Gražiai vainikuojamos pastangos, kai pavyksta pakelti dvasią, paskatinti gražesniam žvilgsniui, šviesesniems jausmams. Tačiau yra ir kitoks to „kitaip“ supratimas... Reklamos kūrėjai, pasišovę kitaip pasauliui parodyti Lietuvos sostinę, į tautiečių dvasią pridrėbė gerokai purvo. Naujosios „Go Vilnius“ reklamos sumanytojai panūdo mesti iššūkį stereotipams ir pasijuokti iš Lietuvos praeities. Tik kažkodėl tai praeities identifikacijai pasirinkta paribio tikrovė, tarsi iš gūdžiausio Rusijos užkampio: ant tvoros besišlapinantis vyras, vežime su šiaudais vaikus vežanti moteris, morozai, spardantys gulintį... Toliau seka labai jau stereotipiška „saldžioji“ dalis – atvirukiniai Vilniaus vaizdai. Suprask: va taip mus įsivaizduojate, o štai tokie esame.

Mes kaip beužsitraukiantį žaizdos šašą vis prakrapštome savo kompleksus ir nepilnavertiškumą. Kodėl Lietuva negali reklamuotis kaip tūkstančio duonų šalis“, – feisbuke svarsto Rytis Zemkauskas, gerai žinomas kultūros lauko žmogus. Ogi todėl, kad žmogiškieji bendravardikliai mums per daug nuobodūs! Mes vis bandome mautis kelnes per galvą. Kaip byloja liaudies išmintis: „Kad ir nežmoniškai, by tik kitoniškai.“ Ir nors internetas plyšta nuo reikalavimų sustabdyti tos reklamos sklaidą, jos autoriai krūtine prieš kritikos pabūklus stoja. Nieko nuostabaus, kai ir pinigų ausys kyšo: du mėnesius truksiančios kampanijos biudžetas – pusė milijono eurų!

Kažkam panižo delnus pasipinigauti iš kitos auksinės gyslos – siūloma pakeisti kelio ženklus. Esą senieji kelia asociacijas su Rusija, o atnaujinę juos greičiau pritaptume Europos šalių draugijoje. Nesvarbu, kad portugalai ir kiti europiečiai tokius pačius turi, mes gi purtomės sovietinio šleifo. O pritraukti turistus jis praverčia?

„Filmas, kurį reikia įdėti į laiko kapsulę“, „tokį filmą reikėtų parodyti Džeimsui Kameronui, būtų apstulbęs“, „jei tik M. K. Čiurlionis būtų išvydęs…“ – taip po filmo seanso kalba tie, kurie virtualios realybės filmą „Angelų takais“ grįžta žiūrėti jau ketvirtą kartą.

Virtuali realybė – langas į kitą pasaulį

Virtuali realybė – langas į patirtį, kurioje panyrama į kompiuteriu sugeneruotą trimatę aplinką. Virtualios realybės filmai žiūrimi su specialiais tam pritaikytais VR akiniais, kuriuose yra įmontuotos ausinės.

Žiūrėjimo metu šis akinių-ausinių hibridinis prietaisas leidžia patekti į naują stulbinantį virtualų pasaulį, kurio pagrindiniu veikėju tampa pats žiūrovas.

VR akiniai suteikia 360 laipsnių galimybę matyti ir tai reiškia, kad besidairant įvairiomis kryptimis žiūrovas mato vis naują aplinką, tad vizualai čia atgyja naujoje plotmėje. Jausmas, jog fiziškai esate filmo pasaulyje, kuria ryšį su aplinka, istorija ir jos veikėjais.

„Angelų takais“ – pirmasis tokio tipo filmas Lietuvoje

Virtualios realybės filmas „Angelų takais“ – netradicinės perspektyvos kūrinys, kuriame neišvysite įprastų filmų siužetų. Pranešame, kad bus dar geriau – filme patys tapsite pagrindiniais veikėjais!

