Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įregistravo parlamentinių Aplinkos apsaugos ir Teisės ir teisėtvarkos komitetų inicijuotą, Aplinkos ministerijos parengtą Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą.

Kodekso pataisas Seimui teikia ir parlamentaras Algirdas Stončaitis. Jis siūlo įspėjimą skirti, kai automobilių išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus dydžius ir taip pat, jei neveikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema. Įspėjimas numatytas tik tais atvejais, kai administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą.

Anot A. Stončaičio, tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos taikyti švelniausią prevencinio pobūdžio administracinę nuobaudą, išaiškinti vairuotojui jo veiką, įpareigoti jį nutraukti šiuos veiksmus bei įspėti, kad ateityje bus taikoma griežtesnė administracinė nuobauda, t. y. bauda.

Tuo tarpu A. Gedvilienė siūlo skirti įspėjimą, o ne baudą, tik jei automobilio teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius. Jei transporto priemonė yra su neveikiančia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema galimybė skirti įspėjimą  nenumatyta. Už tokį pažeidimą Seimui siūloma palikti šiuo metu numatytą sankciją – baudą asmenims nuo 100 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 500 eurų.

Parlamentarės teigimu, imtis kodekso pataisų paskatino vairuotojų nepasitenkinimas, kad šiuo metu taikomos per griežtos poveikio priemonės už išmetamų į aplinką teršalų kiekio normų viršijimą, nes yra skiriama bauda ir panaikinamas transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas.

„Gyventojai susirūpinę, kad gali būti situacijų, kai vairuotojas nežino darantis pažeidimą, nes jo automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio elektronika nerodo jokio gedimo“, – sako A. Gedvilienė.

Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimas užtraukia baudą asmenims nuo 100 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 500 eurų. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas – nuo 600 iki 900 eurų.  Įspėjimas už šias veiklas nenumatytas.

Algirdas Stončaitis tikina, kad komisija  stengsis, kad pataisos, kai tik bus įregistruotos Seime, būtų priimtos kuo skubiau.

„Įstatymu turėtų būti labai greitai padaryta – turėtų būti įpareigotos įmonės (lošimų organizatoriai – BNS) einamuoju laiku privalomai pateikti duomenis apie identifikuotus asmenis ir pralošiamas, statomas sumas“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams teigė A. Stončaitis. 

Komisija aiškinosi Šarūno Stepukonio iš investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo pasisavintų lėšų aplinkybes bei su tuo susijusius klausimus.

„Tegu (lošimų rinkos sugriežtinimai – BNS) įsigalioja, kad ir nuo 2025 metų, bet būtų didžiulis žingsnis į priekį“, – pridūrė A. Stončaitis.

Tegu (lošimų rinkos sugriežtinimai – BNS) įsigalioja, kad ir nuo 2025 metų, bet būtų didžiulis žingsnis į priekį.

 

„Sutarėm, kad komisija papildomo komiteto teisėmis svarstys ir vertins pakeitimus. Šitos komisijos narių valia šitų procesų pagreitinimui tikrai yra didelė, patikėkit“, – pridūrė jis.

Komisijos vadovas, be kita ko, pranešė, kad dabar viena pagrindinių teisėsaugos versijų yra, kad dešimčių milijonų eurų pasisavinimu įtariamas Š. Stepukonis juos pralošė.

„Iš tos informacijos, kuri buvo pateikta dalyvavusio Europos prokuroro, dabar pagrindinė dar versija yra, kad tie pinigai buvo pralošti, nebent vėliau kitos versijos pasitvirtins. Tai kaip galima pralošti 40 mln. eurų? Gana ženklią dalį, nekalbam apie 100 tūkst. eurų ar 300 tūkst. eurų, kalbam apie milijonus, tame tarpe ir Lietuvos lošimo bendrovėse buvo pralošta. Sunku įsivaizduoti, kaip vienas lošėjas stato milijoną po milijono ir ilgą laikotarpį ir ta informacija nieko nepasiekia“, – teigė A. Stončaitis. 

