Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) surengė neįprastą šventinės savaitės vizitą į Meksiką, Respublikonų partijai spaudžiant J. Bideną imtis su migracijos stabdymu susijusių priemonių mainais į Kongreso pritarimą vienam iš pagrindinių jo prioritetų – paramai Ukrainai.

Apie šią vienos dienos kelionę buvo netikėtai paskelbta praėjusią savaitę po to, kai J. Bidenas telefonu kalbėjosi su Meksikos prezidentu Andresu Manueliu Lopezu Obradoru (Andresu Manueliu Lopesu Obradoru), kuris trečiadienį daugiau kaip dvi valandas bendravo su A. Blinkenu ir kitais aukščiausio rango JAV pareigūnais, įskaitant vidaus saugumo sekretorių Alejandro Mayorkasą (Alechandrą Majorkasą).

Vėliau A. M. Lopezas Obradoras socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „buvo pasiekti svarbūs susitarimai, naudingi mūsų žmonėms ir tautoms“, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos.

Aukšto rango J. Bideno administracijos pareigūnas sakė, kad Meksikos vadovai JAV delegacijai papasakojo apie naujas priemones, kurių jie imasi, įskaitant kovą su kontrabandininkais, įsodinančiais migrantus į autobusus ar traukinius, vykstančius į pasienį.

„Kai kurie nauji veiksmai, kurių ėmėsi Meksika, mums padarė didelį įspūdį, ir pastarosiomis dienomis pastebėjome, kad sienos kirtimų skaičius gerokai sumažėjo“, – laikydamasis įprastos anonimiškumo sąlygos A. Blinkeno lėktuve grįždamas į Vašingtoną žurnalistams sakė pareigūnas.

Tačiau jis teigė, kad Jungtinės Valstijos žino, jog niekada negalima daryti išvadų remiantis kasdieniniais migrantų skaičiaus svyravimais, ir sakė, kad šalys palaikys glaudžius ryšius 2024-aisiais – rinkimų metais abiejose šalyse.

Šį mėnesį į Jungtines Valstijas be leidimo atvykstančių asmenų skaičius išaugo iki maždaug 10 tūkst. per dieną – beveik dvigubai daugiau nei prieš pandemiją.

Palyginti nedaug migrantų yra meksikiečiai, dauguma pastaraisiais metais bėga iš Centrinės Amerikos, kurią niokoja didžiulis skurdas, nežabotas smurtas ir dėl klimato kaitos blogėjantis derlius.

Turėdami visą pasaulio auksą ir pinigus, jie negali sustabdyti žmonių, ieškančių geresnių gyvenimo sąlygų.

Taip pat padaugėjo migrantų, vykstančių per Meksiką iš Haičio, kurį nusiaubė gaujų smurtas ir nefunkcionuojanti vyriausybė, ir Venesuelos, kurioje dėl kelerius metus trunkančio ekonominio chaoso trūksta pagrindinių prekių.

„Sprendimas – darbo vietų kūrimas“

Prieš susitikimą A. M. Lopezas Obradoras sakė, kad Meksika daug padeda sprendžiant migracijos problemą, tačiau sprendimas, anot jo, yra darbo vietų kūrimas.

„Žmonės palieka savo miestus iš būtinybės, o pasaulyje yra daug ekonominių ir socialinių krizių“, – sakė kairiųjų lyderis.

Nuo praėjusio savaitgalio sienos su JAV link pėsčiomis keliauja naujas šimtų ar net tūkstančių žmonių karavanas.

„Niekas nesiruošia sustabdyti migracijos“, – sakė aktyvistas ir karavano organizatorius Luisas Garcia Villagranas (Luisas Garsija Vijagranas), skųsdamasis, kad JAV ir Meksikos vyriausybės su migrantais elgiasi kaip su valiuta.

„Šiuo metu tariamasi dėl milijardų dolerių biudžeto migracijai sušvelninti. Turėdami visą pasaulio auksą ir pinigus, jie negali sustabdyti žmonių, ieškančių geresnių gyvenimo sąlygų“, – sakė jis žurnalistams Meksikos pietuose.

Nori trumpalaikio sprendimo

JAV pasienio tarnybos yra taip perpildytos, kad sustabdė kelių legalių sienos kirtimo punktų darbą ir sutelkė dėmesį į tvarkymąsi su dokumentų neturinčiais migrantais.

Meksikos užsienio reikalų sekretorė Alicia Barcena (Alisija Barsena) po derybų, kurias pavadino puikiomis, žurnalistams sakė, kad, atsižvelgiant į glaudžius abiejų šalių prekybos ryšius, šių perėjų atidarymas yra prioritetinis tikslas.

