Kaip rašoma Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos paros įvykių suvestinėje, spalio 26-osios rytą, apie 11 val., kaimynų pagalbos šauksmas atskriejo iš Domeikavoje, Varluvos kaime esančios Varluvos gatvės.

Išsigandę gyventojai pranešė, kad nuo ryto nesusiekia su kotedže gyvenančia 60-mete kaimyne. Skambinant niekas nedaro durų, kurios – užrakintos iš vidaus. Girdisi, kad viduje loja šuo, o kieme stovi kaimynės automobilis.

Kaimynai įtarė, kad moteriai sutriko sveikata. 

Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai atliko žvalgybą, tačiau imtis tolimesnių veiksmų neprireikė – moteris duris atidarė pati, gyvybei pavojaus nebuvo.

Paaiškėjo, kad moteris buvo su ausinėmis prie kompiuterio posėdyje ir negirdėjo kaimyno beldimo į duris. 

Panašus įvykis ugniagesių gelbėtojų suvestinėje nugulė ir užvakar – spalio 25-ąją.

Popiet, apie 15 val. buvo gautas pareigūnų pranešimas, kad reikalinga pagalba patekti į buto, esančio Prienų rajono Statybininkų g., vidų.

Atvykę ugniagesiai gelbėtojai panaudojo glaustines kopėčias, rankinį inventorių ir pro langą pateko į buto vidų, įleido pareigūnus.

„Buto savininkė miegojo lovoje“, – taip visas sukeltas sujudimas reziumuotas paros įvykių suvestinėje.

Kaip rašoma Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos paros įvykių suvestinėje, aliarmas iš Kauno rajone esančios Stasio Lozoraičio gatvės atskriejo rugsėjo 23 d. apie 9.21 val.

Buvo gautas moters pranešimas, kad ji mato vaiką, užlipusį ant palangės, ir baiminasi, kad gali iškristi.

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams paaiškėjo, kad penktame daugiabučio aukšte ant palangės prie atviro lango buvo mažametis (g. 2019 m.) vaikas.

Apsaugai nedelsiant išskleistas gelbėjimo kilimėlis.

Laimei, pavyko prisibelsti į butą, vaikas nuo palangės nulipo pats, bute buvę žmonės uždarė langą.

Kaip praneša ugniagesiai gelbėtojai, vaiką prižiūrėjo močiutė.

Anot portalo skaitytojo, veiksmas pastebėtas po 6 val. ryto.

„Pastebėjau, kad nuo senojo Kleboniškio tilto nuvirto turėklai, kurie krito tiesiai ant Paneriu g. važiuojamosios dalies. Jei tuo metu pro šalį būtų važiavę automobiliai, būtų įvykusi baisi nelaimė. Gal jau reikia imtis veiksmų, nes supuvę turėklai kelia didžiulę grėsmę?“ – ragino pilietiškas kaunietis.

Kaip aiškino įvykio liudininkas, ties šia vieta kilo sujudimas, turėklai, greičiausiai, bus nedelsiant pašalinti nuo važiuojamosios kelio dalies.

Skaitytojo nuotr.

Senas tiltas

Portalas kauno.diena.lt Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) paprašė pakomentuoti, dėl kokių priežasčių nukrito Kleboniškio tilto turėklai. Direkcija laikėsi pozicijos, jog tai atsitiko dėl to, kad tiltas senas, o dabar juo išaugo eismo intensyvumas, tačiau objektu, pasak specialistų, naudotis yra saugu.

„Tiltas pastatytas seniai. Per tą laiką išaugo eismo intensyvumas, skaičiuojama, kad kelio ruožu, į kurį patenka ir šis tiltas, nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ kai kuriomis dienomis automobilių srautas siekia iki 78 tūkst. automobilių per parą, todėl tiltas ir jo elementai dėvisi, nepaisant to, kad jam yra vykdoma periodinė priežiūra ir tiltas stebimas

LNK reportažas:

Tiltu naudotis saugu. Turėklai nukrito ties skiriamąja juosta, kur pėstieji nevaikšto. Pėstieji vaikšto kitoje tilto pusėje esančiu šalitilčiu, kur yra ir turėklai, ir tvorelė, todėl ten, kur eina pėstieji, jokių pavojingų jiems situacijų nėra. Rangovas užtikrina saugą statybvietėje. AB „Kelių priežiūra“ pagal poreikį atlieka papildomus taisymo darbus“, – aiškino LAKD.