Pasak komisijos vadovo, komisijos nariai teisėsaugos ir kitų pareigūnų klausė, kodėl neužsidegė raudonos lemputės.

„Kol nepradedi aiškintis situacijos, irgi galvojau, kad tą informaciją kontrolės institucija mato. Deja, daug informacijos nemato. Lošimų bendrovės nutyli. O kad išsireikalautų, (rinkos prižiūrėtojui – BNS) reikia žinoti, ką išsireikalauti. Kai nematai rizikos, kai nematai, kad iš vieno žmogaus tiek eina (statoma – BNS), sunku išsireikalauti“, – tvirtino A. Stončaitis.

Finansų ministerija jau yra parengusi Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užkirsti kelią neatsakingiems azartiniams lošimams. Be to, siūlomos milijoninės baudos lošimų organizatoriams už pažeidimus. 

Siūloma, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris kilus įtarimui dėl lošėjo neatsakingumo pasiūlytų jam atšalimo pertraukėlę ar nutraukti lošimą.

Taip pat siūloma bendroves įpareigoti įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kurioje ne tik būtų talpinama vieninga informacija apie lošėją ir jo atliekamas operacijas, bet ir suteiktų Lošimų priežiūros tarnybai galimybę bet kuriuo metu prisijungti prie platformos ir patikrinti duomenis realiu laiku.

„Ne tik jos žodžiai, pati pozicija… Jeigu žmogus pirmininkauja tokioje komisijoje ir sako, kad vartojau, naudojau, manau, nėra šios komisijos uždavinys skatinti arba propaguoti tokį gyvenimo būdą“, – teigė Seimo narys Saulius Skvernelis.   

„Seimo narė vargu ar gali būti tokios komisijos pirmininkė, kuomet daro viską, kad narkotikų vartojimas būtų liberalizuotas. Vis dėlto tai yra prevencijos komisija“, – savo nuomonę šiuo klausimu pareiškė ir Seimo narė Agnė Širinskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

M. Danielė atkerta, kad opozicija užsiima tuščiu politikavimu.

„Nematau, kaip vaikystės ar paauglystės patirtys konkrečiai susijusios su žmogaus kompetencija priimti narkotikų politikos sprendimus ir remtis mokslo įrodymais“, – išsakė  kontrargumentus M. Danielė.

Dalis atsitiktinai kalbintų žmonių mano, kad toks žmogus Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininke būti neturėtų.

„Aš jos nepažįstu, bet jokiu būdu negali“, – sakė gatvėje užkalbinta moteris.

„Manau, negali būti, nes tai nesuderinama“, – antrino kita pašnekovė.

„Manau, taip, gali būti pirmininke, nes turi patirties ir vienoje, ir kitoje pusėje. Tad nemanau, kad čia yra problema“, – sakė kitas praeivis.

M. Danielę palaiko koalicijos partneriai.

Kad opozicija nusprendžia taikyti principą dantis už dantį ir, susiradę kažkokią opozicijos komisijos pirmininkę, pasiūlo pareikšti jai nepasitikėjimą, – tokie pozicijos ir opozicijos tango vyksta nuolat.

 

„Morganos Danielės atveju tai yra išsakyta jos nuomonė vienoje laidoje. Vien dėl to pašalinti komisijos pirmininkę ar pirmininką yra perteklinė priemonė“, – konstatavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Tačiau netikėtai opozicija atsitraukė ir frakcijos vardu pasiūlė padaryti pertrauką iki kito posėdžio.  Atidėti balsavimą „valstiečiai“ paprašė pamatę apytuštę posėdžių salę ir supratę, kad išversti iš Komisijos pirmininkės kėdės M. Danielės šiandien nepavyks. Tą pačią dieną buvo sprendžiamas ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko, opozicijos atstovo A. Stončaičio likimas.

„Valstybės saugumo departamente ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje yra slapta pažyma, kurioje minimi galimi kažkokie tai pono A. Stončaičio ryšiai su abejotinos reputacijos žmonėmis. Tai yra faktas“, – pranešė Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas Bronislovas Matelis.

