Lengvoji, chemijos, naftos pramonė, medienos, metalų apdirbimas, autoservisai, spaustuvės – sunku sugalvoti pramonės rūšį, kurioje nevyktų dujinių teršalų išsiskyrimas į aplinką. Jau ne pirmąjį biofiltrą sukūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pranas Baltrėnas ir Alvydas Zagorskis pristatė dar tobulesnę biotechnologiją, padėsiančią reguliuoti teršalų kiekį bei spręsti itin aktualią problemą – švelninti klimato kaitą.
„Organiniai teršalai: acetonas, butanolis ir t.t. – visa eilė tirpiklių, kurie naudojami ruošti dažams. Tirpikliai labai greitai garuoja ir atsiranda dujiniai teršalai. Kadangi gamyklose darbų apimtys yra didelės, neigiama įtaka aplinkai taipogi labai pastebima“, – naujosios biotechnologijos, šį rudenį gavusios Europos patentą, svarbą aiškina P. Baltrėnas, kurio sąskaitoje – jau šešiasdešimt devyni tarybiniai, dvidešimt keturi Lietuvos patentai ir šis – pirmasis Europos patentas.
Pasak A. Zagorskio šiuo metu taikomi kasetinės konstrukcijos oro valymo biofiltrai, kurie užpildyti mikrobiologiškai aktyviomis medžio žievėmis, kompostu, ceolito granulėmis ar kita įkrova. Tuo tarpu šis biofiltras jau yra gerokai pranašesnis: „Šis išradimas išsiskiria unikalia biofiltro konstrukcija. Jis yra sudarytas iš viena šalia kitos išdėstytų mikrobiologiškai aktyvuotų plokštelių. Tokia įrenginio konstrukcija leidžia ženkliai sumažinti įrenginio aerodinaminį pasipriešinimą bei sutaupyti energijos sąnaudas įrenginio eksploatacijai“.
Kaip teigia P. Baltrėnas, naujasis išradimas unikalus ir savo drėkinimo sistema. Įprastuose biofiltruose įkrova drėkinama vandens purkštukais. Drėgmė būtina mikroorganizmų aktyvumui įkrovoje užtikrinti. Tuo tarpu sukurtame įrenginyje plokštelių drėkinimui pritaikytas fizikinis reiškinys – kapiliarinis efektas. Dėl šio efekto dalinai į vandenį panardintos plokštelės drėkinamos tolygiai, nenaudojant elektros energijos. Tai yra kokybiškai tobulas drėkinimas, kuriam nereikia jokių energetinių sąnaudų, jis pasižymi paprastu aptarnavimu.
Svarbiu momentu tampa šio biofiltro ilgaamžiškumas. Jame panaudotas medienos plaušas, kuris yra specialiai apdorotas, tad nepūva. Būtent tai padidina įrenginio ilgaamžiškumą, nes jis yra patvaresnis nei įprastos technologijos.
„Dar 2012-aisiais padavėme patento paraišką „Plokštelinės konstrukcijos biofiltrui su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema“. Toliau patentas bus palaikomas trijose šalyse: Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Tai yra tos šalys, kuriose tokie biofiltrai populiariausi“, – pasakoja daug aplinkosaugai nusipelnęs P. Baltrėnas.
Šiuo metu VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete galima realiai išvysti išbandytą ir patikrintą pramoninį pavyzdį. Tikimasi, jog greitu metu naujasis biofiltras įsikurs dalyje Lietuvos ir užsienio gamyklų, tikslinių įmonių ir taip stipriai prisidės prie švaresnės aplinkos kūrimo.
