėnų Vyriausybė toliau vykdys sudėtingas reformas, nors anksčiau įtikino graikus atmesti tokias priemones per referendumą.

A.Cipras pirmalaikių rinkimų siekia norėdamas numalšinti „Syriza“ partiečių maištavimą ir užsitikrinti paramą naujajai programai.

Nors jam sunkiai sekėsi suvaldyti savo įstatymų leidėjus, 41 metų politikas išsaugojo daugelio graikų pasitikėjimą: kaip rodo apklausos, jis laikomas tinkamiausiu žmogumi vesti šalį iš šios krizės ir pagal populiarumą smarkiai lenkia bet kurį varžovą.

Rinkimai Graikijoje turėtų vykti rugsėjo mėnesį.

R. Šadžius: paramos Graikijai teikimas etapais - saugiklis pasikeitus valdžiai

Pirmalaikiai rinkimai Graikijoje neturėtų sukelti problemų dėl 86 mlrd. eurų paramos programos Atėnams, mano finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, jei pasikeistų parlamento valdančioji dauguma ir jos požiūris į įsipareigojimus, pagrindinis saugiklis yra sprendimas teikti paramą etapais.

„Būtent paramos teikimas etapais yra pagrindinis saugiklis, kuris leidžia sustoti ir esant reikalui imtis kažkokių priemonių - pirmiausiai papildomų derybų, jeigu kažkas vyks ne pagal planą“, - BNS sakė R.Šadžius.

Paramos programoje numatyta, kad pinigai Graikijai išmokami dalimis per trejus metus, o prieš kiekvieną mokėjimą Atėnai turi parodyti, kad vykdo savo įsipareigojimus.

Be to, pasak ministro, nors rinkimų kampanijos metu ir gali kilti idėjų, kad Graikija yra nepajėgi mokėti arba jai reiktų taikyti kitokias programos sąlygas, teigiamai nuteikia tai, jog reformoms pritarė pagrindinės partijos, o parlamente už reformas praėjusį penktadienį balsavo daugiau nei 2 trečdaliai politikų.

„Rinkimų kampanijos metu panašių minčių, matyt, kils, bet aš priminčiau labai svarbią aplinkybę - Graikijos parlamentas, ne Vyriausybė, įstatymais yra patvirtinęs jau visą eilę labai svarbių priemonių, kurios sudaro Graikijos reformų programos šerdį. (...) Tai sukuria papildomas garantijas. Atšaukti jau priimtą, paskelbtą ir įsigaliojusį įstatymą, matyt, reikėtų papildomų jėgų ir turėtų nutikti kažkas tokio ypatingo, kad naujai išrinktas parlamentas imtų atšaukinėti“, - tikino R.Šadžius.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienio vakarą pranešė atsistatydinantis iš pareigų ir paprašė prezidento paskelbti pirmalaikius rinkimus, norėdamas numalšinti „Syriza“ partiečių maištavimą ir užsitikrinti paramą taupymo programai. Kreipdamasis per televiziją, A.Cipras tikino, kad 86 mlrd. eurų paskola iš euro zonos fondo trejiems metams mainais į reformas buvo geriausias įmanomas susitarimas.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) puikiai žinojo, kad naujas didelis finansinio gelbėjimo paketas užrūstins daugelį veikėjų jo radikalioje kairiojoje partijoje, bet dabar sunkiai iškovotas pagalbos planas atsiėjo jam vyriausybės vadovo postą.

A.Cipras, kuris atsistatydino ketvirtadienį, paskelbęs pirmalaikius rinkimus, atėjo į valdžią sausį, žadėdamas užbaigti gilius ir skausmingus biudžeto išlaidų karpymus, vykdytus reikalaujant Graikijos skolintojams mainais į 240 mlrd. eurų finansinę pagalbą, skirtą nuo 2010 metų.

