"Atiduokite lietuviams Lietuvą"

Ir šiandien, po 30 metų, Rusijos roko karaliais tituluojamos grupės "Mašina vremeni" ("Laiko mašina") lyderis 67-erių Andrejus Makarevičius puikiai prisimena savo dainą "Atiduokite lietuviams Lietuvą" (rus. "Отдайте литовцам Литву").

Sukakties išvakarėse "Kauno dienos" paprašytas papasakoti šios dainos istoriją jis sako, kad jokios ypatingos istorijos ir nėra: "Stebėjau, kas vyksta aplinkui, ir man buvo aišku, kodėl taip vyksta. Tiesiog dainavau tai, ką tuomet galvojau."

Iš pirmo žvilgsnio žodžiai "atiduokite lietuviams Lietuvą" šiandienei kartai gali pasirodyti ne visai tikslūs: juk Lietuva nepriklausomybę atkūrė dar 1990 m. kovo 11-ąją. Tačiau verta priminti, kad paskutinis okupacinės kariuomenės dalinys mūsų valstybės sieną kirto tik po beveik pusketvirtų nepriklausomybės metų – 1993-iųjų rugpjūčio 31-ąją. Neįtikėtinai vėlai, bet Lietuvai tai pavyko pirmai – metais anksčiau nei Latvijai, Estijai ar net Vokietijai.

Pasinaudodama savo kariniais daliniais Lietuvoje 1991-ųjų sausį sovietų valdžia ir bandė jėga užgniaužti mūsų laisvę. Lietuvos žmonių taikų pasipriešinimą rėmė visas laisvasis pasaulis. Bet ir Maskvoje, iš kur duoti nurodymai žudyti taikius kovotojus už laisvę, buvo tokių, kurie kovojo lietuvių pusėje. A.Makarevičius tai darė savo ginklu – daina.

A.Makarevičius dainavo: "Gal iš tiesų esame labai didelė šeima, tik kažkodėl šeimai nesigyvena be tankų gatvėse, be talonų orui, be katorgos ir be melo" (Feisbuko nuotr.)

Geriau kaimynystėje draugas

Savo dainos žodžiais jis kreipėsi į tuometį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą: "Atiduokite lietuviams Lietuvą, Michailai Sergejevičiau, jėga mielas nebūsi, deja, na, o kraujas – ne vanduo. (...) Geriau kaimynystėje draugas nei priešas "broliškos respublikos" pavidalu. Paleiskite lietuvius – na, ką jie jums padarė?" (rus. "Taк отдайте литовцам Литву, Михаил Сергеевич, мил насильно не будешь, увы, ну а кровь – не вода. (...) Лучше друг по соседству, чем враг в виде "братской республики". Отпустите литовцев – ну что они сделали вам?"

A.Makarevičius dainavo: "Gal iš tiesų esame labai didelė šeima, tik kažkodėl šeimai nesigyvena be tankų gatvėse, be talonų orui, be katorgos ir be melo" (rus. "Может быть мы и вправду большая-большая семья, только что-то семье не живется без танков на улицах, без талонов на воздух, без каторги и без вранья."

Bardas M.Gorbačiovui siūlė "Duoti visiems omonininkams po medalį su Nevzorovo atvaizdu, gerai pavaišinti, o paskui visus paleisti namo" (rus. "Всем омоновцам дать по медали с портретом Невзорова, хорошо угостить, а потом отпустить по домам"), primindamas Rusijos žurnalistą Aleksandrą Nevzorovą, kuris savo reportažuose liaupsino omonininkų siautėjimą Vilniuje, tikino, kad prie TV bokšto savi šaudė savus.

"Leiskite jiems eiti su Dievu ir, be kita ko, ne vėliau, o dabar. Tegu jie į tai atsakydami nusišypso – kaip man to norisi! Ir tada jų šypsenos laimingesnius padarys ir mus" (rus. "Отпустите их с Богом, причем не потом, а сейчас. Пусть они улыбнутся в ответ – как мне этого хочется! И тогда их улыбки счастливее сделают нас") – tokiais žodžiais savo dainą baigė A.Makarevičius.