Specialistai nurodė, kad šio tilto būklė – patenkinama. Pasak LAKD atstovų, prioritetinėje Kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių), esančių valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo eilėje trečiasis Kleboniškio tiltas yra keturioliktoje vietoje.

„Tiltas bus pradėtas remontuoti, kai bus baigti vidurinio tilto remonto darbai (pagal sutartį, darbai turi būti baigti iki 2024 metų spalio mėn.). Kelio ruožu, į kurį patenka ir šis tiltas, nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ kai kuriomis dienomis automobilių srautas siekia iki 78 tūkst. automobilių per parą, dėl šios priežasties tilto kapitalinis remontas galimas tik po to, kai bus sutvarkytas šalie esantis vidurinis tiltas per Nerį dėl eismo organizavimo užtikrinimo. Projektas šio tilto kapitaliniam remontui jau yra parengtas“, – apie tai, kada bus tvarkomas pietinis Kleboniškio tiltas, komentavo LAKD.

Pasitiko spūstys

Dėl nukritusių turėklų, dalis kauniečių vėlavo į darbus, mat kurį laiką policijos pareigūnai reguliavo eismą ir Panerių gatvėje buvo dalis kelio nepravažiuojama. Vairuotojai minėjo, kad ryte buvo didelė spūstis važiuojant nuo Lapių link Kauno.

„Jau kokias 30 min. velkuosi, kai įprastai trunku apie 10 min.“, – socialiniuose tinkluose rašė Antanas.

„Ir aš 30 min. nuo kalno judu. Eilė didelė“, – antrino Greta.

Kiti vairuotojai dalijosi informacija, jog pareigūnai reguliuoja eismą, o nuo kelio šluojami betono ir metalo konstrukcijų likučiai.

Policija praneša, kad šiuo metu kelias nuvalytas, eismas Panerių gatvėje nebereguliuojamas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tvarkomas vidurinis tiltas

Primename, kad šiuo metu tvarkomas vidurinis Kleboniškio tiltas. Jo tvarkymo darbai pradėti praėjusių metų pabaigoje.

Pagal sutartį numatyta rekonstruoti vidurinįjį tiltą, taip pat viaduką per Jonavos gatvę ir tilto prieigas. Darbus planuojama atlikti iki 2024 m. pabaigos.

Po projekto įgyvendinimo tiltas bus iš esmės rekonstruotas ir išplatintas. Tranzitinis transportas bus atskirtas nuo vietinio ir vyks viduriniuoju tiltu. Tai leis padidinti eismo pralaidumą ir saugumą bei padės sutaupyti daugybę prarandamo laiko spūstyse.

Rekonstravus šį tiltą, ketinama remontuoti likusį trečią (pietinį) tiltą per Nerį, nuo kurio, pirminiais duomenimis, dabar ir nukrito turėklai. Kai bus sutvarkyti visi trys tiltai, bus galima įgyvendinti paskutinį Islandijos plento projekto etapą, t. y. sutvarkyti ruožą tarp Biruliškių sankryžos ir Jonavos gatvės.

Praėjusių metų pavasarį, šalia esančių dviejų senų tiltų per Nerį, buvo pastatytas naujas tiltas (šiaurinis) ir viadukas per Jonavos gatvę, taip pat kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda netoliese pabaigtas ir kitas projektas – rekonstruota Giraitės sankryža, kuris yra „Via Baltica“ projekto dalis.

Gal jau reikia imtis veiksmų, nes supuvę turėklai kelia didžiulę grėsmę?

Sugriuvo tiltas Kėdainiuose

Pastaruoju metu LAKD tenka aiškintis dėl avarinės būklės tiltų. Štai Kėdainiuose vasario pradžioje nukrito vieno tilto sijos. Dabar eismas tiltu negalimas, o direkcija ruošia planus, kaip šią eismo arteriją sutvarkyti. Planuojama statyti laikiną tiltą, o esamą iš esmės sutvarkyti kiek vėliau.

„Kelių direkcija inicijavo padarinių pašalinimo darbus. Tik po to, kai bus pašalinti įvykio padariniai ir įvertinta tilto būklė, bus galima vertinti ar tiltas tinkamas tolesnei eksploatacijai ir kokia apimtimi“, – po įvykio skelbė direkcija.

Siekiant išvengti sugriuvusio Kėdainių tilto likimo, LAKD šią savaitę išplatino pranešimą, jog dėl suprastėjusios būklės uždaromas dar vienas tiltas, einantis valstybinės reikšmės kelyje.

