Nors orai prasti, analitikai tikisi didelio rinkėjų aktyvumo dvi dienas truksiančiame balsavime, vykstančiame po priešiškumu ir prieštaringais komentarais apie karą Ukrainoje pasižymėjusios rinkimų kampanijos.

Laimėtojas pakeis Milošą Zemaną, atvirą ir nevienareikšmiškai vertinamą politiką, kuris palaikė glaudžius ryšius su Maskva, o beveik prieš metus, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, juos nutraukė.

Vėliausios nuomonių apklausos parodė, kad pagal populiarumą pirmoje vietoje yra buvęs desantininkas P. Pavelas – jam paramą išreiškė 58–59 proc. respondentų. A. Babišą rinkosi 41–42 proc. apklausose dalyvavusių čekų.

Pirmajame ture dalyvavo aštuoni kandidatai, o P. Pavelas, surinkęs 35,4 proc. balsų, aplenkė 35 proc. balsų gavusį A. Babišą. Po pirmojo rato, remiamas dešiniųjų ir centro partijų, P. Pavelas pritraukė kelių kitų kandidatų rinkėjus.

A. Babišas gali pasikliauti stabilia savo centro kairės populistinio judėjimo ANO (TAIP) rinkėjų parama, tačiau mažai tikėtina, kad jam pavyks surinkti daug naujų balsų.

Kai kuriuos jis netgi erzino gan chaotiškais pasisakymais debatuose, todėl Brno Masaryko universiteto analitikas Otto Eiblas (Otas Eiblas) naujienų agentūrai AFP teigė, kad jį „retoriškai sunku perprasti“.

Dvi savaites trukusi kampanija tarp rinkimų turų buvo itin priešiška, būta daug dezinformacijos, daugiausia nukreiptos prieš P. Pavelą, įskaitant melagingą teiginį, kad jis mirė. Taip pat buvo grasinimų mirtimi A. Babišui ir jo šeimai.

„Atvirai kalbant, jei [nuomonių] apklausos gerai atliktos, manau, kad Babišui bus sunku sugrįžti“, – AFP sakė Palacky (Palackio) universiteto analitikas Tomašas Lebeda.

„Manau, kad Petras Pavelas laimės, – pridūrė jis.

P. Pavelas penktadienio popietę turėjo atiduoti savo balsą šiauriniame Černoučeko kaimelyje, o A. Babišas – į pietus nuo sostinės esančioje Prūhonicėje.

Naujasis valstybės vadovas susidurs su rekordine infliacija 10,5 mln. gyventojų turinčioje Vidurio Europos šalyje, priklausančioje Europos Sąjungai ir NATO.

Nors prezidento vaidmuo yra daugiausia simbolinis, jis skiria vyriausybę, parenka centrinio banko valdytoją ir konstitucinius teisėjus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Penktadienį rinkimų apylinkės buvo atidarytos 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku ir bus uždarytos 22 val., o šeštadienį dirbs nuo 8 val. iki 14 valandos.

Rezultatų tikimasi sulaukti netrukus po to, kai šeštadienį užsidarys rinkimų apylinkės.

Čekijos televizijos transliuoti debatai vyko prieš antrą šalies prezidento rinkimų ratą. Moderatorius paklausė A. Babišo, ar jis pasiųstų čekų karių į atvirą konfliktą, jei Rusija užpultų Lenkiją arba Baltijos valstybes.

„Žinoma, kad ne. Galvoju, kad mums reikia kalbėti apie taiką“, – atsakė buvęs premjeras A. Babišas.

NATO priklausančios Čekijos prezidentas yra oficialus vyriausiasis šalies ginkluotųjų pajėgų vadas.

A. Babišo pareiškimą iškart sukritikavo įtakingi čekų politikai, įskaitant vicepremjerą Marianą Jurečką.

Žinoma, kad ne. Galvoju, kad mums reikia kalbėti apie taiką.

„Atsiprašau visų Lenkijos ir kitų sąjungininkių piliečių; šis įsipareigojimas, nulemtas mūsų narystės NATO, yra ir liks, nepaisant to, ką... per debatus pasakė Andrejus Babišas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Jurečka.

Po debatų A. Babišas bandė pasitaisyti.