Neįprasto formato filme kūrėjai sujungė garsiausio Lietuvos menininko M. K. Čiurlionio paveikslus su naujausiomis virtualios realybės technologijomis.

Filme „Angelų takais“ skambantis garso takelis – M. K. Čiurlionio ir Mindaugo Urbaičio kurta muzika. Garso takelio fone gyvuoja kūrėjų interpretacija, nes filmas sukurtas pasitelkiant bene 60 M. K. Čiurlionio sukurtų paveikslų ir jų fragmentų.

Tai – pirmasis tokio masto lietuvių kūrėjų darbas, kurį transliuotojo „VR SPOT“ įkūrėjas ir vadovas Lukas Verpetinskas vadina legendos, sėkmės ir populiarumo užtaisu.

Per „Angelų takus“ – į M. K. Čiurlionio širdį

Kaip pasakoja „Angelų takais“ kūrėja K. Buožytė, kiekvienas M. K. Čiurlionio paveikslas yra kaip portalas į kitą pasaulį. Virtuali realybė ir yra tas įrankis, kuris padeda tai pamatyti, pajusti, patekti į portalo vidų. Tariant kitais žodžiais – patekti į pažangiausio to meto Lietuvos kūrėjo pasaulį.

Į Klaipėdą – ne tik prie jūros

Šiemet visi atostogaujantys, keliaujantys ar gyvenantys Klaipėdoje iki pat vasaros galo turės galimybę pamatyti patirtį, susižėrusią krūvą prestižinių ir tarptautinių apdovanojimų.

Filmas „Angelų takais“ – privaloma pramoga kiekvienam, atvykstančiam į Klaipėdą, visai kaip skulptūros „Stebuklingasis peliukas“, „Juodasis vaiduoklis“ ar Lietuvos jūrų muziejus aplankymas.

M. K. Čiurlionio kūryboje galima atrasti nemažai sąsajų su vandeniu, pajūriu ir jūra. Filme taip pat vyrauja aiškūs vandens motyvai, tad „Angelų takais“ Klaipėdoje – simboliška ir jautri patirtis.

Patirtis ir mažiems, ir dideliems

„Angelų takais“ – universali pramoga, kurioje neužmirštamą laiką turi ne tik suaugusieji, bet ir mažieji žiūrovai, kurie itin džiugiai pasineria į kupiną įdomybių interaktyvų M. K. Čiurlionio pasaulį.

Klaipėdoje įsikūrusiame Kultūros fabrike laukiami tiek maži, tiek dideli, tiek iš svetur atvykę, tiek vietiniai klaipėdiečiai, norintys dalyvauti unikalioje kelionėje.

Vasaros naujiena – filmo paroda

Šiais metais Kultūros fabrike žiūrovai turės galimybę apžiūrėti M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijas, kurias galės palyginti su kadrais iš filmo. Tokiu būdu siekiama parodyti, kaip kūrėjai K. Buožytė ir V. Žukas interpretavo menininko paveikslus ir juos įkomponavo virtualioje patirtyje.

Legenda byloja, kad net 80 proc. žiūrovų grįžta pamatyti filmą antrą kartą. Nepraleisk progos išvysti technologijų ateitį meno formoje!

„VR SPOT“ nuotr.

Dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba paremtame meniniame režisierės Kristinos Buožytės virtualios realybės filme „Angelų takais“ žiūrovui atveriamas plačių galimybių pasaulis. Per visą filmą aplinka reaguoja į jo žvilgsnį, todėl atidus, įdėmus stebėjimas keičia ir praturtina ją, priartindamas prie originalių M.K.Čiurlionio paveikslų.