„Uždaromas eismas per valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis 13,46 km esantį tiltą per Dubysą. Eismas kreipiamas apylanka“, – buvo nurodyta pranešime.

Anot direkcijos atstovų, sprendimas uždaryti eismą minėtu tiltu priimtas atlikus tilto apžiūrą ir nustačius, kad laikančiųjų konstrukcijų būklė pablogėjo lyginant su ankstesniu statinio būklės vertinimu.

Pirmadienį priešpiet per Laisvės alėją su švyturėliais lėkė policijos automobilis. Trys ugniagesių ekipažai skubėjo K.Donelaičio gatve, o ties fontanu taip pat pasuko į Laisvės alėją.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai nurodė, kad gavo pirminį pranešimą, jog Laisvės al. 72 kažkas sprogo. Įvykio vietoje užfiksuoti keli ekipažai.

„Buvo sprogimas, daugiau nekomentuosim, nes patys nieko nežinom. Visi sveiki, gyvi", - sakė lauke stoviniavę darbuotojai.

Į vidų nuėję ugniagesiai tikrino patalpas. "Atviros ugnies nebuvo, yra tik svilėsių kvapas. Kažkur užsitrumpino įvadas ir automatiškai atjungta elektra“, – komentavo ugniagesiai.

Skaitytojo nuotr.

Portalas kauno.diena.lt paskambinus bendraisiais „Sushi Lounge“ kontaktais sužinojo, kad sprogimo nebuvo. Kaip teigė atstovai, išsijungė gruzdintuvė, tad jie važiuoja į vietą žiūrėti.

11.23 val. buvo gautas pranešimas, kad dega Laisvės alėjoje esančio muzikinio teatro stogas. Tarnybos sulaukė ne vieno gyventojo skambučio.

Atvykus ugniagesiams gaisras jau buvo užgesęs, BNS informavo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Paaiškėjo, kad degė ant Kauno valstybinio muzikinio teatro stogo esanti šildymo kabelių komutacinė dėžutė.

Gaisras kilo remontuojant stogą. Darbuotojui atjungus elektros energijos tiekimą, gaisras užgeso.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Spalio 28-osios popietę, 15.41 val., bendruoju pagalbos telefonu pranešta, kad du kaituotojus stiprus vėjas neša į jūrą.

Gelbėtojai prie jūros kranto buvo jau po devynių minučių. Jie vilkėjo hidrokostiumais ir buvo pasirengę lipti į ugniagesių laivelį. Tačiau didelės bangos ir stiprus vėjas neleido gelbėtojams išplaukti.

Tada Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras pasitelkė į pagalbą straigtasparnį. Tuo metu vienas kaituotojas sėkmingai pasiekė jūros tilto galą.

Sraigtasparnis nuskrido iki antrojo žmogaus. Burės virvės buvo susipynusios, bet kaituotojas atkakliai mojavo rodydamas, kad atsisako pagalbos.

Galiausiai vėjas ir jį nunešė iki tilto galo. Čia jį pasitiko gelbėtojai, nuleido kopėčias ir padėjo užlipti.

Greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrėjo abu vyrus ir konstatavo, kad nė vienam jų pagalbos nereikia.

Portalui kauno.diena.lt susiekus su Marijampolės pareigūnais paaiškėjo, kad 18 val. 7 min. gautas  pranešimas apie aliarmą Žemaitės gatvėje esančiame „Lidl“ prekybos centre.

Teigiama, jog pavojus kilo dėl galimo gaisro, kai suveikė priešgaisrinė signalizacija bei darbuotojai pajuto svilėsių kvapą.

Į įvykio vietą išsiųstos gausios ugniagesių bei policijos pareigūnų pajėgos, kurios tikrina pastato patalpas, evakavo žmones.

Drebėjo sienos

„Nuojautos nelabai geros, nes vyrukai tai mandri. Baisiausia būtų, jeigu jie patys imtų šalinti pasekmes. Visko gali būti“, – apibūdino kaunietė.

Iki tol, kol prieš mėnesį buvo pradėtos remontuoti patalpos cokoliniame aukšte, apie savininką, dėl kurio kaltės, ir darbininkų nemokšiškumo, eksperto vertinimu, namas ir ėmė griūti, gyventojai nieko blogo nebūtų turėję, ką pasakyti.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

„Niekas jo nematė, niekas jo negirdėjo, kol prieš mėnesį pradėjo griauti, kasti ir vežti  žemes iš po namo dideliais konteineriais“, – pasakojo moteris. Paklaususi darbininkų, ką jie įrenginėja, sulaukė atsakymų, kad butą.