„Jokios pažymos nėra. Yra Kriminalinės žvalgybos vieno iš STT subjektų senas raštas Valstybės saugumo departamentui, kad buvo nepatikrinta, kad pirminė informacija gauta, bet tai nereiškia, kad A. Stončaičio atžvilgiu kriminalinė žvalgyba atliko kažkokius veiksmus“, – komentavo S. Skvernelis. 

„Norint komentuoti kažkokias pažymas, prieš tai jas reikia turėti. Aš nesu matęs tokių pažymų gyvenime. Lygiai taip pat, kaip ir jūs, aš apie tai perskaitau tik spaudoje“, – sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkas A. Stončaitis.

Seimo pirmininkė sako, kad A. Stončaitis turi trauktis.

„Mano nuomone, taip, nes nėra atsakyti visi klausimai ir nėra atsikratyta to šešėlio, kuris yra“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Opozicija tikina, kad šiais veiksmais valdantieji tik kenkia Antikorupcijos komisijos darbui.

„Mes jau praktiškai nuo gruodžio mėnesio pradžios nesugebame normaliai dirbti. Tad, manau, šiuo atveju yra akivaizdu – daug tyrimų, kurie valdantiesiems nebūtų palankūs, buvo sustabdyta. Pradedant nuo ministro Kęstučio Navicko patarėjo prekybos postais“, – aiškino A. Širinskienė. 

Dėl A. Stončaičio likimo Seimo nariai balsavo slaptai.

„Kad būtų atleistas iš pareigų, balsavo 62, kad nebūtų atleistas, – 10 Seimo narių. Nutarimas buvo nepriimtas. Valdantiesiems pritrūko 9 balsų.

„Dėl pono A. Stončaičio istorija yra pakankamai sena. O kad opozicija nusprendžia taikyti principą dantis už dantį ir, susiradę kažkokią opozicijos komisijos pirmininkę, pasiūlo pareikšti jai nepasitikėjimą, – tokie pozicijos ir opozicijos tango vyksta nuolat“, – pašmaikštavo Ingrida Šimonytė. 

O M. Danielės likimas bus sprendžiamas rytoj.

Per slaptą balsavimą už tai balsavo 62 parlamentarai, prieš buvo dešimt, vienas biuletenis rastas negaliojantis.

Šiame balsavime dalyvavo tik valdančiųjų atstovai. Opozicijos atstovai nepritarė pareikštam nepasitikėjimui.

Kaip numato Seimo statutas, už Seimo pareigūno atleidimą dėl nepasitikėjimo, kad būtų priimtas sprendimas, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71.

Sausio viduryje septyni valdančiųjų atstovai, nedalyvaujant opozicijos atstovams, pareiškė nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotu A. Stončaičiu.

Jam nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ pernai lapkritį paskelbus, kad politikas, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.

Antikorupcijos komisija anksčiau dėl to kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas. VSD atsakymuose nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Nepasitikėjimas pareikštas dėl neatsakytų klausimų apie ryšius

Seimo Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas Bronislovas Matelis antradienį Seime pristatydamas šią iniciatyvą teigė, kad nepasitikėjimas pareikštas būtent dėl neatsakytų klausimų apie galimus ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.

A. Stončaitis antradienį Seime žurnalistams sakė, kad visi klausimai dėl jo leidimo dirbti su slapta informacija atsakyti.

Norint komentuoti kokias nors pažymas, visų pirma reikia jas turėti ir matyti. Tikrai aš nesu matęs gyvenime, perskaitau tik spaudoj.

„Visi atsakymai yra surinkti dėl teisėtumo išdavimo leidimo dirbti su slapta informacija, į visus kitus klausimus buvo atsakyta, ir laikas sprendimams“, – teigė jis.

Seimo narys sakė nieko nežinąs apie jokias kriminalinės žvalgybos pažymas dėl jo.

„Norint komentuoti kokias nors pažymas, visų pirma reikia jas turėti ir matyti. Tikrai aš nesu matęs gyvenime, perskaitau tik spaudoj“, – sakė A. Stončaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad nors ir vadovauja Antikorupcijos komisijai, daugumą joje turi valdančiųjų atstovai.