Meksika pagal susitarimus tiek su J. Bidenu, tiek su jo pirmtaku respublikonu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) sutiko bent jau laikinai priimti migrantus, norinčius patekti į Jungtines Valstijas.

Pagal J. Bideno Kongresui pasiūlytą paketą taip pat būtų finansuojama 1,3 tūkst. papildomų pasienio patrulių, kurie padėtų spręsti migracijos problemą.

Baltųjų rūmų administracija yra įspėjusi, kad nepasiekus susitarimo Ukrainai netrukus pritrūks ginklų, reikalingų beveik dvejus metus trunkančiai Rusijos invazijai atremti, ir trečiadienį paskelbė apie paskutinį ginklų paketą pagal galiojančius leidimus.

Griežtojo sparno respublikonai kol kas nerodo jokių kompromiso ženklų.

D. Trumpas, kuris yra favoritas tapti respublikonų kandidatu mesti iššūkį J. Bidenui kitų metų lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, savo kampaniją vėl grindžia griežtai antiimigracine retorika, kaltindamas užsieniečius, kad jie „nuodija mūsų šalies kraują“. Jo kritikai atkreipė dėmesį, kad tai primena Adolfo Hitlerio retoriką.

Vašingtono Wilsono (Vilsono) centro Meksikos instituto direktorius Andrew Rudmanas (Endrius Rudmanas) teigė, kad viso pasaulio politikai nori trumpalaikio sprendimo ilgalaikiam migracijos klausimui spręsti.

„Bideno administracija dėl savo vidaus politikos priežasčių nori parodyti, kad daro viską, ką gali, – sakė jis. – Nėra jokios burtų lazdelės.“

Per antradienį planuojamą pokalbį vaizdo ryšiu bus kalbama apie „migraciją, fentanilį ir vystomąjį bendradarbiavimą“, pareiškė Meksikos prezidentas žurnalistams, dviem šalims rengiantis galimam migrantų antplūdžiui per jų bendrą sieną.

J. Bideno administracija ketvirtadienį atšauks vadinamąją 42 antraštinę dalį – griežtą protokolą, kurį įdiegė ankstesnis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kad užkirstų kelią migrantams patekti į šalį ir išsiųstų iš šalies prieglobsčio prašytojus remdamasis nepaprastąja padėtimi dėl COVID-19.

Vietoj to Vašingtonas planuoja atgrasyti dokumentų neturinčius migrantus remdamasis kita taisykle – vadinamąja 8-ąja antraštine dalimi, pagal kurią iš esmės kriminalizuojamas neteisėtas sienos kirtimas.

Jungtinės Valstijos sako, jog migrantai ir prieglobsčio prašytojai, norintys patekti į JAV, privalo naudotis teisėtais migracijos keliais savo šalyse ar valstybėse, kurias kerta pakeliui į JAV.

Vašingtonas praėjusią savaitę pareiškė, kad, rengdamasis galimam antplūdžiui migrantų, kurie mėgins patekti į Jungtines Valstijas, prie JAV sienos su Meksika papildomai dislokuos 1,5 tūkst. karių.

Meksika savo ruožtu ragina migrantus netikėti žmonių kontrabandininkais, kurie skleidžia gandus, esą jie galės patekti į Jungtines Valstijas, kai bus atšaukta 42-oji antraštinė dalis.

„Nesileiskite apgaunami. Neklausykite kontrabandininkų, dėl kurių galite atsidurti pavojingoje padėtyje“, – pareiškė A. M. Lopezas Obradoras.

„Jums nereikia vykti per Meksiką“, – pridūrė jis ir paragino žmones prašyti vizų savo gyvenamosiose šalyse.

„Mes nieko neslėpsime ir nebus jokio nebaudžiamumo“, – po įvykusios nelaimės teigė jis.

„Asmenys, pripažinti atsakingais už „šios skaudžios tragedijos sukėlimą, bus nubausti pagal įstatymą“, – sakė prezidentas.

„Jie padėjo kilimėlius prie prieglaudos durų ir protestuodami juos padegė, tačiau neįsivaizdavo, kad tai sukels šią baisią tragediją“, – sakė jis žurnalistams.

A. M. Lopezas Obradoras pakartojo pasiūlymą suteikti prieglobstį J. Assange'ui, Jungtinėje Karalystėje kovojančiam, kad nebūtų išduotas Jungtinėms Valstijoms. Amerikoje jam gali grėsti ilgi įkalinimo dešimtmečiai dėl įtariamo šnipinėjimo.

Meksikos kairiųjų pažiūrų lyderis reporteriams sakė, jog praėjusią savaitę lankydamasis Vašingtone įteikė J. Bidenui laišką ir jame „paaiškino, kad Assange'as neįvykdė jokių rimtų nusikaltimų“.