Pasiteiravome, kokia šiuo metu yra jos būsto būklė. „Siena sutrūko ir mano, ir kaimynų butuose. Va, ką tik draudimo atstovai išėjo. Buvo užsukę įvertinti situaciją. Išeidami draudėjai sakė, kad čia – labai rimtas dalykas“, – teigė kaunietė pridūrusi, kad po aliarmo buvusios atjungtos dujos gyventojams imtos vėl tiekti penktadienį.  

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Ji pasakojo, kad, kaip vėliau paaiškėjo, savavališką namo remontą vienų patalpų savininkas, pasamdydamas darbininkus, pradėjo ir tęsė nekreipdamas dėmesio į kaimynų skundus. 

„Jiems patiems ir savininkui, kai buvo atvažiavęs, sakiau: dreba sienos, sugriausite mums namą. Bet žinot... Pajuokavo, kad viskas čia tvarkoje“, – apie darbininkų ir savininko reakciją į nuogąstavimus, kurie, kaip paaiškėjo, buvo visiškai pagrįsti, pasakojo gyventoja.

Moteris kalbėjo, kad pati yra tiesiogiai skambinusi ir informavusi apie įtartinus darbus namo administratoriaus atstovus. „Skambinau, bet to įrodyti negaliu. Bet tas vadybininkas tikrai labai geras žmogus. Jis labai daug daro dėl namo nei paprastai.  Tikrai nedrįsčiau jo kaltinti. Jis ne viską gali, ne viskas vien nuo jo priklauso“, – sakė kaunietė.

Vakar ekspertas pareikalavo papildomai sutvirtinti – pabetonuoti, bet jau penktadienio vakaras, o to taip ir nevyksta, ir niekas mūsų neinformuoja.

Ekspertas: yra saugu 

Pastato būklę įvertinęs ekspertas Juozas Ražaitis portalui kauno.diena.lt teigė,  kad gyventojams grįžti į pastatą ir jame būti yra saugu, tačiau būtini pastato tvirtinimo darbai. Šiandien baigtas surašyti ekspertizės aktas, su rekomendacijomis, ką reikia daryti toliau. 

„Pamatai nesutvirtinti, bet yra suramstyta. Rūsio perdanga, kuri remiasi į deformuotą sieną, yra paremta.  Siena iš dalies yra nukrauta. Buvo pasvirusi apatinė sienos dalis“, – kalbėjo J. Ražaitis. 

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Įmonių grupės „Civinity“, kurios dalis yra bendrovė „Būsto valda“, administruojanti K. Petrausko g. 38 namą, rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė Jolanta Venskutė portalui kauno.diena.lt penktadienį nurodė, kad kitą savaitę bus organizuojamas susirinkimas su namo gyventojais. 

„Informuosime, kaip bus likviduota dabartinė situacija. Paaiškinsime, koks rangovas, kokius darbus ir per kiek laiko atliks. Rūsio patalpų savininkas mums pažadėjo, kad darbus apmokės“, – sakė J. Venskutė.  

Kalbėdama apie gyventojų baimes ji komentavo, kad bendrovė „remiasi ekspertizės išvadomis, kuriose specialistai nurodo, kad gyventojams saugu grįžti į pastatą. Statramsčiai pastatyti pagal ekspertų rekomendacijas, šiuos darbus trečiadienį irgi prižiūrėjo specialistai.“

Likviduoti turi patalpų savininkas

J. Venskutė akcentavo, kad situaciją likviduoti ir darbus organizuoti turi statybos darbus vykdęs patalpų savininkas. „Bet mes, kaip administratorius, tikrai bendradarbiaujame ir sprendžiame situaciją, kad viskas būtų užbaigta profesionaliai ir kaip galima greičiau. Belieka apgailestauti, kad savininkas prieš pradėdamas darbus nesikreipė nei į mus, nei į projektuotojus“, – teigė „Būsto valdos" atstovė.

Anot jos, būtent dėl šios priežasties administratorius apie lemtingus vieno iš savininkų vykdytus savavališkus remonto darbus sužinojo tik tuomet, kai įtrūko pamatai, sienos, namas pasviro, ir apie tai buvo informuotas Bendrasis pagalbos centras.

Vakar pranešta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija  pradėjo tyrimą. „Skubiai patikrinimą vietoje atlikę inspektoriai nustatė, kad buvo vykdomi statybos darbai statinio rūsio patalpose ir statinio išorėje. Atliekant pastato apžiūrą taip pat identifikuotos aiškiai matomos pastato deformacijos“, – pranešime cituojamas inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Raimondas Dargis.