Filme galima matyti net šešias dešimtis dailininko kūrinių, kurių vieni bus atpažįstami lengvai, o kiti – galbūt matomi (ir patiriami) pirmą kartą. Juosta apdovanota prestižiniu „Lumen Prize for Art and Technology“ prizu, skiriamu už laimėjimus mene ir technologijose, ir „Sidabrinės gervės“ Profesinės meistrystės apdovanojimu. Filmo kūrybinis prodiuseris Vitalijus Žukas, garso režisierius Vytis Puronas, kūrė OKTA, „Natrix Natrix“, „Asterman“, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus.

Pirmosiomis filmo sekundėmis per VR akinius regima aplinka primena knygą su 3D paveikslėliais. Skirtumas toks, kad žiūrovas paveikslėlius mato ne per atstumą, o pats tampa veikėju juose. Skaitant knygą, joje užrašyta istorija išgyvenama nuo pačios knygos ir skaitytojo atskiroje fantazijų erdvėje, kurią sukuria vaizduotė, o virtualios realybės filme, priešingai, pasakojimas ir žiūrovas veikia vienoje erdvėje, yra priklausomi vienas nuo kito. Be to, žiūrovas ne tik regi vaizdus ar girdi garsus.

Filmo siužetą jis jaučia savo kūnu ir išgyvena emocijas, kurios yra jo paties, o ne personažo, kaip yra knygoje. Ketvirtį valandos trunkanti kelionė „Angelų takais“ yra naujas patyrimas, neprimenantis nieko, ką iki tol yra tekę patirti.

Vizuali filmo kalba yra simboliška, kaip ir būdinga M.K.Čiurlionio kūrybai, todėl tai, ką mato ir patiria kiekvienas žiūrovas, kas kartą yra tarsi naujas pasakojimas, kuriuo paremtas dinamiškas filmo siužetas. Nereikėtų jo bandyti papasakoti žodžiais ir taip sprausti į rėmus, sukurtus realybei. Tai jausmų, emocijų, išgyvenimų filmas, kuriame M.K.Čiurlionio kūryba, perkelta į trimatę erdvę, nepraranda savo gylio, emocinio paveikumo ir paslapties.

Paveikslai – lyg dideli langai, pro kuriuos matyti kitoks pasaulis: jautresnis, darnesnis, šviesesnis, geresnis.

Menininko kurti paveikslai – lyg dideli langai, pro kuriuos matyti kitoks pasaulis: jautresnis, darnesnis, šviesesnis, geresnis. O jų perkėlimas į trimatę erdvę prilygsta langų atvėrimui, suteikiančiam galimybę žiūrovui lėtai ir atsargiai įžengti į tą pasaulį, dėmesingai tyrinėti jo detales, leidžiantis į dvasinę kelionę plačiai atmerktomis akimis. Tai nėra tiesiog filmas M.K.Čiurlionio kūrybos motyvais ar istorija, papasakota kvapą gniaužiančiais vaizdais. Tai – išgyvenimas, patirtis, kuri išliks labai ilgai, nes yra unikali, sukurianti stebuklą žengti už realybės ribų ir 25 min. žvelgti į amžinybę.

Žiūrovo patyrimus sustiprina filme skambanti M.K.Čiurlionio ir Mindaugo Urbaičio muzika. Gražūs, harmoningi garsai vilnija žiūrovo, keliaujančio po besikeičiantį kitokios realybės peizažą, kūnu. Ir tas kūnas atrodo toks lengvas, sklendžiantis erdvėje, lyg angelo, kylančio viršun ir po savo kojomis matančio nuo švelnaus vėjo linguojančius margaspalvių gėlių žiedus, pastelinių spalvų drugius, gilius, mėlynus vandenis ir nuo jų kylančius rūkus, užslenkančią tamsą ir ją išsklaidančią ryškią auksinę šviesą. Skrydžio jausmas filme – nuostabus.

Kas? Filmo „Angelų takais“ peržiūra.

Kur? Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? Seansai vyksta iki 2023 m. liepos 30 d.