Po daugelį mėnesių vykusių įtemptų derybų su kreditoriais jis nenoriai pasirašė susitarimą, numatantį, kad skolų prislėgta Atėnų vyriausybės vykdys dar daugiau tokių pačių skaudžių reformų, nors anksčiau įtikino graikus atmesti tokias priemones per referendumą.

Jaunatviškas ir charizmatiškas premjeras tikino, kad trečiasis pagalbos paketas, kurio vertė – 86 mlrd. eurų, reikalingas tik tam, kad šalis nebankrutuotų dėl didžiulių skolų ir neiškristų iš euro zonos.

„Man iškilo konkretūs pasirinkimai: pirmasis – priimti sutartį, su kurios daugeliu punktų nesutinku, o antrasis – chaotiškas bankrotas“, – aiškino jis.

Tačiau įtūžę kritikai jo radikalioje kairiojoje partijoje „Syriza“ teigia, kad naujoji sutartis žymi kapituliaciją prieš skolintojų „šantažą“ ir nepriimtina visų jų judėjimo vertybių išdavystė.

„Kiekvienas kampelis ir Graikijos grožis yra parduodamas“, – piktinosi parlamento pirmininkė Dzoji Konstantopulu (Zoi Constantopoulou), pasmerkusi finansinio gelbėjimo sutartį kaip „nusikaltimą žmoniškumui“.

A.Cipras jau kelias savaites stengėsi gesinti didelį maištą savo partijoje, kai dešimtys „Syriza“ deputatų atsisakė palaikyti finansinės pagalbos planą per tris iš eilės parlamento balsavimus.

Kaskart premjeras būdavo priverstas kliautis opozicija, kad būtų priimti gyvybiškai svarbios tos programos dalys, o galiausiai A.Cipras faktiškai prarado daugumą parlamente.

Ko gera, neturėtų stebinti neseniai cituoti A.Cipro motinos žodžiai, kad jos sūnus beveik neturėdavo laiko pavalgyti ir pamiegoti. Tačiau iš pažiūros tai būtų sunku nuspėti: nuolat plačiai besišypsantis premjeras retai kada parodydavo pyktį arba nuovargį.

Nors jam sunkiai sekėsi suvaldyti savo įstatymų leidėjus, 41 metų politikas išsaugojo daugelio graikų pasitikėjimą: kaip rodo apklausos, jis laikomas tinkamiausiu žmogumi vesti šalį iš šios krizės ir pagal populiarumą smarkiai lenkia bet kurį varžovą.

Paskelbęs apie savo atsistatydinimą, jis dar kartą išreiškė karštą palaikymą finansinio gelbėjimo planui, sakydamas: „Noriu perduoti Graikijos žmonėms viską, ką esu padaręs, kad jie galėtų dar kartą nuspręsti.“

Maištininkas, kuris nusileido 

A.Cipras, kuris yra Lotynų Amerikos revoliucionieriaus Che Guevaros (Če Gevaros) gerbėjas ir nemėgsta kaklaraiščių, anksti pelnė kovotojo reputaciją, paauglystėje reikalaudamas moksleiviams teisės nelankyti pamokų savo nuožiūra. Vidurinėje mokykloje jis susipažino su būsimąja jųdviejų sūnų motina Beti Badziana (Betty Baziana), kai jie abu įstojo į komjaunimo organizaciją.

Inžinieriaus diplomą turintis A.Cipras gimė 1974 metais viename Atėnų priemiestyje. Tais pačiais metais žlugo septynerius metus trukusi armijos diktatūra, negailestingai persekiojusi kairiuosius ir komunistus.

A.Cipro pirmuosius žingsnius politikoje lėmė griežtai kairiosios pakraipos įsitikinimai, nors jis pakeitė kelias partijas. 2006 metais būsimasis premjeras buvo išrinktas į Atėnų miesto tarybą kaip kairiojo susivienijimo „Synaspismos“ narys.