„Visiems kartais atrodo, kad Antikorupcijos komisija yra kažkoks opozicijos parlamentinės kontrolės įrankis, taip nėra, nes šitą komitetą kontroliuoja valdantieji, turėdami gana didelę fizinę daugumą, ir šituos sprendimus dėl nepasitikėjimo iškėlė ir balsavo būtent valdantieji“, – tvirtino A. Stončaitis.

Dėl to planuojama surengti dvi slapto balsavimo procedūras.

Kad Seimo pareigūnai būtų atleisti, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Sausio viduryje septyni valdančiųjų atstovai, nedalyvaujant opozicijos atstovams, pareiškė nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotu A. Stončaičiu.

Mes esame Priklausomybių prevencijos komisija ir kartais pirmininkės darbai ir nuostatos rodo atvirkščią kursą – ne priklausomybių prevencijos, o jų puoselėjimo.

Jam nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ pernai lapkritį paskelbus, kad politikas, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.

Seimo Priklausomybės prevencijos komisijos pirmininke M. Danielei nepasitikėjimas pareikštas 2021 metų lapkričio 10 dieną. Jį inicijavę opozicijos atstovai tuomet nebaigė procedūros, ją prisiminė po valdančiųjų iniciatyvos dėl A. Stončaičio.

Tuomet nepasitikėjimą M. Daniele inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Asta Kubilienė. Pasak jos, pirmininkės elgesys ir veikla nėra suderinama su šios komisijos paskirtimi.

Vienu iš pagrindų atleisti M. Danielę iš pareigų buvo jos prisipažinimas, kad yra vartojusi narkotinių medžiagų.

„Buvo išsakyta daug priekaištų pirmininkei, pradedant tuo, kad ji laidoje „KK2“ pasakojo, kad ne tik vartojo vaikystėje narkotines medžiagas, bet ir dabar išvykusi į užsienį vartoja. Mes esame Priklausomybių prevencijos komisija ir kartais pirmininkės darbai ir nuostatos rodo atvirkščią kursą – ne priklausomybių prevencijos, o jų puoselėjimo“, – 2021 metų lapkritį BNS sakė A. Kubilienė.

M. Danielė savo ruožtu situaciją vadino „politiniu cirku“. Jos teigimu, „paauglystės patirtis“ yra tinkama einant tokias ir panašias pareigas.

„Kadangi aname posėdyje (sausio mėnesį – BNS) mes tik išreiškėme nepasitikėjimą, kaip pirmininkavęs tam posėdžiui kreipiausi į Seimo pirmininkę, kad ji keltų klausimą dėl A. Stončaičio atstatydinimo, bet Teisės departamentas išaiškino, jog pagal statutą reikėjo balsuoti ir dėl kreipimosi į Seimo pirmininkę“, – BNS sakė Seimo Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas konservatorius Bronislovas Matelis.

Anot jo, toks kreipimasis reikalingas, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įtrauktų į plenarinių posėdžių darbotvarkę klausimą dėl nepasitikėjimo A. Stončaičiu ir būtų surengtas slaptas balsavimas.

Sausio viduryje Seimo Antikorupcijos komisija, nedalyvaujant opozicijos atstovams, pareiškė nepasitikėjimą komisijos pirmininku, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotu A. Stončaičiu.

Nepasitikėjimą A. Stončaičiu paskelbė septyni valdančiųjų atstovai: Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

A. Stončaičiu nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ pernai lapkritį paskelbus, kad politikas, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.

Antikorupcijos komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas. VSD atsakymuose nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.

Komisijai pareiškus nepasitikėjimą pirmininku, galutinį sprendimą turi priimti Seimas.

Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl atleidimo kitais pagrindais – atviru balsavimu paprasta balsų dauguma.

Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių.

„Tiesa pasakius, man atrodo, per ilgai užsitęsė šita istorija dėl Seimo nario A. Stončaičio. Man atrodo, kad tie atsakymai buvo gauti ir iš atitinkamų struktūrų“, – Žinių radijui penktadienį sakė europarlamentarė.