Politika ir muzika

Šios, kaip ir daugelio kitų "Mašina vremeni" dainų, žodžių ir muzikos autorius pasakoja, kad ją yra keliskart atlikęs koncertuose, bet į plokšteles neįrašinėjo. "Man atrodė, kad tai momentinis, asmeniškas kreipimasis ir vargu ar kam po pusmečio tai gali būti įdomu", – šiandien sako A.Makarevičius.

Bet nors dainos kūrėjas ir atlikėjas manė, kad gal jau po pusmečio tai gali būti neįdomu, štai ir po 30 metų daina tebejaudina, žmonės ja dalijasi socialiniuose tinkluose. Viename komentare pastebėta, kad ji tiktų ir vėlesniems laikams, žodį "Lietuva" pakeitus į Krymą ar nemažai kitų vietovardžių, o kreipinį "Michailai Sergejevičau" – į "Vladimirai Vladimirovičiau".

"Nežinau, ar verta ką kuo nors keisti. Manau, situacija kiekvienąkart kita. Be kita ko, turiu dainą ir apie Krymą", – primena A.Makarevičius.

Po Krymo įvykių jis dalyvavo Taikos marše Maskvoje Ukrainai palaikyti, dainavo Ukrainos mieste Svjatogorske labdaros koncerte vaikams pabėgėliams iš Donecko ir Luhansko sričių paremti, viešai reiškė savo poziciją Rusijos valdžios atžvilgiu. Į tai Kremlius ir jo tarnai netruko duoti atkirtį. A.Makarevičių apšaukė fašistu, Rusijos priešu. Bandė nutraukti jo koncertus, šaukdami, kad jis – tėvynės išdavikas, atšaukti "Mašina vremeni" koncertus. Bet gerbėjų minia vis tiek liko milžiniška, o grupė ir jos lyderis toliau ne tik kūrė naujas dainas, bet ir neslėpė savo pažiūrų.

Gerokai anksčiau viename koncerte pristatydamas "Mašina vremeni" hitą "Povorot" ("Posūkis") jis sakė besitikintis posūkio Rusijoje į gerą pusę. Tačiau šiandien į klausimą, ką jis mano apie posūkius savo šalyje, muzikantas atsako klausimu: "Na, o kaip jūs manote?" Ir pritaria atsakymui – ne į gera, kad iš kur žiūrėsi: ar iš Lietuvos, ar iš Rusijos.

O praėjusią vasarą feisbuko paskyroje ant jo nuotraukos atsirado Baltarusijos vėliava. A.Makarevičius ne kartą kritikavo Baltarusijos režimą, pernai rugsėjį pasirašė laišką, remiantį protestuotojus prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą.

Ir sovietmečiu, ir dabar savo poziciją drąsiai išsakantis A.Makarevičius, paklaustas, ar vis dėlto muzikantas, kūrėjas gali atsiriboti nuo politikos, sako: "Kai kas be to ramiai apsieina, aš neapsieinu. Man ir viena, ir kita – mano gyvenimo dalis, kuri mane supa, kurioje aš dalyvauju pagal savo galimybes, štai ir viskas."

Esminiai pokyčiai neįvyksta per dieną, per metus ir net per dešimt. Manau, Lietuvai viskas bus gerai, nes pokyčiai vyksta gera kryptimi.

Lankosi Lietuvoje

"Aš daug ką atiduočiau, kad pamatyčiau, kuo visa tai baigsis" (rus. "Я бы много отдал, чтоб увидеть чем все это кончится"), 1991-ųjų sausį dainoje "Atiduokite lietuviams Lietuvą" dainavo A.Makarevičius. "Galiausiai taip ir nutiko, kaip man anuomet norėjosi", – šiandien sako muzikantas.