„Per dvikovą Čekijos televizijoje nenorėjau atsakinėti į hipotetinį klausimą apie invaziją į Lenkiją ar Baltijos šalis. Esu įsitikinęs, kad to nebus, ir nenoriu to išvis pripažinti. Pasaulio politikų atsakomybė yra užkirsti kelią karui. Tačiau jei invazija iš tikrųjų įvyktų, aš, žinoma, laikyčiausi 5-ojo straipsnio“, – tviteryje parašė A. Babišas.

Galutinę Čekijos prezidento rinkimų kampanijos fazę labiausiai veikia karas Ukrainoje ir taikos atkūrimas. Rinkimų kampanijos metu A. Babišas kitą kandidatą – buvusį NATO karinio komiteto pirmininką Petrą Pavelą – vaizdavo kaip karo kurstytoją.

A. Babišas ir P. Pavelas per pirmąjį rinkimų ratą gavo apylygiai balsų. Antrasis ratas vyks šį penktadienį ir šeštadienį.

Kaip rodo naujausia agentūros STEM apklausa, P. Pavelas turėtų gauti 57,7 proc. balsų ir įveikti A. Babišą.

Laimėtojas pakeis nuo 2013-ųjų dirbantį Milošą Zemaną.

A. Babišas anksčiau šį mėnesį buvo išteisintas byloje dėl 2 mln. eurų Europos Sąjungos subsidijų išgrobstymo, ir tai galėjo padidinti rinkėjų paramą jam pirmajame rate.

Prokuratūra dar gali apskųsti verdiktą. A. Babišas kaltinimus sukčiavimu atmeta kaip politiškai motyvuotus.

Nepaisant skandalų parama jam išlieka didelė, ypač tarp vyresnio amžiaus rinkėjų. Jį remia ir dabartinis prezidentas, taip pat euroskeptikas M. Zemanas.

Suskaičiavus 100 proc. balsalapių paaiškėjo, kad už P. Pavelą balsavo 35,4 proc. rinkėjų, o nuo jo nedaug atsilieka A. Babišas su 34,99 proc. balsų.

Trečia liko ekonomistė Danušė Nerudova su 13,92 proc. balsų, rodo Čekijos statistikos tarnybos paskelbti pirmo balsavimo rato rezultatai.

Nė vienas iš kitų penkių kandidatų nesurinko daugiau nei 7 proc. balsų.

Kaip pranešama, rinkėjų aktyvumas siekė 68,24 procento. Jis buvo kiek aukštesnis nei 61,9 proc. per praėjusius rinkimus 2018 metais.

P. Pavelas ir A. Babišas varžysis sausio 27–28 dienomis vyksiančiame antrame ture. Paramą P. Pavelui antrajame ture jau išsakė D. Nerudova ir ketvirtoje vietoje likęs buvęs diplomatas konservatorius Pavelas Fischeris (Pavelas Fišeris).

Laimėtojas pakeis Milošą Zemaną, prieštaringai vertinamą ir visuomenę skaldantį politikos veteraną, ir susidurs su tokiais iššūkiais kaip rekordinė infliacija 10,5 mln. gyventojų turinčioje Vidurio Europos šalyje, taip pat didėjantis viešųjų finansų deficitas, susijęs su karu Ukrainoje.

Vos ketvirto prezidento nuo 1993-ųjų, kai taikiai iširo Čekoslovakija, rinkimai vyko Čekijai baigus pusmečio trukmės pirmininkavimą Europos Sąjungai ir tęsiantis karui Ukrainoje.

M. Zemanas buvo pirmasis prezidentas, išrinktas visuotiniu balsavimu. Jo antroji ir paskutinė penkerių metų kadencija baigsis kovą.

Du ankstesnius prezidentus – Vaclavą Havelą ir Vaclavą Klausą – išrinko įstatymų leidėjai.

„Kiekvienas balsas bus svarbus“

P. Pavelas pasveikino savo komandą Prahos istoriniame centre esančioje bendradarbystės erdvėje ir sulaukė garsių šūksnių, televizijai parodžius, kad prieš pat balsų skaičiavimo pabaigą jis aplenkė A. Babišą.

„Esu labai laimingas, visi tai mato“, – šyptelėjo paprastai rimtas P. Pavelas.

„Manau, kad šypsočiausi daug labiau, jei skirtumas būtų, tarkime, 10 procentų“, – pridūrė jis.