„Ir čia dabar vyksta tam tikras žaidimas. Va, susirinko vien tik valdantieji (...) ir nubalsavo, kad dabar šalinsim mes komisijos pirmininką“, – pažymėjo ji.

Nepasitikėjimą A. Stončaičiu paskelbė septyni valdančiųjų atstovai, pats parlamentaras neeiliniame posėdyje nedalyvavo, nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje nebuvo ir kitų opozicijai atstovaujančių parlamentarų.

Komisijos narių nepasitikėjimas išreikštas manant, kad „Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai, dirbančiai su itin jautria ir įslaptinta informacija“.

Komisijai pareiškus nepasitikėjimą pirmininku, galutinį sprendimą turėtų priimti Seimas.

„Negalime suvedinėti kažkokių sąskaitų ir žaisti (...) neapgalvotus žaidimus, – sakė V. Blinkevičiūtė. – Tiesa sakant, linkėčiau konservatoriams ypatingai ir savo darže pasižiūrėti. Ar tokie jau skaidrūs ir švarūs, kalbant net ir apie kai kuriuos ministrus.“

Antikorupcijos komisija ėmėsi aiškintis pirmininko leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybes anksčiau naujienų portalui „15min“ pranešus, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas.

VSD atsakymuose Seimo Antikorupcijos komisijai ir NSGK nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. A. Stončaitis tuomet teigė besitikintis, kad tai padės tašką šioje istorijoje.

Nepasitikėjimą A. Stončaičiu paskelbė septyni valdančiųjų atstovai: Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

A. Stončaičiu nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ lapkritį paskelbus aplinkybes, susijusias su leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimu, politikui prieš kelerius metus ėjus Vyriausybės kanclerio pareigas.

Valdantieji prašo naujo atstovo

„Grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių reiškia nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku A. Stončaičiu, manydami, kad Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai, dirbančiai su itin jautria ir įslaptinta informacija“, – sakoma septyniais valdančiųjų balsais priimtame pareiškime.

A. Stončaitis komisiją informavo neeiliniame posėdyje dėl nepasitikėjimo juo nedalyvausiantis, nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje nebuvo ir kitų opozicijai atstovaujančių parlamentarų.

Su A. Stončaičiu po Antikorupcijos komisijos balsavimo dėl nepasitikėjimo telefonu susisiekti nepavyko.

Komisijos posėdžiui pirmininkavęs pavaduotojas B. Matelis pareiškus nepasitikėjimą A. Stončaičiu informavo, jog kreipsis į opozicines frakcijas, kad šios pasiūlytų naują kandidatą į pirmininkus.

Komisijai pareiškus nepasitikėjimą pirmininku, galutinį sprendimą turėtų priimti Seimas.

Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl atleidimo kitais pagrindais – atviru balsavimu paprasta balsų dauguma.

Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Komisijos vicepirmininkas B. Matelis sakė besitikintis, kad opozicijos atstovai pateiks naują kandidatą, tad balsavimo procedūros Seime nereikės.

„Komisija yra išsakiusi savo poziciją, dėl to, formaliai žiūrint, turėtų balsuoti Seimas, jei tam pritaria, opozicija turės išrinkti naują kandidatą. Bet yra ir kitas kelias, kad galbūt opozicija atsižvelgs, kad komisija nepasitiki pirmininku, kreipsiuosi, kad jie be jokio balsavimo pateiktų naują kandidatūrą, o A. Stončaitis atsistatydintų pats“, – BNS sakė B. Matelis.

Opozicija pagrindo nemato

Valdantieji jau anksčiau yra kreipęsi į opozicines frakcijas, prašydami pateikti naują kandidatą į Antikorupcijos komisijos vadovus, tačiau opozicijos atstovai teigė nematantys tam pagrindo.

Pasak Antikorupcijos komisijos vicepirmininko B. Matelio, šiuo metu situacija pasikeitė, nes yra oficialiai pareikštas nepasitikėjimas pirmininku.