Statybos inspekcija teigia nustačiusi patalpų savininką ir pradėjusi tyrimą dėl galimai savavališkos statybos darbų. Statytojui surašytas privalomasis nurodymas sustabdyti statybą, jis taip pat privalės nedelsiant atlikti statinio ekspertizę, pranešė BNS. 

Buvo informuota, bet nežinojo?

Vakar įskilus namo konstrukcijoms pastate veikiančio notarų biuro notaras Vytenis Lideikis apie tai pranešė Bendruoju pagalbos telefonu 112.

Tuomet sulėkė tarnybos, įskaitant ir namo administratorių, nors iki tol, notaro teigimu, bendrovė į galimo pavojaus signalus nereagavo.

Įmonių grupės „Civinity“, kurios dalis yra bendrovė „Būsto valda“, administruojanti K. Petrausko g. 38 namą, rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė Jolanta Venskutė portalui kauno.diena.lt ketvirtadienį teigė, kad „iškart po įvykio rūsyje buvo pastatyti statramsčiai, kurie neleis judėti pamatams ir gadinti kitų bendrų konstrukcijų“.

J.Venskutė akcentavo, kad bendrovė nieko nežinojo apie gresiančius pastato konstrukcijų pažeidimus, sakėsi negavusi notaro siųstos informacijos, jeigu tokia buvo siųsta.

Atstovė pasakojo, kad jos kolegos buvo susisiekę su V. Lideikio notarų biuru. Išsiaiškinta, kad į juos buvo kreiptąsi per interneto svetainę. „Joje yra nuoroda, kad galite klausti administratoriaus kažko, ir po to elektroniniu būdu siunčiama užklausa. Mes tos užklausos nesame gavę. Aiškinamės kodėl, ar tai sistemos klaida, ar kas. Ir su notaru bendravome, ar buvo tikrai į mus kreiptasi. Šią problemą sprendžia mūsų informacinių technologijų specialistų“, – teigė J. Venskutė, pridūrusi negalinti pasakyti, ar bendrovė gauna visas administruojamų namų gyventojų užklausas.

Pasiteiravome, kaip dažnai administruojamo namo vadybininkas apsilanko prižiūrimame name. Jeigu notaro kreipimasis nebuvo gautas, gal problemas, jeigu tokių buvo, vadybininkas galėjo pastebėti apsilankęs kitais klausimais? J. Veskutė teigė, kad vadybininkas name apsilanko tik jeigu yra kažkoks signalas.

Anot J. Venskutės, nežinia, kada savininkas pradėjo remonto darbus, kokiu mastu jie buvo matomi iš lauko. „Darbai buvo vykdomi privačiose patalpose. Tas cokolinis aukštas yra privatus“, – sakė atstovė.  

Remontavo savavališkai

„Būsto valdos“ atstovė situaciją apibūdino kaip rimtą. „Trečiadienį daugiabučiame name savininkui savavališkai vykdant kapitalinį remontą buvo deformuoti namo pamatai, ir sukėlė realų pavojų namo saugumui“, – sakė J. Venskutė.

Žalos pridaręs asmuo nebuvo gavęs ir gyventojų pritarimo.

Anot jos, statybas vykdęs patalpų savininkas su bendrove „Būsto valda“ darbų nebuvo suderinęs.

„Žalos pridaręs asmuo nebuvo gavęs ir gyventojų pritarimo. Bendrovė akcentuoja, kad savininkas remontą atliko savavališkai ir tik prieš kelias dienas per projektuotojus buvo kreipęsis dėl gyventojų parašų rinkimo. Kad darbai jau vykdomi, savininkas neinformavo“, – sakė bendrovės atstovė.

„Tai blogąja prasme unikalus atvejis mūsų, kaip administratoriaus, istorijoje. Imtis kapitalinio remonto darbų, slėpti jų mastą bei atkasti pamatus be statybos ekspertų leidimo rodo atsainų patalpų savininko požiūrį į turto ir žmonių saugumą“, – sakė „Būsto valdos“ Pastatų administravimo skyriaus vadovas Arūnas Armanavičius.

Atliekama pastato konstrukcijų ekspertizė

Ketvirtadienį bendrovė portalui kauno.diena.lt teigė, kad „skubiai vykdo pastato konstrukcijų ekspertizę ir jau šį vakarą tikisi gauti išvadas“. Tuomet bus sprendžiama, kaip greitai galima likviduoti padarinius.