„Tai toks nedidelis skirtumas, kad jau dabar matau, jog prieš antrąjį etapą mūsų laukia sunkus darbas, – sakė P. Pavelas. – Kiekvienas balsas bus svarbus.“

Tuo metu A. Babišas teigė, kad džiaugiasi rezultatu, kuris yra geresnis nei per 2021-ųjų visuotinius rinkimus. Tąsyk jo centristinis judėjimas ANO (TAIP) gavo 27,1 proc. balsų.

„Tai visiškai puiku“, – sakė jis restorane, esančiame jo maisto, žiniasklaidos ir cheminių medžiagų holdingo „Agrofert“ būstinėje.

Nors pasveikino P. Pavelą su pergale, A. Babišas iškart užsipuolė savo varžovą, tvirtindamas, kad jis „melavo debatuose“ ir „nieko nepadarė mūsų šaliai“.

„Nesuprantu, kodėl jis kandidatuoja“, – sakė jis, pabrėždamas P. Pavelo kaip kario ir Komunistų partijos nario praeitį.

Tačiau Slovakijoje gimęs A. Babišas buvo Komunistų partijos narys iki 1989 metų aksominės revoliucijos, atnešusios demokratiją, ir yra kaltinamas bendradarbiavęs su komunistinių laikų slaptąja policija savo gimtojoje šalyje.

Buvęs ministras pirmininkas A. Babišas šią savaitę buvo išteisintas byloje dėl sukčiavimo, o tai galėjo padidinti jo šansus gerai pasirodyti rinkimuose.

68-erių A. Babišas, žurnalo „Forbes“ vertinimu, yra penktas turtingiausias žmogus Čekijoje.

61 metų P. Pavelas yra buvęs desantininkas, apdovanotas kaip serbų ir kroatų karo didvyris, per kurį padėjo išlaisvinti prancūzų karius iš karo zonos.

Vėliau jis tapo Čekijos generalinio štabo viršininku ir NATO karinio komiteto pirmininku.

Kibernetinės atakos

Prieš rinkimus darytos apklausos rodė, kad P. Pavelas įveiktų A. Babišą, jei susidurtų su juo antrajame ture.

Čekijos prezidento vaidmuo iš esmės yra simbolinis, tačiau valstybės vadovas skiria vyriausybę, parenka centrinio banko valdytoją ir konstitucinio teismo teisėjus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Tačiau M. Zemanas, kontroversiškas politikas, kartą prisipažinęs, kad per dieną išgeria šešias taures vyno ir tris taureles stipriojo alkoholio, ne kartą pasinaudojo Konstitucijos spragomis, kad padidintų savo įtaką.

Po intensyvaus penktadienio rinkimų apylinkėse šeštadienio rytą rinkėjų aktyvumas buvo kur kas mažesnis – vienoje apylinkėje, įsikūrusioje Prahos centre esančioje mokykloje, pasirodė pavieniai šunų vedžiotojai ar pirkėjai.

Rinkėja Anna Nina Schumannova (Ana Nina Šumanova) sakė, kad tikisi, jog naujasis prezidentas „bus didesnis diplomatas“ nei M. Zemanas.

„Jis arba ji turėtų būti patikimas, galvoti apie visus žmones, siekti, kad mūsų šalis klestėtų ir vystytųsi, užtikrinti taiką ir padaryti mūsų vaikus laimingus“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Prahoje savo balsą atidavusi Andrea Knoblochova (Andrėja Knoblochova) šeštadienį sakė norinti „patyrusio, nešališko ir sąžiningo“ prezidento, kuris turėtų būti „reprezentatyvus ir užimti gerą užsienio politikos poziciją“.

„Užsienio politikoje jis neabejotinai turėtų būti diskretiškesnis ir kuklesnis“, – pridūrė ji.

Statistikos biuro ir rinkimų rezultatams skelbti naudojamos interneto svetainės patyrė prorusiškos grupės DDoS kibernetines atakas, pranešė kibernetinio saugumo bendrovė „Avast“. Rezultatai vis dar buvo prieinami.

Tuo metu Čekijos ambasadoje Ukrainos sostinėje balsavimas prezidento rinkimuose buvo nutrauktas vienai valandai dėl anksčiau šeštadienį įvykdytos Rusijos raketų atakos, pranešė Čekijos užsienio reikalų ministerija.