„Jis nesukėlė niekieno mirties, nepažeidė jokių žmogaus teisių ir naudojosi savo laisve“, – sakė A. M. Lopezas Obradoras.

51 metų australų leidėjo įkalinimas būtų „įžeidimas raiškos laisvei“, teigė jis ir pridūrė, kad J. Bideno atsakymo dar negavo.

J. Assange'ui gali grėsti iki 175 metų įkalinimo, jei jis būtų pripažintas kaltu pažeidus JAV Šnipinėjimo įstatymą. Jis kaltinamas dėl karinių ir diplomatinių bylų, susijusių su karais Afganistane ir Irake, publikavimu 2010 metais.

Britų vyriausybė praėjusį mėnesį pritarė jo išdavimui į Jungtines Valstijas, bet sprendimas yra apskųstas.

Šalininkai J. Assange'ą vadina spaudos laisvės kankiniu. Siekdamas išvengti ekstradicijos į Švediją, kur jis anksčiau buvo ieškomas dėl kaltinimų lytiniais nusikaltimais, 2012-ųjų birželį J. Assange'as rado prieglobstį Ekvadoro ambasadoje Londone. Po septynerių ambasadoje praleistų metų jį sulaikė britų pareigūnai ir dabar jis yra griežto režimo kalėjime.

„Mes niekur nesiunčiame ginklų. Mes esame pacifistai“, – penktadienį savo kasdienėje spaudos konferencijoje sakė prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras. Diena anksčiau Ukrainos ambasadorius Meksikoje perdavė prašymą Meksikos senatoriams.

„Manome, kad tik visuotinė mūsų sąjungininkų karinė parama gali padėti mums atremti priešą“, – sakoma laiške, kurį pasirašė šeši Ukrainos parlamento nariai ir kuris buvo adresuotas Meksikos Senato vadovui. Du Meksikos senatoriai paskelbė tekstą socialiniame tinkle „Twitter“.

Meksikos vyriausybė penktadienį dar kartą pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad pati sankcijų Maskvai netaikys.

Meksika prisijungtų prie daugiašalių baudžiamųjų priemonių tik tuo atveju, jei dėl jų būtų nuspręsta Jungtinėse Tautose, spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Marcelo Ebrardas.

„Mes nesiimsime ekonominių atsakomųjų priemonių, nes norime gerų santykių su visomis pasaulio vyriausybėmis“, - antradienį per savo kasdieninę spaudos konferenciją pareiškė populistas prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras. Jo vyriausybė pasmerkė invaziją į Ukrainą, tačiau susilaikė nuo aiškios kritikos Rusijos atžvilgiu.

Kairysis nacionalistas A. M. Lópezas Obradoras, kuris vis užsipuola savo šalies žiniasklaidą, pasisakė prieš Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių draudimą ir ribojimus.

Meksika yra antra didžiausia Lotynų Amerikos ekonomika, G20 narė ir dabar nenuolatinė JT Saugumo Tarybos narė. Rusijos nėra tarp svarbiausių Meksikos prekybos partnerių. Tačiau yra rusų bendrovių, pavyzdžiui, naftos koncernas „Lukoil“, kurios turi didelių finansinių interesų Meksikoje. Pernai daugiau kaip 75 000 rusų atostogavo Meksikoje.

„Vakar aš pasakiau: „Imkime ir padarykime pertrauką mūsų tautų labui“, - aiškino Meksikos valstybės vadovas. – Bet aš nekalbėjau apie santykių nutraukimą, ne“. Anot A. M. Lópezo Obradoro, jis turėjęs omenyje būtinybę normalizuoti dviejų šalių santykius. Prezidentas pridūrė, kad Meksiką ir Ispaniją sieja glaudūs ryšiai, bet, valstybės vadovo manymu, jo pirmtakų darbo metais Ispanijos kompanijos, remiamos tiek Madrido, tiek Meksiko, prisidėjo prie „piktnaudžiavimų“ Lotynų Amerikos šalyje.

„Mes kalbame apie subsidijas, biudžeto lėšas, priklausančias visiems meksikiečiams, kurios, užuot skyrus jas kovai su žmonių skurdu, buvo naudojamos teikiant pagalbą šioms organizacijoms“, - pabrėžė A. M. Lópezas Obradoras.

Kairiųjų pažiūrų Meksikos lyderis anksčiau ne kartą ragino Ispaniją atsiprašyti už Amerikos užkariavimą. Jis taip pat smerkė Ispanijos įmonių Meksikoje veiksmus, ypač po 2013 metais priimtos energetikos reformos. Ji pirmą kartą per daugiau kaip 70 metų suteikė teisę privačioms ir užsienio įmonėms dalyvauti eksploatuojant angliavandenilių telkinius, kad būtų plėtojama naftos pramonė, turinti strateginę reikšmę nacionalinei ekonomikai. A. M. Lópezas Obradoras, vadovaujantis šaliai nuo 2018 metų gruodžio 1 d., nusprendė atsisakyti savo pirmtakų politikos energetikos srityje.