„Akivaizdu, kad dauguma komisijos narių su šiuo pirmininku dirbti nenorėtų, dabar mes su ta pozicija vėl einame pas opozicinių frakcijų seniūnus ir sakome – komisija balsavo, tuo pirmininku, kurį pasiūlėte, nepasitiki, duokite mums kitą pirmininką. Situacija pasikeitė“, – teigė parlamentaras.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas sakė, kad nepasitikėjimas A. Stončaičiu pareikštas nepagrįstai, nes tarnybos trukdžių jam dirbti su slapta informacija nematė.

Akivaizdu, kad dauguma komisijos narių su šiuo pirmininku dirbti nenorėtų.

„Užstrigusios plokštelės jausmas mane aplanko tai girdint, ne vieną mėnesį apie tai kalbama, buvo sutarimas Seimo pirmininkės iniciatyva, siekiant tokia svarbia pozicija nepolitikuoti, kreiptis į institucijas, oficialūs atsakymai buvo gauti, kuriuose jokių klausimų dėl A. Stončaičio galimybių eiti tas pareigas nebuvo, ir klausimas turėjo būti pagal tą sutarimą išspręstas“, – BNS trečiadienį sakė L. Savickas.

„Bet valdančiųjų politikams turbūt rinkimų metas, Seimas dirba ne plenarinių posėdžių režimu, reikia kurti kažkokį veiksmą, ir, deja, pasirinkta politikuoti“, – pridūrė frakcijos seniūnas.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė BNS teigė nesupranti pareikšto nepasitikėjimo pagrindo, nes institucijos patvirtino, kad leidimas A. Stončaičiui dirbti su slapta informacija išduotas teisėtai.

„Net neturėčiau, ką atsakyti daugumai dėl jos noro šiaip keisti komisijų pirmininkus, nelabai suprantu jų pozicijos. Buvo užklausos, atsakymus gavome, atsakymuose pasakyta, kad viskas teisėta ir jis su slapta informacija dirbti gali“, – pažymėjo A. Norkienė.

Opoziciniai nariai apie procedūrą: „cirkas“

Posėdžio išvakarėse Seimo opozicijos atstovai BNS sakė, kad Antikorupcijos komisijos posėdyje dėl nepasitikėjimo nedalyvaus, nes pagrindo atstatydinti komisijos vadovą nėra, o šios pareigos pagal Seimo statutą priklauso opozicijai.

Aš tikrai konservatorių rengiamuose cirkuose dalyvauti nežadu, nes mes neturime jokios pažymos apie A. Stončaitį.

„Pagrindinis dalykas, kurį mes akcentuojame – pirmininko ne tai, kad nenoras, o vengimas paaiškinti situaciją, kuri atsidūrė žiniasklaidos puslapiuose. Antikorupcijos komisijos pirmininkas pakliuvo į tokias aplinkybes, kai galimai neskaidri veikla vertinama kaip tikrai nesuderinama su pirmininko pareigomis“, – per posėdį sakė Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.

Opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė BNS posėdžio išvakarėse komentuodama valdančiųjų iniciatyvą ją vadino „cirku“.

„Aš tikrai konservatorių rengiamuose cirkuose dalyvauti nežadu, nes mes neturime jokios pažymos apie A. Stončaitį. Tarnybos, ką turėjo, atsisakė duoti, klausimas – kodėl tai padarė, buvo užuominų, kad duomenys ten neišsamūs ir taip toliau. Nėra nieko apčiuopiamo, už ko būtų galima kabintis ir žiūrėti, kokios ten problemos yra“, – tvirtino Regionų frakcijos atstovė.

Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininko pareigos priklauso opozicijai. A. Stončaitį į jas delegavo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Valdantieji šioje komisijoje turi daugumą – septynis narius iš 12-kos.

Antikorupcijos komisija ėmėsi aiškintis pirmininko leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybes anksčiau naujienų portalui „15min“ pranešus, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas.

VSD atsakymuose Seimo Antikorupcijos komisijai ir NSGK nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.