Teigta, kad „Būsto valda“ intensyviai bendrauja ir su patalpų savininku. „Jis, bendrovės žiniomis, prisiima atsakomybę ir yra pasiruošęs padengti ekspertizės bei tolimesnių darbų išlaidas“, – komentavo J. Venskutė.

Paprašyta įvertinti, kokia namo būklė buvo iki aliarmo, ji įvardijo, kad paskutinį kartą pastato apžiūra vykdyta šių metų sausio 23 d. „Pastatas tvarkingas, normalus, jokių avarinių atvejų“, – apibendrino ankstesnę padėtį J. Venskutė.

A. Armanavičius vardijo, kad kapitalinį remontą suplanavęs buto savininkas privalo kreiptis į atestuotus projektuotojus ir parengti patalpų projekto pakeitimų projektą. Jei planuojama griauti ar pristatyti sienas, pažeisti nešančiąsias konstrukcijas ar jas deformuoti, projektas yra privalomas.

Po to pats arba padedamas administratoriaus savininkas privalo gauti daugumos, t. y. 50 +1 proc. viso namo patalpų savininkų pritarimą projektiniams pakeitimams.

„Galiausiai mes tikriname parašų teisėtumą ir išduodame pasirašytą protokolą, kuriame patvirtiname, kad gyventojų pritarimas gautas. Su šiuo dokumentus statybas planuojantis asmuo turi kreiptis į vietos savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo. Darbus pradėti galima tik gavus šį dokumentą“, – teigė atstovas.

Praėjusiais metais, kaip informavo „Būsto valda“, ji patvirtino vos 3 remontų butuose teisėtumą ir spėja, kad apie 80 proc. statybų butuose įvyksta be tarnybų žinios.

Su V. Lideikiu šiandien susisiekti nepavyko.

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjas Martynas Matusevičius portalui kauno.diena.lt teigė, kad, jo žiniomis, name gyvenamąją vietą yra deklaravę 15 gyventojų.

Visiems evakuotiems gyventojams ir neturintiems, kur apsistoti, savivaldybė  buvo suteikusi laikinąsias gyvenamąsias patalpas. Anot M. Matusevičiaus, ketvirtadienį gautos preliminarios ekspertų išvados, kuriomis remiantis gyventojams ir darbuotojams leista grįžti į pastatą.

Statybos inspekcija pradėjo tyrimą

BNS praneša, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ketvirtadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl šio atvejo Kaune.

„Skubiai patikrinimą vietoje atlikę inspektoriai nustatė, kad buvo vykdomi statybos darbai statinio rūsio patalpose ir statinio išorėje. Atliekant pastato apžiūrą taip pat identifikuotos aiškiai matomos pastato deformacijos“, – pranešime cituojamas inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Raimondas Dargis.

Statybos inspekcija teigia nustačiusi patalpų savininką ir pradėjusi tyrimą dėl galimai savavališkos statybos darbų. Statytojui surašytas privalomasis nurodymas sustabdyti statybą, jis taip pat privalės nedelsiant atlikti statinio ekspertizę.

Vakaras buvo sugadintas

Klaipėdos dramos teatre antradienio vakarą buvo rodomas svečių iš Šiaulių spektaklis "Duonkepi žmona".

Praėjus maždaug pusvalandžiui nuo jo pradžios suveikė priešgaisrinė signalizacija. Žiūrovams teko palikti salę – pradėta evakuacija.

"Suveikus signalizacijai, žmonės iš pradžių sustingo. Jų buvo pilna salė. Vėliau visi stojosi ir ėjo lauk. Paėmiau mamą už rankos ir išėjome", – pasakojo klaipėdietė Lina Zubauskaitė.

Pasak žiūrovės, niekas nepaaiškino, kas nutiko. Nebuvo aišku, ar spektaklis toliau vyks. Tad ji su mama patraukė namo.

"Nieko kito neliko daryti. Gyvenu senamiestyje, už Biržos tilto. Kol ėjome su mama namo, girdėjome tebekaukiančią signalizaciją", – tvirtino moteris.

Klaipėdietė pasakojo, kad kitą dieną pradėjo domėtis, kas nutiko teatre. Moteris norėjo atgauti ir pinigus už bilietą, kurių vienas kainavo aštuonis eurus, nes spektaklio taip ir nepamatė.