Ispanija yra viena svarbiausių Meksikos prekybinių ir ekonominių partnerių Europoje. 2020 metais prekių apyvarta tarp dviejų šalių viršijo 7 mlrd. dolerių.

A. M. Lopezas Obradoras kalbėjo Jungtinėms Valstijoms šeštadienį pareiškus, kad padidins deportavimo skrydžius tūkstančiams migrantų, susibūrusių po tiltu prie Teksaso sienos.

Meksikos lyderis sakė parašęs J. Bidenui ir paprašęs skubiai imtis veiksmų, kad būtų pašalintos svarbiausios nuo skurdo ir smurto bėgančių žmonių migracijos bangos priežastys. Jis pabrėžė „būtinybę nedelsiant veikti Gvatemaloje, Hondūre ir Salvadore“ – investuoti į ekonominės pagalbos programas ūkininkams ir jauniems pameistriams.

Jei JAV investuotų į Centrinę Ameriką, „per mažiau nei šešis mėnesius mes padėtume 330 tūkst. žmonių, kuriems šie bendri veiksmai suteiktų  viltį“, sakė jis.

A. M. Lopezas Obradoras ne kartą siūlė išplėsti vieną iš savo vidaus gerovės programų į Centrinę Ameriką, kad šiame regione būtų sukurta 1,2 mln. darbo vietų. Jis taip pat pasiūlė leisti dalyviams po trejų metų gauti JAV darbo vizą.

Be migrantų pasienyje, dešimtys tūkstančių Haičio ir Centrinės Amerikos gyventojų yra įstrigę pietiniame Meksikos Tapačiulos mieste ir laukia dokumentų, kurie leistų jiems tęsti kelionę į šiaurę. Meksikos valdžia šiais metais jau suėmė daugiau nei 147 tūkst. nelegalių migrantų – tris kartus daugiau nei tuo pačiu metu 2020-aisiais, nurodo Nacionalinis migracijos institutas.

Prezidentas iki šiol vengė dalintis savo asmenine nuomone šiuo skaldančiu klausimu konservatyvioje, katalikiškoje Lotynų Amerikos valstybėje.

Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kad abortų draudimas yra nekonstitucinis, „privalu gerbti“, pareiškė A. M. Lopezas Obradoras per savo kasdienę spaudos konferenciją.

„Mano manymu, neturėtume stoti į kurią nors pusę“, – pridūrė jis.

Vienbalsiai priimtu sprendimu sudaroma galimybė moterims visoje Meksikoje siekti aborto be baimės būti patrauktoms baudžiamojon atsakomybėn ir galbūt atsidurti kalėjime.

Iki šiol ne daugiau kaip 12 savaičių nėštumo nutraukimas buvo legalus sostinėje Meksike ir dar trijose valstijose, o kitur abortai būdavo leidžiami tik išžaginimo atvejais.

Sprendimas paskelbtas užginčijus šiaurinės, prie JAV Teksaso sienos esančios Koahuilos valstijos baudžiamąjį kodeksą, kuriuo neseniai buvo uždrausti abortai po šeštos nėštumo savaitės.

Aukščiausiojo Teismo sprendimas taikomas visai Meksikai ir moterys tose valstijose, kur abortai draudžiami, galės siekti šios procedūros su teisėjo sprendimu, sakė šaltinis teismų sistemoje.

„Moteris turi paprašyti atlikti abortą. Kai atsisakoma tai padaryti, ji gali eiti pas teisėją,... o teisėjas nurodys atlikti abortą“, – sakė konstitucinės teisės specialistas ir abortų klausimų ekspertas Alexas Ali Mendezas (Aleksas Ali Mendesas).

Meksikos valstijos gali priimti savo įstatymus, bet jie anuliuojami, jei prieštarauja Aukščiausiojo Teismo sprendimams.

Nesaugūs abortai yra ketvirta svarbiausia motinų mirties priežastis Meksikoje, nurodo už teisę į abortus kovojanti organizacija „Grupo de Informacion en Reproduccion Elegida“ (GIRE).

Kitur Lotynų Amerikoje abortai yra legalūs Urugvajuje, Kuboje, Argentinoje ir Gajanoje.

Abortai draudžiami Salvadore, Hondūre, Nikaragvoje, Dominikos Respublikoje ir Haityje, o kitose regiono šalyse leidžiami tik tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, išžaginimo ar sveikatos problemų atvejais.