Seime sulaukus institucijų atsakymų A. Stončaitis BNS tuomet teigė besitikintis, kad tai padės tašką šioje istorijoje.

„Grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių reiškia nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu, manydami, kad Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir bei ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai, dirbančiai su itin jautria ir įslaptinta informacija“, – skelbiama parlamentarų pareiškime.

Jį pasirašė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatorių atstovai Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir bei ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai.

Valdančiųjų atstovai kitą savaitę organizuoja neeilinį Antikorupcijos komisijos posėdį šiam pareiškimui svarstyti.

„Septyni Seimo nariai, visi iš valdančiųjų, teikia pareiškimą, kuriuo reiškiam nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku, ir inicijuojam neeilinį posėdį kitą trečiadienį,18 dieną, ir tame posėdyje bus svarstomas ir balsuojama dėl to pareiškimo“, – BNS sakė E. Gentvilas.

Valdantieji laikosi pozicijos, kad Seimo Antikorupcijos pirmininkas neatsakė į žiniasklaidos iškeltus klausimus dėl jo reputacijos ir galimų netinkamų ryšių, kai tuo tarpu šiai pozicijai keliami aukščiausi skaidrumo standartai.

Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininko pareigos priklauso opozicijai. A. Stončaitį į jas delegavo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Valdantieji šioje komisijoje turi daugumą – 7 narius iš 12-kos.

„Mes nekvestionuojam opozicijos teisės vadovauti Antikorupcijos komisijai, jei taip atsitiktų, kad dėl nepasitikėjimo A. Stončaičiu būtų balsuojama ir jis netektų pareigų, natūralu, kad opozicinės frakcijos turėtų susitart, ką siūlys“, – teigė E. Gentvilas.

Anot  jo, nesant komisijos pirmininko jo pareigas eina pavaduotojas, šiuo atveju tai konservatorius B. Matelis, tad opozicija turėtų būti pati suinteresuota pateikti naują atstovą, jei A. Stončaitis būtų atstatydintas dėl nepasitikėjimo.

Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tad tokiam nutarimui reikėtų ne mažiau kaip 71 balso „už“ parlamento salėje.

Demokratų frakcijos seniūnas Lukas Savickas pažymi, jog opozicinės frakcijos yra išsakiusios paramą A. Stončaičiui, o naujų aplinkybių, kurios keistų situaciją dėl komisijos vadovo, neatsirado.

„Pozicija buvo  bendra, kad opozicinės frakcijos nemato pagrindo keisti Antikorupcijos komisijos pirmininką, nebent paaiškėtų, jog kolegos valdantieji yra gavę kokią nors naują informaciją. Tai visų pirma raginčiau pasidalinti ja, kad būtų galima ieškoti kitokių sprendimų. Bet jei taip nėra – vertinu kaip politikavimą“, – BNS sakė L. Savickas.

Anot jo, valdantieji turi daugumą, tad turi galimybę atstatydinti A. Stončaitį per balsavimą Seime, nors taip, anot jo, būtų sulaužyta tradicija, kad dėl šios pareigybės susitaria opozicija.

„Valdantieji turi daugumą ir plenarinių posėdžių salėje, taip pat ir Antikorupcijos komisijoje, jeigu yra norima tiesiog jėgos būdu savo balsų persvara keisti, jie tokią galimybę visuomet turėjo ir turi iki šiol. Nieko naujo nėra įvykę, ir jei bus norima laužyti neformalias tradicijas, kad tai yra asmuo, dėl kurio susitaria ir teikia opozicija, opozicija laikėsi bendros pozicijos, kad A. Stončaitis galėtų tęsti pareigas šioje komisijoje. Toliau bandoma gvildenti temą, kuri yra išsemta“, – kalbėjo L. Savickas.

Seimo Antikorupcijos komisija anksčiau ėmėsi aiškintis pirmininko leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybes naujienų portalui „15min“ pranešus, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas.

VSD atsakymuose Seimo Antikorupcijos komisijai ir NSGK nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.