„Lietuva pati atskirai vyko karinę mokymo misiją Ukrainoje, visos kitos yra koalicinės bendros rotaciniu pagrindu, tarp jų – ir Malyje. Trims mėnesiams skirtume transporto lėktuvą, kuris būtų dislokuotas ne Malyje, o gretimai esančioje valstybėje – Nigeryje“, – ketvirtadienį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pateikdamas nutarimo projektą dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse misijose 2022–2023 metais.

Anot jo, į Malį galėtų būti siunčiama iki 30 karių ir civilių dalyvauti Prancūzijos vadovaujamoje operacijoje „Takuba“ kovoti su tarptautiniu terorizmu.

Prisidėti prie šios operacijos Lietuvos prašo Prancūzija.

„Labai svarbus ir solidarumo prasme mūsų dalyvavimas įsitraukiant į Prancūzijos vadovaujamą operaciją ir tikintis, kad Prancūzija, kuri mums ES tikrai ne mažiau mums svarbi valstybė nei Vokietija, parems ir tuos dalykus, kurie atitinka mūsų lūkesčius“, – teigė ministras.

„Bet pabrėžiu – visos operacijos pagrįstos mūsų bendru supratimu apie grėsmes ir solidarumu“, – pridūrė jis.

Į Mozambiką norima siųsti iki 11 Lietuvos karių ir civilių. Čia karinę mokymo misija rengia Europos Sąjunga.

Anot Seimo nutarimo projekto, artimiausius dvejus metus į tarptautines operacijas iš viso būtų siunčiama iki 323 Lietuvos karių.

Tai yra panašus karių skaičius, kuris patvirtintas 2020–2021 metams.

Nuo šių metų lapkričio Lietuvos pajėgų apsaugos būrys Danijos apsaugos kuopos sudėtyje pradės dalyvauti NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, kur vykdys Bagdade esančios NATO operacijos vadavietės bazės apsaugą.

Bendras Lietuvos indėlis šioje operacijoje 2022–2023 metais neviršys 50 karių.

Lietuva jau dalyvauja Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malyje „Minusma“ (iki 50 karių ir civilių), ES karinėse mokymo misijose Malyje bei Centrinėje Afrikos Respublikoje (iki 11), ES karinėse operacijose „Atalanta“ (iki 30) ir „Irini“ (iki 20).

NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų operacijoje Kosove Lietuvos indėlis taip pat nesikeis bei neviršys penkių karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijoje „Įgimtas ryžtas“ dalyvaus iki 40, o kitoje JAV inicijuotoje operacijoje Hormūzo sąsiauryje – iki penkių Lietuvos karių.

Taip pat ketinama išlaikyti iki 60 karių skaičių Lietuvos karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje.

Už šį projektą ketvirtadienį balsavo 81 Seimo narys, niekas nebuvo prieš, vienas susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.