Prestižinių tarptautinių kino festivalių laureatas, daugybę apdovanojimų pasaulyje pelnęs kultinis virtualios realybės filmas „Angelų takais“ keliasi vasarai į pajūrį. Pasinerti į M. K. Čiurlionio kūrybą virtualioje realybėje nuo šiandien jau galima Klaipėdoje, o nuo mėnesio vidurio – ir Nidoje.

Režisierės Kristinos Buožytės ir virtualios realybės kūrėjo, prodiuserio Vitalijaus Žuko sukurtas filmas skirtas dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio kūrybai įprasminti. Virtualioje realybėje, skambant M. K. Čiurlionio ir Mindaugo Urbaičio muzikai, galima patyrinėti 60 menininko paveikslų, pasinerti į juos sujungiančią metafizinę kelionę.

Unikali ir įkvepianti patirtis – paklajoti „Angelų takais“

Filmas „Angelų takais“ atveria duris į menininko kurtą magišką pasaulį: visą M. K. Čiurlionio kūrybą ir jo kūrinių personažus sujungiantis siužetas leidžia iš arčiau susipažinti su paveikslų veikėjais ir jų aplinka. Virtualios realybės filmo siužetas veda žiūrovą per keturias skirtingas vietas, sukuriančias skirtingas patirtis.

Virtualios realybės filmas kviečia trimatėje erdvėje leistis į pažintį su 60 tiek labai žinomų ir lengvai atpažįstamų, tiek rečiau matomų lietuvių dailininko paveikslų: „Ramybe“, „Angelėliais“, „Aukuru“, „Angelu“, „Žinia“, „Saule“. Filme aptinkami ir atskiri kai kurių paveikslų fragmentai: aplinka, objektai, detalės, šviesos, dangus, žemė. 25 minučių trunkančią kelionę „Angelų takais“ lydi paties M. K. Čiurlionio ir kompozitoriaus M. Urbaičio muzika.

„Įgyvendinant šią interaktyvią patirtį buvo svarbu ne tik perkelti paveikslus į virtualią realybę, bet ir pasiekti, kad žiūrovas patirtų tai, ką menininkas norėjo perduoti savo kūryba. Mums filmo kūrimo procesas nebuvo sunkus ir nuobodus, nes daug laiko praleidus ties menininko darbais visuomet pasipildydavome didžiuliu kiekiu teigiamos energijos. Ne veltui pamačiusieji filmą sako, kad jiems buvo gera ir norisi sugrįžti“, – teigia filmo kūrėjas V. Žukas.

„Žmogus atsiduria iš paveikslų sukurtoje aplinkoje, kur keičiasi paros ciklas. Vieni paveikslai – iš dienos, kiti – iš ryto ar nakties laiko. Žmogus gali pamatyti, kaip, pavyzdžiui, nakties paveikslas gali atrodyti dieną. Žmogus patenka į M. K. Čiurlionio motyvais sukurtą pasaulį, keliauja po jį ir gali jį tyrinėti. Jis tam tikrus objektus gali savo žvilgsniu paveikti, nes, įsižiūrėjęs į juos, pavyzdžiui, į medį, dangų, debesis, jis priartėja prie M. K. Čiurlionio paveikslų. Tai ir yra interaktyvumas, žvilgsnio interaktyvumas.

Kiekvienas M. K .Čiurlionio paveikslas yra kaip langas į kitą pasaulį, virtuali realybė leidžia pereiti to pasaulio rėmus ir patekti į vidų. Tai mes norėjome perteikti kiek įmanoma aiškiau, paprasčiau ir paveikiau“, – pasakoja režisierė K. Buožytė.

Organizatorių nuotr.

„Angelų takais“ kūrėjai – prestižinių tarptautinių kino festivalių ir konkursų laureatai

Virtualios realybės filmas pelnė ne vieną tarptautinį ir nacionalinį apdovanojimą. 2018-aisiais „Angelų takais“ buvo pristatytas 75-ojo Venecijos kino festivalio „Biennale college cinema – Virtual reality“ konkursinėje programoje.