Įvaizdžio dalis

Milošas Zemanas, Bohemijos provincijos protežė, buvo prezidentu visas dvi penkerių metų kadencijas ir abu kartus nedidele persvara įveikė vadinamuosius miesto elito atstovus – iš pradžių kunigaikštį ir užsienio reikalų ministrą Karelą Schwarzenbergą, o paskui – Mokslų akademijos vadovą Jiří Dragošą. M. Zemanas nebeturi teisės kandidatuoti.

Šie prezidento rinkimai – tik treti rinkimai, kai balsuoja piliečiai, o ne parlamentas. Čekai mėgsta dalyvauti politikoje, todėl ir šie rinkimai buvo šalies žiniasklaidos plačiai nušviesti. Suskaičiuota, kad pirmuosius kandidatų televizijos debatus per centrinę televiziją stebėjo kas septintas Čekijos gyventojas.

Jei prezidento rinkimus laimėtų ekspremjeras milijardierius Andrejus Babišas, tikėtina, būtų ne ką mažiau spalvinga figūra nei jo pirmtakas.

Prezidento pareigybė Čekijoje suprantama dviprasmiškai. Teoriškai premjeras, atstovaujantis daugumą parlamente turinčioms partijoms, šalies piliečių gyvenimui turi daug didesnę įtaką nei valstybės galva. Vis dėlto nesena istorija rodo, kad turėdamas noro prezidentas gali vetuoti svarbius įstatymus, paskyrimus, turėti svarų balsą visuomenėje ir vaidinti svarbų vaidmenį Čekijos užsienio santykiuose.

Prezidentas gali būti svarbi šalies įvaizdžio dedamoji. Tereikia prisiminti disidentą Vaclavą Havelą, kuris, išrinktas prezidentu, palengvino Čekijos integravimąsi į Vakarų šalių bendruomenę.

M. Zemanas, kurio antroji kadencija baigiasi kovo 8-ąją, suskaldė čekų visuomenę savo prorusiška pozicija – iki Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 d. – ir parama glaudesnių ryšių vystymui su Kinija.

Įtarimų virtinė

Jei prezidento rinkimus laimėtų ekspremjeras milijardierius Andrejus Babišas, tikėtina, būtų ne ką mažiau spalvinga figūra nei jo pirmtakas.

Ko vertas vien įtarimų šleifas, kuris dar neseniai slėgė šį 68-erių Slovakijoje gimusi populistą. A. Babišas dažnai kaltinamas tuo, kad XX a. 9-ajame dešimtmetyje buvo komunistų slaptosios policijos agentas. Tik pirmadienį, likus kelioms dienoms iki pirmojo rinkimų turo, Prahos teismas išteisino buvusį premjerą sukčiavimo dėl ES subsidijos byloje.

A. Babišas buvo apkaltintas sukčiavimu teikiant paraiškas ES išmokoms gauti. 2007 m. jis nuo savo įmonių grupės „Agrofert“ atskyrė piečiau Prahos esantį „Gandralizdžio“ (Čapi Hnizdo) ūkį, kad gautų iš ES 2 mln. eurų subsidiją, o vėliau jį vėl susigrąžino.

Teisėjo Jano Šotto paskelbtas verdiktas: kaltinamajame akte aprašytas veiksmas nėra nusikaltimas.

2017–2021 m. premjero pareigas ėjęs A. Babišas neigia padaręs ką nors neteisėta ir teismą vadino politiniu procesu prieš rinkimus. Kaltinimai dėl sukčiavimo jam buvo pateikti pernai kovą, parlamentui panaikinus jo teisinę neliečiamybę.

Penktą vietą žurnalo „Forbes“ sudarytame turtingiausių Čekijos žmonių sąraše užimantis didžiausios Čekijos žemės ūkio kontroliuojančiosios  bendrovės įkūrėjas, milijardierius, kurio pradinio kapitalo istorija miglota, žiniasklaidos magnatas buvo apkaltintas drauge su buvusia padėjėja Jana Nagyova. Ji taip pat išteisinta.

A. Babišas vadovauja populistiniam centristiniam judėjimui ANO, 2021-ųjų rinkimuose nedidele persvara pralaimėjusiam dabartinio premjero Petro Fialos trijų partijų centro dešinės koalicijai.

ANO tebėra populiariausia – ją remia maždaug 30 proc. čekų. Patį A. Babišą remia vyresni, menkesnio išsilavinimo žmonės.