"Vakaras ir nuotaika buvo sugadinti. Todėl noriu atgauti pinigus ir sulaukti paaiškinimų, kas nutiko. Bet net kitą dieną niekas neatviravo, kodėl įsijungė signalizacija, nors skambinau ir į kasas, ir teatro administracijai. Tik prasitarė, kad kažkas paspaudė kažkokį mygtuką. Dėl bilietų grąžinimo nurodė kreiptis į Šiaulių dramos teatrą. Taip ir padariau", – tvirtino moteris.

Paspaudė ne tą mygtuką

Klaipėdos dramos teatro direktorius Tomas Juočys tvirtino žinantis apie įvykusį incidentą.

"Žmonės, kurie neliko ir nematė spektaklio, turi teisę susigrąžinti pinigus. Dėl to reikia kreiptis į Šiaulių dramos teatrą. Jei taip būtų nutikę per mūsų renginį, tikrai grąžintume", – pabrėžė vadovas.

Pasak T.Juočio, viskas aišku, kodėl suveikė priešgaisrinė signalizacija ir kas dėl to kaltas. Tai užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros.

"Gaisro gesinimo mygtuką netyčia paspaudė viena Šiaulių dramos teatro darbuotoja. Matyt, moteris supainiojo šį mygtuką su durų atidarymo. Dėl to ir suveikė priešgaisrinė signalizacija. Kas ji, tikrai neatskleisiu. Tai mūsų ir Šiaulių dramos teatro reikalas", – komentavo direktorius.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad gaisro gesinimo mygtukas skiriasi nuo durų atidarymo. Jis yra raudonas, pažymėtas specialiais ženklais, specialioje stiklinėje dėžutėje.

Norint jį paspausti, reikia atidaryti dangtelį. Be to, jį reikia spausti gana stipriai.

"Sunku įsivaizduoti, kaip galima supainioti mygtukus, bet gyvenime visko pasitaiko", – teigė direktorius.

Grėsė milžiniški nuotoliai

T.Juočys džiaugėsi, kad incidentas baigėsi dar gana  laimingai. Po minutės nuo priešgaisrinės signalizacijos aliarmo turėjo pasipilti vanduo.

Galėjo būti užpiltos ne tik patalpos, baldai, bet ir brangi įranga. Po tokio incidento veikiausiai nemažą jos dalį būtų reikėję išmesti.

"Dėl bet kada galinčio pasipilti vandens buvo didžiausia įtampa. Mūsų budėtojas tinkamai reagavo į situaciją. Patikrino visas zonas, ar nėra gaisro ir padarė viską, kad netekėtų vanduo", – teigė direktorius.

Vadovas tvirtino, kad, nuspaudus gaisro pavojaus mygtuką, sistemą suvaldyti sudėtinga. Pavojaus negalima atšaukti, priešingai nei suveikus karščio ar dūmų davikliams.

"Sistema yra protinga. Ji mato, kad žmogus pats nori gesinti gaisrą – pats paspaudė mygtuką. Tokiu atveju komandos jau negalima atšaukti. Budėtojas 40 minučių vargo, kas dvi minutes suvedinėjo tam tikrus atšaukimo kodus, kad nebūtų užlietas teatras, kol atvažiavo sistemą aptarnaujanti įmonė ir visą sistemą sureguliavo", – tvirtino direktorius.

T.Juočys taip pat pabrėžė, kad Klaipėdos dramos teatro priešgaisrinė sistema yra tvarkinga.

Pastarąjį kartą ji buvo patikrinta praėjusią savaitę. Sistema kartą per mėnesį išbandoma, ar gerai veikia. Rezultatai fiksuojami žurnale.

Nepažiūrėjo apie 40 žmonų

Šiaulių dramos teatro vyriausioji administratorė Regina Šileikienė tvirtino, kad žmonėms, kurie dėl signalizacijos nematė spektaklio, bus grąžinti pinigai.

"Žiūrovai tikrai teisūs. Stengsimės, kad jiems būtų grąžinti pinigai", – komentavo vyriausioji administratorė.

R.Šileikienė pirmiausia spektaklio nemačiusių žiūrovų, kurie nori atgauti pinigus, prašė kreiptis į ją. Vėliau jie turėtų kreiptis į bilietų platintoją. Jis ir grąžins pinigus.

"Dar reikia viską susidėlioti, kaip viskas vyks, kokiu pagrindu platintojas turi grąžinti pinigus. Nėra labai paprasta. Paduoti grynųjų juk negali", – teigė vyriausioji administratorė.