2008-aisiais būdamas vos 33 metų jis buvo išrinktas „Synaspismos“ vadovu, ir tapo jauniausiu visų laikų Graikijos politinės partijos lyderiu.

Briuselyje jo padrika derybų taktika kėlė įtūžį skolintojams, kaltinusiame graikus rizikuojant savo šalies ateitimis ir imantis neatsakingų politinių žingsnių, tokių kaip netikėtas referendumas dėl finansinės pagalbos paketo ir raginimas piliečiams atmesti pateiktus pasiūlymus.

Finansinių problemų prislėgtos Graikijos lyderis taip pat grūmėsi su kita krize – milžinišku migrantų antplūdžiu, kai daugybė atvykėlių pasiekia šalies krantus, tikėdamiesi pradėti naują gyvenimą Europoje.

Nuo sausio į Graikiją atvyko apie 160 tūkst. žmonių, iš jų daugiau negu 20,8 tūkst. – vien per praeitą savaitę, todėl A.Cipras šį mėnesį perspėjo, kad ta problema „pranoksta“ Graikijos gebėjimus ją suvaldyti.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) penktadienį teisino savo buvusį finansų ministrą Janį Varufakį (Yanis Varoufakis) dėl „gynybos plano“ šalies pasitraukimo iš euro zonos atvejui, dėl kurio tam neortodoksinių pažiūrų ekonomistui buvo iškelta bylų.

„Žinoma, aš asmeniškai daviau nurodymą paruošti komandą, kuri parengtų gynybos planą nepaprastosios padėties atvejui“, – A.Cipras sakė parlamentui, plačiau neaiškindamas.

„Jeigu mūsų skolintojai ruošė „Graikijos išėjimo“ planą, argi mes neturėjome parengti savo gynybos priemonių?“ – klausė premjeras, turėdamas omenyje tikėtino Graikijos pasitraukimo iš euro zonos scenarijų.

J.Varufakis buvo privačiai paduotas į teismą dėl esą slapta regztų planų išvesti šalį iš euro zonos.

Aukščiausiasis Teismas tą ieškinį perdavė svarstyti parlamentui, kuris vienintelis turi teisę nuspręsti, ar eksministras J.Varufakis gali būti oficialiai patrauktas atsakomybėn.

A.Cipras penktadienį sakė, kad J.Varufakis galbūt padarė klaidų, bet negali būti teisiamas.

„Negalima jo kaltinti vogus Graikijos žmonių pinigus arba turėjus slaptą planą sudaužyti šalį į uolas“, – teigė premjeras.

Parengtą planą jis lygino su pasirengimu gynybai artėjant karui, pridūręs, kad atsakinga vyriausybė privalo būti parengusi išankstinius planus.

Graikija tikisi, kad tarptautiniai kreditoriai sumažins šalies skolų naštą, lapkritį atlikę pirmąjį reformų, kurių Atėnai įsipareigojo imtis pagal naujausią skolinimosi programą, įvertinimą, trečiadienį pareiškė premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras).

Duodamas ilgą interviu radijui, A.Cipras sakė, kad yra duotas „pažadas sumažinti skolas, kuris bus įvykdytas po pirmojo įvertinimo – konkrečiai lapkritį“.

Perspėja apie galimus pirmalaikius rinkimus

Graikijos premjeras pareiškė, kad paskelbtų pirmalaikius rinkimus, jeigu jo kontroliuojama parlamentinė dauguma nepritartų nepopuliarioms priemonėms, kurias reikalauja vykdyti šalies skolintojai mainais į finansinę pagalbą.

„Jeigu neturėsime parlamentinės daugumos, būsiu priverstas... mes būsime priversti surengti rinkimus“, – duodamas interviu radijui sakė A.Cipras.

Būtų nenuostabu, jei Graikijos premjeras Alexis Tsipras pripažintų klydęs ir tiesiog užleistų valdžią technokratams, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, priėmus Europos Sąjungos (ES) siūlomas sąlygas, Graikijos politikas kito kelio neturi.