Pasak jo, norint suprasti, kas vyksta šalyje, joje reikia pagyventi, padirbti bent mėnesį, o geriausia – joje gimti, nes tada tau viskas bus aišku. "Bet, žiūrint iš šalies, nors sunkumų Lietuvoje yra, jie įveikiami. Esminiai pokyčiai neįvyksta per dieną, per metus ir net per dešimt. Manau, Lietuvai viskas bus gerai, nes pokyčiai vyksta gera kryptimi", – sako A.Makarevičius.

Beje, jis Lietuvoje – gana dažnas svečias. Ir sovietmečiu, ir dabar čia surengtas ne vienas "Mašina vremeni" koncertas. Bet pastaruosius kelerius metus A.Makarevičius koncertavo Lietuvoje ne tik su savo legendine grupe, bet ir kaip džiazo atlikėjas. "Andrejus yra nuostabus poetas ir atlikėjas su absoliučiai teisingu džiazo svingu ir mąstymu", – taip jį įvertino kartu koncertavęs Lietuvos džiazo žvaigždė Vladimiras Tarasovas. Prieš keletą metų Vilniuje buvo surengta ir A.Makarevičiaus piešinių paroda.

"Mašina vremeni" lig šiol nepraranda populiarumo, nors jau skaičiuoja 51-us metus. Beje, 2019 metais į jų 50-mečio koncertinį turą buvo įtraukti ir Vilnius su Klaipėda. Grupė per daugiau kaip pusšimtį metų nebuvo iširusi, visą laiką aktyviai koncertuoja, kuria ir pristato naujas dainas.

"Mašina vremeni" – apie 1990-uosius ir dabar – neišskiriami ir mylimi publikos. (V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.)

Turėtų būti tokio ilgaamžiškumo paslaptis. Bet grupės įkūrėjas, lyderis ir siela A.Makarevičius sako: "Patikėkite, nėra jokios paslapties, prisiekiu – aš jos nežinau."

Muzikantas neslepia, kad su malonumu ir vėl atvyktų į Lietuvą, kai tik baigsis pandemija ir sulauks tokio kvietimo.

A. Makarevičius yra garsus rusų muzikantas, kompozitorius, prodiuseris, dailininkas, televizijos laidų vedėjas. Jo parodos lankytojai turės galimybę išvysti skirtingais metais pieštus grafinius moterų portretus bei dalį darbų iš ciklo „Lentos“.

Organizatorių teigimu, grafikos darbuose autorius skiria daug erdvės įvairovei, derindamas piešimą tušu, akvarele, naudodamas monotipiją (tapoma greitai džiūstančiais dažais ant metalo ar stiklo plokštės, nuo kurios daromas rankiniu būdu tik vienas atspaudas ant popieriaus ar drobės), įvairias popieriaus rūšis ir visa, kas jo manymu praturtina paveikslą.

Vežė iš Rusijos

Pats A. Makarevičius parodos atidaryme pripažino, kad reikėjo įdėti daug darbo, kol paroda pasiekė Lietuvą, bei džiaugėsi, kad jo darbai kelia žmonių susidomėjimą.

„Turiu išreikšti didelę padėką visiems prie parodos prisidėjusiems žmonėms, nes tikrai nebuvo lengva viską suorganizuoti. Man asmeniškai paveikslai yra tokie, kokie yra – jau nugyvenę savo gyvenimus, tačiau aš būsiu labai laimingas, jei jie kažkam vis dar paliks šiokį tokį įspūdį. Man malonu, kad viskas vyksta tokiame puikiame mieste kaip Vilnius“, – kalbėjo legendinis muzikantas.

Vienas parodos iniciatorių diplomatas Vygaudas Ušackas, pamatęs A. Makarevičiaus darbus, neslėpė noro juos parodyti ir Lietuvai.

„Nuo pat vaikystės laikų esu A. Makarevičiaus muzikos gerbėjas, o su juo susipažinome visai netikėtai. Rengėme vieno dailininko parodą, o jis atėjo kaip lankytojas. Tuomet muzikantas užsiminė, kad ir pats tapo. Pamatę jo kūrybą, nusprendėme padaryti šią parodą. Sunkiausia buvo gauti leidimus iš Rusijos kultūros ministerijos, kad galėtume meno kūrinius pervežti per muitinę“, – atviravo diplomatas.