A. Babišas vartoja griežtą prieš migrantus nukreiptą retoriką ir tuo yra panašus į antiimigracinių pažiūrų Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną.

Per savo rinkimų kampaniją A. Babišas vengė kalbėti apie karą Ukrainoje, sakydamas, kad nori sutelkti dėmesį į vidaus problemas, įskaitant didelę infliaciją, dėl kurios kaltina dabartinę penkių partijų valdančiąją koaliciją.

Generolas ir rektorė

Jau kandidatų nominavimo etape netrūko skandalų. Vienas ryškiausių kandidatų – matematikas, filantropas, filosofas ir sėkmės lydimas biržos prekiautojas Karelas Janečekas – surinko daugiau nei 23 tūkst. parašų iš 73 tūkst., todėl jam pritrūko tik 80 jų, kad surinktų reikiamus 50 tūkst. kandidatūrai iškelti.

Tarp atmestų raštų buvo ir jo paties raštas. Tačiau, kai parašų lapas buvo paviešintas, daugelis sutiko, kad kaligrafija nėra didžiausias K. Janečeko talentas, o jo asmens tapatybės kortelėje esančių skaičių buvo beveik neįmanoma įskaityti (dėl to jis buvo atmestas).

Tikėtina, kad į antrąjį turą patektų Petras Pavelas – 61 metų generolas, žvalgybos karininkas, buvęs Komunistų partijos narys, vėliau tapęs NATO karinio komiteto vadovu ir pasiekęs karjeros viršūnę.

44 metų Danuše Nerudova – vienintelė moteris tarp kandidatų. Apklausose ji – jaunų, aukštąjį išsilavinimą turinčių rinkėjų favoritė. Jos populiarumui pakenkė įtarimai, esą jos vadovaujamame universitete už pinigus buvo galima paspartinti mokslinių laipsnių gavimą.

Jei pirmojo turo rezultatus nulems pagrindinių kandidatų rėmėjų parama ir sunkiai nuspėjami neapsisprendusiųjų prioritetai, sausio 27–28 d. vyksiančiame antrajame ture apžvalgininkai pergalę pranašauja ne geriausiam, bet mažiausiai nemėgstamam politikui.

Kovą A. Babišas buvo apkaltintas sukčiavimu teikiant paraiškas ES išmokoms gauti. 2007 metais jis nuo savo įmonių grupės „Agrofert“ atskyrė piečiau Prahos esantį „Gandralizdžio“ (Čapi Hnizdo) ūkį, kad gautų iš ES 2 mln. eurų subsidiją, o vėliau jį vėl susigrąžino.

2017–2021 metais premjero pareigas ėjęs verslininkas neigia padaręs kokių nors nusikaltimų, o jam iškeltą bylą vadina „politiniu procesu“ prieš kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus, kuriuose ekspremjeras, kaip manoma, ketina dalyvauti.

Byloje, iškeltoje A. Babišui, kuris žurnalo „Forbes“ duomenimis yra penktas turtingiausias čekas, kaltinimai pareikšti ir jo buvusiai padėjėjai Janai Nagiovai.

Teismo posėdis sulaukė didžiulio dėmesio: pirmadienio rytą į Prahos municipalinį teismą atvykusį A. Babišą pasitiko žiniasklaida ir visuomenės nariai.

Ekspremjero oponentai kitoje gatvės pusėje pastatė improvizuotą kalėjimo kamerą, kurioje buvo uždarytas protestuotojas, dėvėjęs kaukę su A. Babišo nuotrauka.

A. Babišas vadovauja opoziciniam centristiniam judėjimui ANO, pernai nedideliu skirtumu pralaimėjusiam visuotinius rinkimus trijų partijų centro dešiniųjų koalicijai su dabartiniu premjeru Petru Fiala priešakyje.

ANO tebėra populiariausia partija: remiantis sekmadienį paskelbta „Kantar CZ“ apklausa, atlikta Čekijos televizijos užsakymu, šią politinę jėgą palaiko 30,5 proc. rinkėjų.

Antroje vietoje yra P. Fialos dešinioji Demokratinė piliečių partija (ODS). Vyriausybė šiuo metu grumiasi su sparčiai augančia infliacija, kurią iš dalies sukėlė dėl Rusijos invazijos į Ukrainą šoktelėjusios energijos kainos.