„Nenustebčiau, jeigu A. Tsipras pripažintų, kad pralaimėjo derybas ir perduotų valdžią technokratams, kurie galėtų įgyvendinti siūlomas reformas. [...] Kitu atveju įsivaizduokime, kaip A. Tsipras atrodo prieš savo tautą: išrinktas, žadėdamas atšaukti taupymo priemones, neseniai referendumo būdu gavęs mandatą neįgyvendinti taupymo priemonių, o štai per tris dienas turi parengti įstatymus, kurie yra netgi griežtesni negu buvo tie, kurie buvo iki jo išrinkimo į vyriausybę“, – LRT Radijui sako N. Mačiulis.

Jam antrina ir Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala. Jo teigimu, visiškai akivaizdu, kad Graikija yra priklausoma nuo ES ir dėl to yra įsprausta į kampą. Be to, abu ekspertai tvirtina – dėl prarasto pasitikėjimo Graikija nebegali kelti savo sąlygų ir žadėti reformas įgyvendinti vėliau.

N. Mačiulis: tai – ultimatumas, o ne kompromisas

N. Mačiulis abejoja, ar naktį iš sekmadienio į pirmadienį priimtą sprendimą galima laikyti kompromisu. Ekonomistas tai vadina ultimatumu Graikijai, nes reikalaujama, kad šalis per tris dienas priimtų drastiškas reformas bei įvykdytų pažadus, kuriuos yra davusios ankstesnės vyriausybės, finansinę paramą gavusios dar nuo 2010 m.

N. Mačiulis vardija, kad iš Graikijos reikalaujama toliau įgyvendinti taupymo priemones, mažinti pensijas, vėlinti pensinį amžių, didinti mokesčius, 50 mlrd. eurų vertės Graikijos turtą atiduoti valdyti nepriklausomai įmonei Liuksemburge, atsisakyti dalies suverenumo, priimant įstatymus.

„Tokie griežti reikalavimai, kuriuos įstatymais reikia patvirtinti per tris paras, visiškai prieštarauja tam, ką žadėjo A. Tsipras prieš rinkimus, ir Graikijos prieš savaitę buvusiame referendume išsakytai nuomonei prieš taupymo priemones. Žinoma, situacija dabar labai sudėtinga“, – pripažįsta N. Mačiulis.

Panašios nuomonės laikosi ir L. Kojala. Jo tvirtinimu, Graikija yra įstumta į kampą ir valstybės vyriausybei nepavyko pasiekti to, ką ji planavo. Pasak L. Kojalos, akivaizdu, kad Graikija – priklausoma nuo Europos Centrinio Banko (ECB) ir apskritai ES bei Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) dotacijų.

„Be jų šalis išgyventi paprasčiausiai negali. Turbūt tas faktas, kad šis susitikimas truko daugiau nei 10 valandų [...] vis dėlto rodo, jog artėja taškas, kai bus priimtas galutinis sprendimas. Kiekviena diena vis labiau didina nuostolius – juk bankai Graikijoje neveikia jau dvi savaites. Žmonės gali išsiimti po 60 eurų, bet turbūt ir to padaryti greitai nebegalės“, – atkreipia dėmesį L. Kojala.

Tarp alinančių profesijų – padavėjai, kirpėjai, radijo laidų vedėjai

N. Mačiulio teigimu, tokias griežtas reformas priimti taip greitai reikalaujama ir todėl, kad paprasčiausiai nebepasitikima Graikijos politikais. Anot jo, dabartinė Graikijos vyriausybė iššvaistė pusę metų deryboms, atšaukinėdama reformas ir nevykdydama ankstesnių vyriausybių įsipareigojimų.