Išskirtinė A. Makarevičiaus paroda „Popierius ir lentos“ bus atvira lankytojams Vilniaus galerijoje „Elysium“ nuo lapkričio 11 d. iki gruodžio 9 d.

Žinomas Rusijos muzikantas, legendinės grupės "Mašyna vremeni" įkūrėjas Andrejus Makarevičius, aktyviai kritikuojantis Kremliaus politiką Ukrainos atžvilgiu, sukūrė naują dainą, kurioje dar kartą atvirai pasisako prieš Maskvos inicijuotą konfliktą. Dainos premjera įvyko tiesioginiame radijo stoties "Echo Moskvy" eteryje.

"Mano šalis išėjo iš proto ir aš negaliu jos sustabdyti", - sakoma dainoje. 

Į amžiną klausimą "Ką daryti?" dainoje atsakoma: "Tiesiog nereikia būti mėšlu". Per savaitgalį šie žodžiai tapo progresyviai nusiteikusių Rusijos žmonių sparnuotąja fraze.

Dėl dabartinės padėties Rusijoje kaltas ne tiek prezidentas Vladimiras Putinas, kiek jį vadovu pasirinkusi visuomenė, mano garsus Rusijos roko muzikantas, kompozitorius, poetas ir V. Putino politikos kritikas Andrejus Makarevičius. Legendinės Rusijos grupės „Mašina vremeni“ („Laiko mašina“) lyderis, pakviestas Virgio Stakėno, Lietuvoje dalyvavo bardų dainų festivalyje „Akacijų alėja“. 

Šie metai grupei „Mašina vremeni“ jubiliejiniai – jai sukako 45-eri. Sovietų laikais spauda negailestingai kritikavo grupę, jai sudėtinga buvo gauti sceną savo koncertams. Viskas pasikeitė žlugus sovietinei sistemai – Andrejus Makarevičius tapo ordino „Už nuopelnus tėvynei“ kavalieriumi, valstybiniuose TV kanaluose ėmė vesti kelias laidas, netgi tapo prezidentinės tarybos kultūros klausimais nariu.

Tačiau pastaraisiais metais A. Makarevičiaus padėtis vėl pasikeitė. Muzikantas griežtai pasisakė prieš grupės „Pussy Riot“ persekiojimą, prieš gamtosaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistų sulaikymą, prieš įstatymą, draudžiantį amerikiečiams įvaikinti vaikus Rusijoje. Jis dalyvavo koncerte, surengtame palaikant teisiamus protestų Bolotnaja aikštėje dalyvius, pasmerkė Krymo okupaciją. Po to internete pradėta kampanija, raginanti iš muzikanto atimti visus valstybinius apdovanojimus. Beje, pats A. Makarevičius tai vertina filosofiškai.

„Kai „įlendi“ į internetą ir pamatai penkiolika iš eilės idiotiškų nuomonių, žinoma, gali pablogėti nuotaika. Bet vėliau suvoki – jų penkiolika, greičiausiai tik penki, tiesiog kiekvienas parašė po tris žinutes. Kai kuriems už tai moka pinigus. Tu atsakai, ir tavo žinutę išplatina iš karto 30 tūkstančių. Tu suvoki santykį, štai ir viskas. Nors apskritai stengiuosi tam nešvaistyti laiko. Aplink tiek daug įdomaus, kad sėdėti ir su kažkuo kivirčytis, tai...“ – sako A. Makarevičius.

Rusijoje nemažai opoziciją laikančiųjų „liaudies priešais“, „penktąja kolona“. Tai rodo ir septynių metrų plakatas, neseniai iškalbintas Maskvoje. Jame buvo pavaizduoti politikai Aleksejus Navalnas, Ilja Ponomariovas, Borisas Nemcovas, taip pat muzikantai Andrejus Makarevičius ir Jurijus Ševčiukas. Apačioje užrašas – „Penktoji kolona. Svetimi tarp savųjų“. Lipdukais su šių veikėjų veidas buvo „išpuoštas“ vienas iš Rusijos sostinės viešųjų tualetų. Įžymaus muzikos kritiko Artemijaus Troickio nuomone, prieš A. Makarevičių ir jo kolegas kariaujamas tikras psichologinis karas.