2019 m. filmas Jungtinėje Karalystėje apdovanotas „Lumen Prize for Art and Technology“ prizu, teikiamu už laimėjimus meno ir technologijų srityse. Po metų filmo kūrėjai buvo įvertinti ir Lietuvoje – „Angelų takais“ kūrėjai K. Buožytė ir V. Žukas 2020 m. už šį filmą gavo „Sidabrinės gervės“ geriausios profesinės meistrystės apdovanojimą.

Kviečia susitikti su filmo kūrėjais Klaipėdoje

Iki šiol filmas buvo pasiekiamas tik Vilniaus, Kauno ir Druskininkų gyventojams ir svečiams – jį galima išvysti didžiausioje Baltijos šalyse virtualios realybės pramogų erdvėje „VR SPOT“.

„Angelų takais“ susilaukė neįtikėtinos sėkmės ir populiarumo. Tai filmas-legenda, kurį matę žmonės grįžta patys ne po vieną sykį ir filmą rekomenduoja kitiems. Kartais patekti į filmo seansus net nėra vietų ir reikia registruotis iš anksto“, – pasakoja „VR SPOT“ įkūrėjas ir vadovas Lukas Verpetinskas.

Nuo šiandien paklajoti „Angelų takais“ ir pasinerti į M. K. Čiurlionio kūrybos gelmes bus galima Klaipėdoje – „Kultūros fabrike“ ir nuo birželio 15 d. – Nidos bendruomenės namuose.

Pačią pirmąją starto Klaipėdoje dieną – birželio 8 d. nuo 12 iki 16.30 val. „Kultūros fabrike“ klaipėdiečiai kviečiami į atidarymo šventę, kurioje turės galimybę VR filmo seanse dalyvauti nemokamai bei įsigyti bilietus su 50 proc. nuolaida.

Žymių žmonių atsiliepimai – emocingi

Filmą-legendą matę žinomi žmonės neslepia emocijų ir negaili pagyrų kūrėjams.

„Kaip kokybiškai ir pagarbiai kūrybinė komanda pažvelgė į M. K. Čiurlionio palikimą! Sutvertas pasaulis tiesiog spinduliuoja: ne vien tik Čiurlionio spalvomis, potėpiais, bet ir tam tikra čiurlioniška dvasia“, – M. K. Čiurlionio namų vadovas, pianistas Rokas Zubovas.

„O Dieve… aš negaliu patikėt! Interpretuoti ir taip įlįsti į jo pasaulį ir jį pamatyti va taip! Tikrai nuostabus būdas patirti meną“, – neslepia emocijų Lietuvos laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson.

„Kai nesinori išeit... Ir kai gera man ne kaip žmogui, o man kaip sielai... Ir toks didelis noras... kaip aš noriu, kad mano dukra tai pamatytų...“ – aktorius Leonardas Pabedonoscevas.

Žymių žmonių atsiliepimai vaizdo įrašuose:

Režisierės Kristinos Buožytės ir animacijos kūrėjo, prodiuserio Vitalijaus Žuko sukurtas filmas skirtas dailininko ir kompozitoriaus M.K.Čiurlionio kūrybai įprasminti. Pasitelkus virtualią realybę, skambant paties M.K.Čiurlionio ir Mindaugo Urbaičio muzikai, galima patyrinėti 60 menininko paveikslų, pasinerti į juos jungiančią metafizinę kelionę.

Filmas „Angelų takais“ atveria duris į menininko kurtą magišką pasaulį: visą M.K.Čiurlionio kūrybą ir jo kūrinių personažus sujungiantis siužetas leidžia iš arčiau susipažinti su paveikslų veikėjais ir jų aplinka. Virtualios realybės filmo siužetas veda žiūrovus per keturias skirtingas vietas, sukuriančias skirtingas patirtis.