„Būtent dėl šios priežasties, neturėdama jokio pasitikėjimo dabartine vyriausybe ir apskritai Graikijos politikais, ES verčia jau dabar įgyvendinti tas reformas. [...] Žinoma, tai reikėjo padaryti seniai. [...] Atsiminkime, kad Graikijoje (nepaisant to, kad penkerius metus bandoma gyventi pagal galimybes), vis dar yra be galo daug sričių, kur reikia įgyvendinti tas taupymo priemones“, – sako N. Mačiulis.

Jis primena, kad šioje šalyje vis dar taikoma itin daug perteklinių socialinių garantijų, mokamos didelės pensijos, dideli valstybės tarnautojų atlyginimai. „Pavyzdžiui, yra didelė grupė specialybių, kurios Graikijoje pripažįstamos alinančiomis, ir tie žmonės gali išeiti į pensiją anksčiau: vyrai, sulaukę 55 metų, moterys – 50 metų. Tai yra tokios specialybės, kaip padavėjai, kirpėjai, radijo laidų vedėjai. [...] Puikiai suprantame, kad tokia ekonomika negali funkcionuoti“, – aiškina LRT Radijo pašnekovas.

Su juo sutinka ir L. Kojala, kuris taip pat mano, kad Graikijos politikai prarado ES pasitikėjimą, tačiau prideda – visos Sąjungai priklausančios šalys daugiau ar mažiau suinteresuotos, jog Graikija liktų euro zonoje, nepaisant deklaruojamų kitokių pozicijų.

„A. Tsipro vyriausybė jau dirba kurį laiką. Nepaisant to, jie tik sugebėjo žengti kelis žingsnius atgal, bet ne į priekį, nors kalbėjo gana gražiai. Bus įdomu pamatyti, kaip tai ateityje darys įtaką pačiai euro zonai. [...] Manau, bus galima svarstyti arba bent jau darbotvarkėje nurodyti klausimus dėl euro zonos finansų ministro, kuris galėtų ir turėtų politinių galių kontroliuoti šalis, susiduriančias su problemomis“, – tvirtina L. Kojala.

Po 17 valandų derybų priimtas sprendimas

Anot N. Mačiulio, dabar viskas yra Graikijos politikų rankose, nes tik nuo jų priklauso, ar reikalaujami įstatymų pakeitimai ir reformos bus greitai parengtos parlamente ir priimtos. „Nenustebčiau, jeigu A. Tsipras pripažintų, kad pralaimėjo derybas ir perduotų valdžią technokratams, kurie galėtų įgyvendinti siūlomas reformas. [...] Kitu atveju įsivaizduokime, kaip A. Tsipras atrodo prieš savo tautą: išrinktas, žadėdamas atšaukti taupymo priemones, neseniai referendumo būdu gavęs mandatą neįgyvendinti taupymo priemonių, o štai per tris dienas turi parengti įstatymus, kurie yra netgi griežtesni negu buvo tie, kurie buvo iki jo išrinkimo į vyriausybę“, – sako N. Mačiulis.

L. Kojalos tvirtinimu, tokie pasikeitimai politikoje dažniausiai lemia pasitraukimą iš valdžios, todėl, priėmus ES reikalavimus, tokiu keliu turės pasukti ir A. Tsipras. „Akivaizdu, kad Graikija neturi alternatyvių pasirinkimų. Nepaisant labai karingos retorikos, ji priversta atsiraukti. Galėčiau tik paantrinti, kad tai turbūt reikš, jog A. Tsipras turės pripažinti pralaimėjimą, o politinis pralaimėjimas dažniausiai veda prie sprendimo pasitraukti“, – nurodo Rytų Europos studijų centro analitikas.

Graikija ir jos partneriai Europoje pirmadienį priėmė susitarimą dėl Atėnų finansinio gelbėjimo programos, turinčios padėti išlaikyti šią šalį euro zonoje, po 17 valandų trukusio derybų maratono, savo „Twitter“ pranešimuose nurodė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir kiti ES lyderiai.