„Mano nuomone, A. Makarevičius – vienas svarbiausių žmonių Rusijoje. Tai žmogus, kurio dainos išugdė ne vieną kartą. Jo įtaka milžiniška – ne tik Rusijos muzikai ir kultūrai, bet ir apskritai rusų gyvenimo stiliui, šiuolaikiniam rusų mentalitetui. Todėl niekšinga, kad jis pjudomas. Deja, tai iškalbingai rodo, kokia šiandieninėje Rusijoje atmosfera, žmogui negalima turėti savos nuomonės. Jeigu tu ne su visa banda, vadinasi, tu – atstumtasis, tu – išdavikas. Tai fašistinis, sovietinis, stalininis požiūris“, – tvirtina A. Troickis.

A. Makarevičius yra bandęs paveikti pirmojo šalies žmogaus pasaulėžiūrą. Jis parašė atvirą laišką prezidentui Vladimirui Putinui, pabrėžė milžinišką korupcijos Rusijoje mastą, abejojo teismų sistemos objektyvumu. V. Putinas į šį kreipimąsi reagavo savotiškai – pašalino muzikantą iš prezidentinės tarybos kultūros klausimais.

Tiesa, pats A. Makarevičius mano, kad dėl dabartinės Rusijos nelaimių kaltas ne prezidentas, o visuomenė. Tai pabrėžiama ir jo paskutinėje dainoje „Putinas vyksta į Cholujevą“, kitaip tariant, pataikūnų šalį.

„Kaip puikiai pasakė Andrejus Knyševas, kiekviena tauta turi tokią valdžią, kuri ją tenkina. Juk tai pasirinkimas, vadinasi, didžiąją visuomenės dalį tokia padėtis tenkina. Galiu su tuo nesutikti, bet gyvenu toje šalyje, tokia susiklostė padėtis. Vadinasi, kai manęs klausia, kiek tik sugebu, stengiuosi paaiškinti, kas man nepriimtina.

O dėl pilietinės pozicijos. Nemanau, kad tai svarstytina tema. Pirma, tai kiekvieno asmeninis dalykas. Antra, dabar mūsų šalyje daug rėkiama apie patriotizmą. Patriotizmas – tai tėvynės meilė. Jeigu žmogus garsiai šaukia, kaip myli moterį ar tėvynę, vadinasi, jis meluoja, juk tai ne tas jausmas, apie kurį reikia rėkti. Tai arba jauti, arba ne. Priversti ką nors mylėti neįmanoma, o tėvynę myli tuomet, kai yra už ką mylėti“, – teigia A. Makarevičius.

Savo pilietinę poziciją pastaruosius kelerius metus A. Makarevičius išreiškia dirbdamas partijoje „Piliečių platforma“, kurią įkūrė verslininkas Michailas Prochorovas ir kuriai dabar vadovauja jo sesuo Irina. Beje, „Piliečių platformoje“ aktyvi ir A. Makarevičiaus kolega pramogų versle Ala Pugačiova. Per paskutinius Rusijos prezidento rinkimus jie palaikė M. Prochorovą, drauge sudainavo dainą „Pats aukščiausias“. Tiesa, pastaruoju metu daug verslininko šalininkų nusivylė jo pozicija, esą norėdamas išsaugoti savo kapitalą, jis vengia aštrių politinių pareiškimų apie Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu ar tai, kaip Rusijoje gerbiamos žmogaus teisės.

„M. Prochorovas ir jo sesuo pasisako apie aktualijas labai taikliai, bet tuomet, kai reikia tokių pareiškimų. Kviesti į barikadas ir rėkti – tai jam, taip pat ir man, visiškai svetima. Jis teisingai elgiasi, nes viena svarbiausių „Piliečių platformos“ nuostatų – siekti savo tikslų teisėtu būdu. Tai ne artimas kelias, ne greitas būdas, bet vienintelis teisingas“, – įsitikinęs A. Makarevičius.