„Kiekvienas M.K.Čiurlionio paveikslas yra kaip langas į kitą pasaulį, virtuali realybė leidžia pereiti to pasaulio ribas ir patekti į vidų. Tai mes norėjome perteikti kiek įmanoma aiškiau, paprasčiau ir paveikiau“, – sakė režisierė K.Buožytė.

Iki šiol filmas buvo pasiekiamas tik Vilniaus, Kauno ir Druskininkų gyventojams ir svečiams – jį galima išvysti didžiausioje Baltijos šalyse virtualios realybės pramogų erdvėje „VR SPOT“. Nuo birželio 8-osios paklajoti „Angelų takais“ ir pasinerti į M.K.Čiurlionio kūrybos gelmes bus galima ir Klaipėdoje – Kultūros fabrike.

Pačią pirmąją starto Klaipėdoje dieną – birželio 8-ąją nuo 12 val. iki 16.30 val. Kultūros fabrike klaipėdiečiai kviečiami į atidarymo šventę, kurioje turės galimybę VR filmo seanse dalyvauti nemokamai ir įsigyti bilietus perpus pigiau.

Skambant Čiurlionio ir Mindaugo Urbaičio muzikai, trimatėje erdvėje prasideda žiūrovo pažintis su šešiasdešimčia dailininko paveikslų – tiek rečiau matomų, tiek puikiai atpažįstamų.

Menininko kūrybą ir jo kūrinių personažus jungiantis siužetas pristato Čiurlionio kurtą magišką pasaulį, jame gyvenančius veikėjus ir jų aplinką. Pradėjęs kelionę kaip žmogus, žiūrovas netrukus supras esantis kūrinio dalis: personažas, įgavęs sparnus, žvelgiantis į pasaulį iš paukščio skrydžio perspektyvos. Ištirpusios pasaulio ribos, kojos, paskendusios miglos ir rūko patale, kažkur toliuose sužibančios švieselės ir visą matantis žvilgsnis, įtaigiai perteikia šio itin įstabaus pasaulio subtilybes: žiūrovo kūnas tarsi ištirpsta ir tampa angelų gyvenimo dalimi. Tai – projektas, sužavėjęs ne vieną, teigiama M. K. Čiurlionio namų pranešime.

„Kaip kokybiškai ir pagarbiai kūrybinė komanda pažvelgė į M. K. Čiurlionio palikimą! Sutvertas pasaulis tiesiog spinduliuoja: ne vien tik Čiurlionio spalvomis, potėpiais, bet ir tam tikra čiurlioniška dvasia. „Angelų takai“ pranoko mano lūkesčius. Pasidariau jų gerbėjas ir džiaugiuosi... daugiau tokių angelų!“ – taip apie šį virtualios realybės projektą atsiliepia M. K. Čiurlionio namų vadovas, pianistas Rokas Zubovas.

Po patyrimų keliaujant „Angelų takais“ pažintį su Čiurlionio kūrybą kviečiama pratęsti apsilankant atnaujintame M. K. Čiurlionio memorialiniame kambaryje, kuriame jis 1907–1908 metais gyveno ir kūrė. Taip pat dar galima susipažinti ir su laikinąja paroda „Ferdinandas Ruščicas. Lilija Veneda“.

Filmo trukmė – 20 minučių. Čiurlionio namuose veikia dvi virtualios realybės stotelės. Vienu metu viena stotele gali naudotis vienas lankytojas.