68 metų A. Babišas, kaltinamas ir tuo, kad 9-e dešimtmetyje jis buvo komunistinės slaptosios policijos agentas, šiuo metu turi parlamentaro mandatą.

Kovą parlamentas panaikino ekspremjero neliečiamybę, o tas žingsnis leido prokurorams iškelti jam bylą.

Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Mlada fronta Dnes“.

Pasak leidinio, Čekijos valdžia priėjo išvadą, kad turi būti įvesta privaloma vakcinacija vyresniems kaip 60 metų amžiaus šalies gyventojams, taip pat medikams, socialinės globos tarnybų darbuotojams, ugniagesiams, policininkams ir kariškiams. Potvarkio projektas bus pateiktas tvirtinti artimiausiame vyriausybės posėdyje.

Prieš kelias dienas Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas informavo, kad valdžios institucijos sutaria dėl privalomos vyresnių kaip 60 metų amžiaus piliečių ir kai kurių profesijų atstovų vakcinacijos. Anot premjero, A. Vojtechas turi pateikti vyriausybei atitinkamo nutarimo projektą antradienį.

Ekspertai rekomenduoja vyriausybei įvesti privalomą pagyvenusių žmonių ir tam tikrų profesijų atstovų vakcinaciją nuo 2022 metų vasario 1 d. Specialistams ypač didelį nerimą kelia tai, kad tarp maždaug 2 mln. šalies gyventojų, atsisakančių skiepytis nuo koronaviruso, yra daugiau kaip 300 tūkst. pensininkų.

Anksčiau pirmadienį buvo pranešta, jog Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pareiškė, kad vienintelis būdas efektyviai kovoti su koronavirusu yra privaloma gyventojų vakcinacija.

Šis žingsnis atveria kelią Petrui Fialai, vadovaujančiam centro dešiniajam trijų partijų aljansui „Kartu“, siekti vyriausybės vadovo posto.

P. Fialos dešinioji Demokratinė piliečių partija (ODS) kartu su dviem centristinėmis aljanso partijomis užsitikrino 108 vietų daugumą 200 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose.

„Perduosime [valdžią] naujai koalicijai ir pereisime į opoziciją“, – radijui „Frekvence 1“ sakė A. Babišas.

Anksčiau šią savaitę tiek ANO, tiek „Kartu“ pradėjo derinti galimą naują vyriausybę.

Siūlymą suformuoti naują kabinetą turi pateikti Čekijos prezidentas Milošas Zemanas.

Tačiau M. Zemanas nuo sekmadienio gydomas vienos Prahos ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje dėl neįvardyto sveikatos sutrikimo ir tikriausiai dar kurį laiką liks hospitalizuotas.

Čekijos žiniasklaida pranešė, kad M. Zemanui smarkiai sutrikusi kepenų veikla.

Ketvirtadienį prezidentas iš ligoninės paskelbė, kad naujos sudėties parlamento pirmasis posėdis įvyks lapkričio 8 dieną.

Kaip numato konstitucija, vyriausybė gali atsistatydinti tik įvykus parlamento pirmajam posėdžiui. Tik tuomet prezidentas įgyja galimybę pasiūlyti kandidatą į premjerus.

Prezidento atstovas Jiri Ovčačekas (Iržis Ovčačekas) trečiadienį sakė, kad M. Zemanas susitiks su P. Fiala „vėlesne data“.

Prieš rinkimus prorusiškų pažiūrų M. Zemanas užsiminė, kad formuoti vyriausybę pasiūlys daugiausiai balsų gavusios atskiros partijos, o ne aljanso lyderiui. Tokiu atveju būtų pasirinktas A. Babišas, nors ANO iš esmės neturi galimybių sutelkti daugumą turėsiančią koaliciją.

Tuo metu Čekijos senatoriai ėmė svarstyti, kaip apeiti sergantį valstybės vadovą formuojant naują vyriausybę.

Pagal konstituciją parlamentas gali paprasta balsų dauguma priimti rezoliuciją, skelbiančią, kad prezidentas „negali vykdyti savo oficialių pareigų“. Tokiu atveju prezidento įgaliojimus perimtų kadenciją baigiantis ministras pirmininkas ir naujasis parlamento pirmininkas. 