Muzikantas dabar kritikuojamas iš dviejų pusių. Jį pjudo Kremliui artimų organizacijų aktyvistai, iš kitos pusės jį spaudžia radikalioji opozicija. Radikalai tikisi gerokai aktyvesnių, griežtesnių A. Makarevičiaus veiksmų. Jų nuomone, jis per daug atsargus. Į tai A. Makarevičius atsako: „Po kiekvieno čiaudulio sveikatos nepalinkėsi. Niekada nesiekiau patikti visam pasauliui. Aš atsakau už kiekvieną savo žodį, kiekvieną savo poelgį. Patinka – ačiū Dievui. Nepatinka – ir eikite sau į sveikatą...“

Šeštadienio pavakare Kulautuvos pušų amfiteatre nuaidėjo keturioliktasis bardų festivalis "Akacijų alėja". Vienas iš populiaraus nemokamo renginio krikštatėvių, prodiuseris, vedėjas bei dainininkas Virgis Stakėnas patenkintas trynė rankas: "Festivalis vis stipresnis. Pagaliau išsipildė sena svajonė – dalyvauja vienas garsiausių Rusijos roko bardų – Andrejus Makarevičius".

Ruso tekstus vertė ekranuose

"Jei nieko nėra naujo – blogai, – prieš prasidedant renginiui V.Stakėnas suskaičiavo bent 15 "Akacijų alėjos" naujovių ir džiaugėsi, kad festivalis tapo ne tik respublikiniu, bet ir tarptautiniu renginiu. – Mes rengiame festivalį neatsižvelgdami į orą. Pernai, kai lijo ir kai kurie renginiai bankrutavo, sulaukėme apie septynių tūkstančių žiūrovų. Iki rekordo, kai susirinko apie 15 tūkstančių klausytojų, trūko, tačiau šiemet gal lietaus dievai susiprotės?"

Lietus prieš renginį nelijo, oras buvo puikus, tad į Kulautuvą suplūdo labai daug žmonių. Lyti pradėjo tik tada, kai A.Makarevičius dainavo paskutinę dainą. Garsaus svečio iš Rusijos pasirodymas palydėtas ovacijomis.

17 valandą prasidėjusiame festivalyje šiemet pirmą kartą nuskambėjo ir akademinė muzika – savo meistriškumą demonstravo ilgametę scenos patirtį turintis styginių kvintetas "Intermezzo".

"Akacijų alėjoje" pirmą kartą buvo galima įsigyti ir unikalių suvenyrų – gitaros formos automobilio aromatą, gitaros formos meduolį ir „Akacijų alėjos“ medaus.

"Dabar galėsite uostyti, ragauti „Akacijas“ ne tik šeštadienį, bet ir ištisus metus. Ir pačiame festivalyje siekiame rengti ne bet kokią, bet kryptingą amatininkų, meistrų mugę, – sakė V.Stakėnas, kuris negalėjo atsidžiaugti ir festivalio puošmena – "Mašina Vremeni" lyderiu Andrejum Makarevičium. – Ne, su politika tai nesusiję. Andrejų pažįstu nuo 1978 metų, jį pakviesti į festivalį – sena svajonė. Pusmetį deriname technines detales, labai padėjo garsus muzikos kritikas iš Rusijos, sovietinio "undergroundo" tėvas Artiomas Troickis bei Lietuvos ambasada Rusijoje".

Andrejus, kuris Lietuvoje lankęsis nekart, atliko ne "auksinius" "Mašina Vremeni" šlagerius, o jam šįkart pritarė akordeonistas ir smuikininkas.

"Jis suprato, kad festivalis rimtas, išgirdęs, kad dideliuose LED ekranuose bus verčiami jo tekstai, – ne be pasitenkinimo kalbėjo V.Stakėnas. – Jis labai myli Lietuvą. Tikiuosi, patiks ir festivalis, gražiai priims jį ir žiūrovai."