Skambant Čiurlionio ir Mindaugo Urbaičio muzikai, trimatėje erdvėje prasideda žiūrovo pažintis su 60 dailininko paveikslų – tiek rečiau matomų, tiek puikiai atpažįstamų. Menininko kūrybą ir jo kūrinių personažus jungiantis siužetas pristato Čiurlionio kurtą magišką pasaulį, jame gyvenančius veikėjus ir jų aplinką. Pradėjęs kelionę kaip žmogus, žiūrovas netrukus supras esantis kūrinio dalimi: personažas, įgavęs sparnus, žvelgiantis į pasaulį iš paukščio skrydžio perspektyvos. Ištirpusios pasaulio ribos, kojos, paskendusios miglos ir rūko patale, kažkur toliuose sužibančios švieselės ir visą matantis žvilgsnis, įtaigiai perteikia šio itin įstabaus pasaulio subtilybes: žiūrovo kūnas tarsi ištirpsta ir tampa angelų gyvenimo dalimi. Tai – projektas, sužavėjęs ne vieną:

„Kaip kokybiškai ir pagarbiai kūrybinė komanda pažvelgė į M. K. Čiurlionio palikimą! Sutvertas pasaulis tiesiog spinduliuoja: ne vien tik Čiurlionio spalvomis, potėpiais, bet ir tam tikra čiurlioniška dvasia. „Angelų takai“ pranoko mano lūkesčius. Pasidariau jų gerbėjas ir džiaugiuosi... Daugiau tokių angelų!“ – apie VR projektą atsiliepia M. K. Čiurlionio namų vadovas, pianistas Rokas Zubovas.

Po patyrimų keliaujant „Angelų takais“ pažintį su M. K. Čiurlionio kūrybą kviečiama pratęsti apsilankant atnaujintame M. K. Čiurlionio memorialiniame kambaryje, kuriame jis 1907–1908 metais gyveno ir kūrė. Taip pat dar galima susipažinti ir su laikinąja paroda „Ferdinandas Ruščicas. Lilija Veneda“.

Filmo trukmė: 20 min. M. K. Čiurlionio namuose veikia dvi virtualios realybės stotelės. Vienu metu viena stotele gali naudotis vienas lankytojas. Bilietus į „Angelų takais“ platina Paysera.lt.

Organizatoriai: M. K. Čiurlionio namai Vilniuje ir „OKTA studio“.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras, „Telesoftas“ ir „Nebulos klasteris“.

– Kaip sugalvojote imtis VR projekto?

– Kažkada pasirodė VR projektas pagal Vincento van Gogho paveikslą „Naktinė kavinė“, taip pat 360° vaizdo filmas Salvadoro Dali paveikslų tematika. Pamačiau juos „YouTube“ ir pagalvojau, kaip būtų gerai įgyvendinti tokią patirtį apie M.K.Čiurlionį, perkelti jo kūrybą į virtualią realybę. Kodėl yra darbų apie V.van Gogho, S.Dali kūrybą, o mes tokių neturime?

Paskambinau prodiuseriui V.Žukui (mes ir anksčiau esame bendradarbiavę dėl kino projektų), paklausiau, kaip jam patinka ši idėja, ar sutiktų. Aš anksčiau nebuvau dirbusi su animacija ar trimate grafika, man tai buvo nežinomas pasaulis. Taigi Vitalijui papasakojau ir jis iš karto sutiko: „Gerai, darom!“ Ir man, ir jam tai buvo nauja sfera. Nors jis jau turėjo daug praktikos su 3D grafika, o aš dirbau kaip režisierė, bet abu nebuvome darę VR projekto. Suvienijome jėgas ir ėmėmės šį projektą įgyvendinti. Mūsų kūrybinis duetas ne tik praturtino projektą – tai buvo ir be galo maloni bei inspiruojanti patirtis.

– Kaip atrodo VR patirtis? Ar ji turi kokį nors siužetą?

Kiekvienas M.K.Čiurlionio paveikslas yra kaip langas į kitą pasaulį, virtuali realybė leidžia pereiti to pasaulio rėmus ir patekti į vidų.