R.Šileikienė spėjo, kad spektaklio iki galo nematė apie 20–40 žmonių.

"Daug žiūrovų liko ir, paaiškėjus, kad pavojus netikras, grįžo atgal. Apsidairius pasirodė, kad žmonių buvo nemažai, bet galiu pasakyti tik iš pažiūros. Dar net nežinau, kiek bilietų į spektaklį buvo parduota. Vis dėlto buvo įtampa. Svetima vieta, neaišku, kas vyksta, ką daryti", – pasakojo vyriausioji administratorė.

Spektaklį toliau žiūrėję žiūrovai pasakojo, kad renginio metu dar kelis kartus kauktelėjo priešgaisrinė signalizacija. Tuomet visi krūptelėdavo, bet spektaklis tęsėsi.

Pasigedo instrukcijų

R.Šileikienė nekomentavo incidento aplinkybių: "Apie techninius dalykus nieko negaliu pasakyti. Mes čia svečiai. Nesuprantame, kas įvyko. Į tokią situaciją patekome tik Klaipėdoje."

Anot vyriausiosios administratorės, dar reikės išsiaiškinti, ar tikrai pavojaus mygtuką nuspaudė Šiaulių dramos teatro darbuotojas.

"Kodėl sako, kad kažkas iš mūsų? Gal svetimi žmonės nuspaudė? Peržiūrėsime vaizdo medžiagą. Dabar nieko negaliu komentuoti, nes nemačiau ir nežinau, kas buvo", – dėstė Šiaulių dramos teatro darbuotoja.

R.Šileikienė tvirtino nusivylusi, kad žiūrovams nebuvo pranešta apie netikrą pavojų iš karto. Kad trūko informacijos, teigė ir spektaklyje likę žmonės.

"Galėjo paimti mikrofoną ir visiems pranešti, kad pavojus netikras. Juk žmonės stovėjo vestibiulyje ir nežinojo, ką daryti", – pasakojo vienas spektaklyje likęs klaipėdietis.

R.Šileikienė gastrolių Klaipėdoje metu pasigedo instruktažo apie įrenginius, sistemą.

"Jei priima, turėtų papasakoti, ko negalima spausti", – pabrėžė vyriausioji administratorė.

Suveikė pirmą kartą

Pasak T.Juočio, pagal tvarką negalima iš karto skelbti, kad pavojaus aliarmas yra ne tikras.

"Pastatas yra 6,5 tūkst. kv. metrų. Kai suveikia signalizacija, iš karto nematome visų detalių. Tik zoną, kur kilo gaisras. Pirmiausia mes siekiame išvengti aukų, pradedame evakuaciją. Tada žiūrime, ar kilo gaisras, toliau – arba jį gesiname, arba pavojų atšaukiame", – tvirtino vadovas.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad antradienio vakarą viskas taip ir buvo padaryta. Pamačius, kad pavojaus nėra, žmonės buvo sukviesti į salę vėl stebėti spektaklio.

Gesinimo mygtukai yra įrengti ne tik užkulisiuose, bet ir viešose teatro erdvėse.

T.Juočio teigimu, Klaipėdos dramos teatras po rekonstrukcijos veikia metus. Tai buvo pirmas atvejis, kai priešgaisrinė signalizacija sutrikdė renginį.

"Gesinimo mygtukai prieinami ir lankytojams, tačiau kažkodėl nė vienas jų nepaspaudė", – akcentavo direktorius.

Svečiams parengs atmintinę

Pasak vadovo, yra pasitaikę, kai gesinimo mygtukas buvo paspaustas, dar teatro atnaujinimui artėjant prie pabaigos. Būtent tada nuspręsta juos "paslėpti" stiklinėse dėžutėse su dangteliais.

"Manėme, kad užbėgome panašiems įvykiams už akių, tačiau, pasirodo, ne. Galvosime, kokių priemonių dar imtis. Gal didesnėmis raidėmis parašyti, kam skirtas mygtukas, gal reikės dėžes uždėti", – ironizavo direktorius.

T.Juočys atkreipė dėmesį, kad mygtuką reikia spausti gana stipriai. Direktorius žadėjo paruošti atmintinę gastroliuojantiems teatrams.

"Būtinai įrašysime, kad spausti gesinimo raudonų mygtukų permatomose dėžutėse nereikia šiaip sau, o tik kilus gaisrui. Tačiau abejoju, kad tai padėtų. Juk visi žinome, kaip elgtis. Tokių klaidų numatyti neįmanoma", – tvirtino vadovas.