Neįprastas Samo ir A.Kaušpėdo amplua

Po jaunųjų bardų, "Intermezzo", pasirodymo, žiūrovai išvydo etnokultūros dainų autorių ir atlikėją Algirdą Svidinską.

Didžiajame koncerte dalyvavo žinomo tėvo žinomas sūnus Ainis Storpirštis, po to į sceną žengė grupės "Airija" lyderis, dainų autorius ir atlikėjas Nojus (Darius Mileris), dainų autorė ir atlikėja Bjelle (Raminta Naujanytė).

Neįprastame amplua, be savo grupių, festivalyje dalyvavo BIX lyderis Samas bei "Anties" lyderis Algirdas Kaušpėdas. Po jų savo pasirodymą surengė renginio vedėjas V.Stakėnas, kuris vėliau pristatė A. Makarevičių.

Festivalio puošmeną iš Rusijos po 40 minučių pakeitė profesionalių aktorių mimų duetas "Neteisėtai padaryti".

Silkių statinės efekto vengia

23 valandą žiūrovai išgirdo "Keistuolių teatro" programą, o renginys baigėsi pusiaunaktį – "Akacijų alėjų" himno giedojimu.

Festivalio metu žiūrovai galėjo įsiamžinti ant "žaliojo kilimo" – specialaus fotostendo su festivalio skiriamaisiais ženklais, susipažinti su naujais bardų šlovės muziejaus eksponatais.

Į muziejų patenka jubiliejiniai "25 Let Mašine Vremeni" marškinėliai (1994 m.), „Keistuolių teatro“ eksponatai – vinilinė plokštelė „Kitas kartas“ (1990 m.), putojančio vyno butelis, išleistas teatro 10 metų jubiliejaus proga 1999 m., Andriaus Kaniavos liūdnojo vaizdo riterio Don Kichoto iš Lamančos kairė pirštinė (1997–1998 m.) ir Aido Giniočio galvos dangalas – bandana.

Ketvirtus metus festivalis vyksta kitoje Kulautuvos vietoje – arčiau Nemuno, pušų amfiteatre.

"Senoje erdvėje mums jau trūko vietos. Silkių statinės efektas – gražu, turi privalumų, bet neduok, Dieve, kas nors nutiktų", – teigė V.Stakėnas.

Tikras džentelmenas visada privalo bet kokią temą pradėti nuo kalbos apie orą. Tad štai, ką tik buvo visiška Sachara, nebuvo įmanoma nueiti į parduotuvę bandelių, nepermirkus prakaitu, o dabar jau vėsta ir greitai lis. O juk Kulautuvoje puikus renginys – "Akacijų alėja". Prilis į gitaras. Koks klimato chamizmas!

Kadaise teko ir man dalyvauti tame renginyje, tiesa, ne itin sėkmingai, išvakarėse vykęs vieno rašytojo gimtadienis buvo atėmęs jėgas. Nors nuo scenos nenugriuvau, o štai, tarkime, Stasys Povilaitis, anot gandų, yra nugriuvęs nuo keliolikos scenų, nes kiekvienas kaimas šį faktą / gandą savindavosi.

Būtų gerai nuvykti į "Akacijų alėją", atmosfera ten nuostabi, be to, atvažiuoja rusų legenda Andrejus Makarevičius, pažymėtinas dar ir dėl to, kad pasmerkė Vladimiro Putino veiksmus Ukrainoje – tai jo gyvenamoje šalyje itin drąsu.

Esu buvęs įvairiuose renginiuose, vykstančiuose atvirame ore, Lietuvoje jų netrūksta, o "Akacijų alėja" – vienas simpatiškiausių. Kartais tokiu principu vyksta ir literatūros festivaliai su gana rimtomis diskusijomis.

Viename tokių esu buvęs Lahtyje, Suomijoje. Visa publika ten, kaip ir "Akacijų alėjoje", sėdėjo pievoje ant kažkokių keistų patiesalų, o žymūs rašytojai varinėjo kalbeles per nuolat stringantį mikrofoną. Pas mus festivaliams prigalvojama labai rimtų temų, o pastarojo pranešimai buvo skirti iš pažiūros labai paprastam dalykui – kvailybei. Išsyk išsiskyrė baltarusių rašytojai, kurie nuėjo į mišką ir paskaitė savo tekstų medžiams. Puikus performansas, labai tinkantis kvailybės temai.

