Mokslininkai tyrė kelių alkoholinių gėrimų poveikį žarnyno mikroflorai. Tyrime dalyvavo 916 moterų – 458 dvynių poros. Tirtas alaus, raudonojo vyno, sidro, baltojo vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų poveikis. Mokslininkai pastebėjo, kad tos moterys, kurios reguliariai gėrė raudonąjį vyną, turėjo žymiai sveikesnę žarnyno mikroflorą – sveikatai naudingų mikroorganizmų įvairovė jų virškinimo trakte buvo didesnė. Panašus poveikis nepastebėtas baltojo vyno, alaus, sidro ar stipriųjų alkoholinių gėrimų mėgėjų gretose.

Šie rezultatai yra gana įdomūs todėl, kad mokslas jau ilgą laiką žino, jog raudonasis vynas gali daryti teigiamą poveikį sveikatai. Raudonajame vyne yra nemažai resveratrolio, kuris saugo regėjimą, padeda apsisaugoti nuo vėžio, gerina širdies sveikatą. Žinoma, vynuogės yra dar geresnis resveratrolio šaltinis, tačiau žmonės vis tiek gers alkoholinius gėrimus, todėl mokslininkams svarbu išsiaiškinti, kaip tai daryti geriausia. Šiuo metu rekomenduojama moterims išgerti ne daugiau vienos vyno taurės per dieną, o vyrai neturėtų pakelti trečios.

Resveratrolis ir kiti polifenoliai įprastai veikia kaip antioksidantai. Šiuo atveju jie veikia mikroflorą kaip kuras mikroorganizmas, leidžiantis jiems plėstis, augti ir didinantis jų įvairovę. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad raudonojo vyno vartotojai rečiau kenčia nuo viršsvorio ir blogojo cholesterolio problemų – tai galima susieti su sveikesne žarnyno mikroflora.

Tačiau neskubėkite pirkti vyno žarnyno sveikatai gerinti. Caroline Le Roy, pirmoji tyrimo autorė, taip pakomentavo rezultatų reikšmę: „Nors ir suradome ryšį tarp raudonojo vyno ir žarnyno mikrofloros sveikatos, šį efektą galima pasiekti raudonąjį vyną geriant ir kartą per dvi savaites. Jei tikrai reikia šiandien pasirinkti kokį alkoholinį gėrimą, reikėtų rinktis raudonąjį vyną, nes, panašu, jis turi didžiausią teigiamą poveikį jūsų žarnyno mikroflorai, o tai gali padėti numesti svorio ir sumažinti širdies ligų riziką“.

Raudonojo vyno nauda sveikatai:

– Palaiko kraujagyslių sveikatą ir normalų kraujo spaudimą;

– Apsaugo nuo insulto sukeltų pažeidimų;

– Saugo regėjimą;

– Mažina storosios žarnos, krūties ir prostatos vėžio riziką;

– Gerina plaučių funkciją;

– Nutolina senatvinę demenciją, saugo nuo depresijos;

– Saugo dantis nuo karieso (bet gali palikti dėmes).

Raudonasis vynas yra neatsiejama viduržemio jūros regiono mitybos dalis, tačiau ten žmonės jo per daug nevartoja. Nesaikingas vyno vartojimas gali sukelti depresiją, hipertenziją, insultą, vėžį. Išsivysčiusi priklausomybė alkoholiui gali sukelti nesuskaičiuojamą daugybę sveikatos problemų. Mokslininkai teigia, kad raudonasis vynas gali ilginti gyvenimą, bet jį gali ir ženkliai sutrumpinti, jei nėra vartojamas saikingai.

„Jeigu alkoholio būtų vartojama mažiau, mažiau kiltų ir incidentų, kurių sprendimui prireikia policijos pareigūnų. Dabar jų daugėja, o pasekmės tragiškėja“, – sakoma policijos pranešime.

Anot Šiaulių policijos, pernai šalyje 30 proc. (10,8 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs žmonės – vienu tūkstančiu daugiau nei 2017 metais.

Kas dešimtą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo: iš viso dėl neblaivių žmonių kaltės policijos registre buvo užregistruoti 347 eismo įvykiai, 2017 metais tokių buvo 336.

Išskiriant neblaivių vairuotojų sukeltus eismo įvykius, policijos statistika byloja, jog pastarųjų 2018 metais išaugo net dešimt procentų, lyginant su 2017 metais.

Šiaulių policija teigia, kad pastarojo savaitgalio suvestinė rodo, kad savaitgalį iš 31 pradėto ikiteisminio tyrimo, į 22 buvo įsivėlę neblaivūs asmenys.

14 ikiteisminių pradėta dėl girtų asmenų sukeltų incidentų, kurių pasekmė – patirti kūno sužalojimai. Daugiausia jų – Šiauliuose ir Radviliškio rajone.

Statistikos departamentas prieš kelias savaites paskelbė, kad vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 11,2 litro legalaus alkoholio – 1,1 litro mažiau nei 2017 metais (12,3 litro).

Alkoholio suvartojimas, departamento duomenimis, šalyje mažėja šeštus metus iš eilės, aukščiausią lygį jis buvo pasiekęs 2011 ir 2012 metais – vidutiniškai 14,7 litro.

Statistikos departamento duomenimis, pernai nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų mirė 507 žmonės, tai – 69 mažiau negu 2017 metais.

Daugiausiai mirusių žmonių sirgo alkoholine kepenų liga, taip pat mirė atsitiktinai apsinuodiję alkoholiu bei nuo alkoholinės kardiomiopatijos – širdies nepakankamumo dėl kasdienio alkoholio vartojimo.

Dažniau nuo tokių ligų miršta vyrai – jų mirtingumas 3,2 karto didesnis už moterų.

Daugiau nuo tokių ligų mirė kaimo gyventojų – 100 tūkst. miesto gyventojų teko 18 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų, kaimo – 20 mirusiųjų.

Sumažėjo ir sergamumas

Pernai metų duomenimis, 100 tūkst. gyventojų teko 863 asmenys, išgirdę su alkoholio vartojimu susijusią diagnozę. 2017 metais tokių asmenų buvo 908.

Daugiausia sergama alkoholine priklausomybe – 600 atvejų 100 tūkst. gyventojų, taip pat registruojama 169,5 alkoholio toksinio poveikio atvejų bei 93,8 alkoholinės psichozės atvejai.

2017 metais sergamumas alkoholinėmis psichozėmis buvo beveik 11 proc. didesnis, alkoholio toksiniu poveikiu 5,4 proc. ir alkoholine priklausomybe – 3,7 proc.

Vyrų ligotumas šiomis ligomis 3 kartus viršija moterų.

Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35-39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45-49 m. amžiaus grupėje.

Išaugo nusikalstamumas, padaugėjo eismo įvykių

Anot statistikos, pernai 30 proc. (10,8 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs žmonės – vienu tūkstančiu daugiau nei 2017 metais.

Policijos departamento duomenimis, pernai kas dešimtą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivūs asmenys: iš viso dėl neblaivių žmonių kaltės užregistruoti 347 eismo įvykiai, 2017 metais tokių buvo 336.

Juose žuvo 63 ir buvo sužeisti 492 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 22 ir buvo sužeisti 257 žmonės.

2017 metais neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių buvo 3,3 proc. mažiau, o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 10 proc. mažiau.