Reidai buvo nukreipti prieš aplinkosaugos pareigūnus ir kompanijas, įtariamas nelegaliu kirtimu.
Operacija sutapo su didžiuliu indėnų protestu sostinėje Brazilijoje, kurio metu buvo reikalaujama geresnės autochtonų žemių apsaugos nuo kalnakasių, miško kirtėjų ir ūkininkų. Be to, kaip tik pasirodė naujų pranešimų, kuriuose perspėjama dėl nestabdomo Amazonijos miškų naikinimo.
Federalinės policijos pareigūnai, gavę 29 arešto orderius ir daugiau kaip 100 kratos bei konfiskavimo orderių, operaciją vykdė aštuoniose valstijose ir sostinės federalinėje apygardoje.
Buvo ieškoma asmenų, dalyvavusių nelegaliai ruošiant, naudojant medieną ir prekiaujant ja, taip pat korumpuotų pareigūnų aplinkosaugos agentūrose bei medienos kompanijose, sakoma policijos pareiškime.
Taip pat įšaldyta maždaug 50 mln. reaių (10,1 mln. eurų), priklausančių kompanijoms, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas.
Tarp 19 areštuotų asmenų yra buvęs Brazilijos aplinkos ir atsinaujinančių išteklių instituto darbuotojas, naujienų agentūrai AFP sakė federalinės policijos atstovas.
Šio tyrimo metu 2017 metų gruodį upių uoste Manause – pagrindiniame Amazonijos mieste – buvo konfiskuota 400 konteinerių su 8 tūkst. kub. m medienos.
Šioje nelegalioje siuntoje buvo „140 konteinerių, paruoštų eksportui į šalis Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje“, sakoma policijos pareiškime.
Tuo tarpu tūkstančiai indėnų iš visos šalies ketvirtadienį sostinėje surengė metinį trijų dienų protestą ir gynė sunkiai iškovotas teises į žemes, kurias, kaip jie baiminasi, gali apkarpyti sausio 1 dieną į valdžią atėjęs kraštutinių dešiniųjų prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru), remiantis kalnakasybą ir žemės ūkio verslą.
Jų susirūpinimą ketvirtadienį pakurstė pasaulinė ataskaita, rodanti, kad 2018 metais buvo sunaikintas beveik Anglijos teritorijai prilygstantis drėgnųjų miškų plotas, ketvirtadalis jo – Brazilijoje, kur yra maždaug 60 proc. visų Amazonijos miškų.
Beveik trečdalis pasaulio pirmykščių miškų naikinimo įvyko Brazilijoje (13,5 tūkst. kv. km), sakoma metiniame vertinime, kurį pateikė pasaulio miškų stebėjimo projekto „Global Forest Watch“ (GFW) mokslininkai.
Drėgnieji atogrąžų miškai yra turtingiausia laukinės gyvybės saugykla Žemėje ir itin svarbi planetą šildančias anglies dvideginio dujas sugerianti „kempinė“.
Reaguodama į GFW ataskaitą Brazilijos užsienio reikalų ministerija AFP nurodė, kad ši Lotynų Amerikos valstybė yra „tvirtai įsipareigojusi suderinti žemės ūkio produkcijos gamybą ir aplinkos apsaugą“.
„Mes esame pavyzdys, kad toks suderinimas yra ne tik pageidaujamas, bet ir visiškai pasiekiamas“, – sakoma pareiškime.
Augant įtampai dėl Amazonijos, kitoje ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje Europos ir Šiaurės Amerikos kompanijos kaltinamos „bendrininkavimu“ naikinant atogrąžų miškus. Nurodoma, kad bendrininkavimas pasireiškia prekiavimu su nelegaliu miškų kirtimu įtariamomis Brazilijos kompanijomis ir investavimu į jas.
„Jei toliau rems Brazilijos kompanijas, jos turėtų pasirengti prisiimti kaltę už drėgnųjų miškų naikinimą ir smurtą prieš autochtonus“, – pareiškė JAV aktyvistų grupė „Amazon Watch“.