Konstitucijai reikalaujant paskirti kitą ministrą pirmininką, M. Zemanas renkasi tarp milijardieriaus ministro pirmininko Andrejaus Babišo, jo seno sąjungininko, ir dešiniųjų įstatymų leidėjo Petro Fialos, kurio aljansas „Drauge“ laimėjo rinkimus.

Aljansas, kurį sudaro P. Fialos dešinieji Pilietiniai demokratai, centro dešiniųjų TOP 09 ir centristai krikščionys demokratai, nedidele persvara įveikė A. Babišo ANO judėjimą. ANO nebūtų lengva suburti paramą parlamente, o aljansas „Drauge“ gali sutelkti 108 vietų daugumą su kitu aljansu, sudarytu iš liberalios Piratų partijos ir centro „Merai ir nepriklausomi“.

M. Zemanas buvo skubiai pristatytas į intensyvios terapijos skyrių Prahos ligoninėje netrukus po to, kai sekmadienį susitiko su A. Babišu. Čekijos žiniasklaida spėja, kad jis turi rimtų kepenų problemų.

P. Fiala trečiadienį sakė, kad du aljansai, išrinkę jį kandidatu į ministrus pirmininkus, nori „pasirašyti koalicijos susitarimą vėliausiai iki lapkričio 8 dienos“. Ši data yra terminas, iki kurio turi susirinkti naujasis parlamentas.

Pranešimai apie prastą prezidento sveikatos būklę paskatino Čekijos senatorius ieškoti būdų, kaip apeiti pasiligojusį lyderį vyriausybės formavimo procese. Pagal Konstituciją abeji parlamento rūmai paprasta balsų dauguma gali priimti rezoliuciją, konstatuojančią, kad prezidentas „dėl rimtų priežasčių negali atlikti tarnybinių pareigų“. Priėmus tokią rezoliuciją, prezidento galias perimtų kadenciją baigiantis ministras pirmininkas ir naujojo parlamento pirmininkas, jie turėtų įgaliojimus skirti kitą ministrą pirmininką. Tačiau prezidento atstovas spaudai Jiri Ovcacekas tvirtino, kad prezidentui viskas gerai.

„Prezidentas bendrauja, stebi politinę situaciją ir susipažįsta su naujausiais reikalais“, – sakė jis.

A. Babišui pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo Europos Sąjungos subsidijomis, o Briuselis taip pat nagrinėja jo, kaip politiko ir verslininko, interesų konfliktą. Jis taip pat minimas „Pandoros dokumentuose“, tariamai panaudojęs pinigus iš neapmokestinamų firmų turtui Prancūzijoje įsigyti, įskaitant pilį Rivjeroje.

Prezidentas Milošas Zemanas prieš paguldant jį į ligoninę susitikime sekmadienį pažadėjo pavesti jam formuoti vyriausybę, „kai ateis laikas“, antradienį Čekijos televizijai sakė A. Babišas. „Mano reikalas yra sutikti arba ne“, - pridūrė jis. Kartu A. Babišas pareiškė esąs pasirengęs eiti į opoziciją.

Čekija po sekmadienį vykusių parlamento rinkimų yra politiškai sudėtingoje situacijoje. Prezidentas M. Zemanas sekmadienį buvo paguldytas į ligoninę ir gydomas intensyvios slaugos skyriuje. Tačiau, anot konstitucijos, jo uždavinys yra pateikti parlamentui kandidatą į premjero postą.

Anot čekų žiniasklaidos, M. Zemanas dar kelias savaites gali praleisti ligoninėje. Prahos karinės universitetinės klinikos atstovė agentūrai AFP sakė, kad M. Zemano sveikatos būklė „nepasikeitusi“.

Nepaisant jo partijos pralaimėjimo rinkimuose, A. Babišas tikisi likti poste. Rinkimus laimėjo opozicinis aljansas „Spolu“ („Kartu“), nežymia persvara įveikęs A. Babišo partiją ANO. „Spolu“ su kairiuoju liberaliu opoziciniu aljansu, vadovaujamu Piratų partijos, parlamente turėtų daugumą – 108 vietas iš 200 – ir galėtų formuoti koalicinę vyriausybę.

Tačiau M. Zemanas, kuris laikomas A. Babišo sąjungininku, metų pradžioje pareiškė, kad kandidatu į vyriausybės vadovus siūlys partijos lyderį, o ne partijų aljanso vedlį.