Vakar, vartydamas senus popierius, radau to festivalio užrašus. Gal skaitytojui bus įdomios kai kurios mintys, štai jos: "Kai pradedame kalbėti apie kvailybę, tarsi tampame protingesni. Kvailiai neskaito knygų ir mūsų užduotis laimėti šiuos kvailius savo knygoms. Kvailybė karaliauja ir daro didelę įtaką už literatūros ribų. Mes čia visiški marginalai, todėl literatūrinė kova veik bevaisė. Kvailybė – viena didžiausių kūrybinių paskatų, jei ji išnyks – ką darysim? Globalizacijos požiūriu norisi, kad vėl įvyktų pasaulinis tvanas."

Na, pasaulinio tvano nesinori, nesinori net lietaus, bent jau savaitgalį, kai vyksta "Akacijų alėja". Antraip lietus nuplaus publiką ir muzikantams teks groti medžiams.

Į keturiolikto bardų festivalio „Akacijų alėja“ festivalio sceną liepos 12 dieną Kulautuvoje žengs atlikėjas, su kurio dainomis užaugo dabartinio jaunimo seneliai.

Apie savęs įprasminimą, gyvenimą veltui ir neveltui,  ir „Akacijų alėją“ – interviu su legendinės Rusijos roko grupės „Mašina vremeni“ lyderiu, gal pusės tūkstančio dainų ir dešimčių muzikos albumų autoriumi, poetu, TV laidų vedėju, dailininku, visuomenės balsu Andrejumi Makarevičiumi.

– Jūsų kūrybą vertina, kūrinius mintinai moka tūkstantinės minios. Tačiau esate prasitaręs, kad Jūsų neapleidžia nuojauta, kad savo gyvenimą nugyvenote veltui. Koks tuomet yra tas gyvenimas „neveltui“?

– Tai buvo pasakyta emociškai. Iš tikro aš taip nemanau. Tiesiog skaudu matyti, kaip lėtai ir sunkiai mūsų šalis šliaužė į laisvę, ir kokiu greičiu ji grįžta į savo įprastinę būseną.

– Ar žmogui reikia save įprasminti – palikti savo įspaudą kitų žmonių sąmonėje ir pasąmonėje. Kokia yra tikroji žmogaus misija ir kaip suprantate savąją?

– Nemanau, kad tai yra būtina egzistavimo sąlyga. Išvis Dievo sumanymas žmogaus misijoje man nežinomas. Nors vieną iš savo versijų išdėsčiau knygoje „Ievos obuolys“( “Евино яблоко”).

– Jūsų tekstai aprėpia platų temų, problemų ratą. Apie ką pasakosite susirinkusiems Kulautuvos pušyne?

– Tai vis apie tą patį... Apie tai, kas su mumis dedasi.

– Lietuvoje koncertuojate ne pirmą kartą. Sakėte, kad mylite Vilnių, o ko tikitės iš „Akacijų alėjos“ klausytojo? Kaip jį įsivaizduojate?

– Įvykius vertinu jiems įvykus.

– Nors dar nesate dalyvavęs šiame festivalyje, kokiais keliais žodžiais galėtumėte apibūdinti įsivaizduojamą „Akacijų alėją“? Ką Jums reiškia būti jos dalimi?

– Visada įdomu apsilankyti ten, kur nesi buvęs.

– Kur norėtumėte nukelti savo klausytojus savąja „laiko mašina“? Į kokią erdvę, į kokią nuotaiką, į kokį laikmetį – praeitį, dabartį, ateitį?

– Spręskime problemas nuosekliai – pagal jų atsiradimą. Štai kada bus išrasta tokia mašina, tada ir pagalvosim.

Bardų festivalį „Akacijų alėja“ organizuoja Kauno rajono savivaldybė ir „Combo united service“. Renginys  nemokamas.