– Taip, yra tam tikras siužetas. Mūsų projektas šiek tiek neįprastas – tai nėra tik 360 ° vaizdo filmas, tačiau nėra ir visiškai interaktyvus patyrimas. Kuriant VR nėra nusistovėjusių režisūros taisyklių, kaip reikia daryti, kad veiktų, kaip, sakykim, kine, nes tai labai nauja forma. Čia viskas vyksta per bandymus. Kai pradėjome kurti šį projektą, išsikėlėme tikslą, kad šis projektas netaptų žaidybinis, kad interaktyvumas neužgožtų M.K.Čiurlionio kūrinių. Kad tai būtų vieta ir erdvė, kuri pakviestų žiūrovą patyrinėti menininko kūrybą, sujungtų su ja. Mums buvo labai svarbu išlikti kuo ištikimesniems M.K.Čiurlionio kūrybai, paveikslams ir muzikai. Pradžioje darėme testus su vadinamaisiais pulteliais, norėjome juos panaudoti. Gali visko prisigalvoti, daug koncepcijų, įvairių sprendimų, bet labai svarbu patikrinti su žiūrovais, kad pamatytum, kaip žmogus reaguoja, nes tai vis tiek nėra mažas ekranas, kur žiūrovas seka jam rodomą istoriją, čia yra visa aplinka – viršus, apačia, žmogus pats renkasi, ką jis nori stebėti. Dėl to reikia viską apgalvoti, kaip tu vesi žiūrovą. Taigi mes žiūrovams buvome davę pultelius, bet pamatėme, kad jį turėdamas žmogus pradeda koncentruotis į veiklą, nori kažką paliesti, padaryti, pajudinti, tačiau jo dėmesys nukrypsta nuo aplinkos, įsižiūrėjimo į ją. O mes norėjome, kad žmogus įsižiūrėtų, pabūtų viso to pasaulio viduje.

Kiekvienas M.K.Čiurlionio paveikslas yra kaip langas į kitą pasaulį, virtuali realybė leidžia pereiti to pasaulio rėmus ir patekti į vidų. Tai mes norėjome perteikti kiek įmanoma aiškiau, paprasčiau ir paveikiau.

– Kaip tai atrodo?

– Patirtis sudaryta iš maždaug 60 paveikslų. Kai kurie paveikslai naudojami ištisai, kai kurių – tik fragmentai: aplinka, objektai, detalės, šviesos, dangus, žemė. Žmogus atsiduria iš paveikslų sukurtoje aplinkoje, kur keičiasi paros ciklas. Vieni paveikslai – iš dienos, kiti – iš ryto ar nakties laiko. Žmogus gali pamatyti, kaip, pavyzdžiui, nakties paveikslas gali atrodyti dieną. Žmogus patenka į M.K.Čiurlionio motyvais sukurtą pasaulį, keliauja po jį ir gali jį tyrinėti. Jis tam tikrus objektus gali savo žvilgsniu paveikti, nes, įsižiūrėjęs į juos, pavyzdžiui, į medį, dangų, debesis, jis priartėja prie M.K.Čiurlionio paveikslų. Tai ir yra interaktyvumas, žvilgsnio interaktyvumas.

– O ką VR projekte daro režisierius?

– Tą patį, ką ir kine. Tai yra interaktyvus animacinis filmas. Tik langas didesnis – tai ne ekranas, o visa aplinka. Šiuo atveju esu ne tik režisierė, bet ir scenarijaus autorė, taigi turėjau labai gerai žinoti ir paveikslus, suprasti juos, persisemti menininko kūryba, apie ją kalbėjausi su dailininko proanūkiu Roku Zubovu. Atradau, kad visi M.K.Čiurlionio paveikslai yra tarsi susijungę, turi daug bendrumų, jie tarpusavyje darnūs, todėl pasakojimas mums susijungė labai natūraliai, patys paveikslai tarsi padiktavo siužetą. O kai dar pridėjome muziką... Naudojome M.K.Čiurlionio ir Mindaugo Urbaičio „Ramybę“. M.Urbaitis, kurdamas „Ramybę“, panaudojo M.K.Čiurlionio parašytas natas, bet jas iš naujo aranžavo, tiesa, neįdėdamas nė vienos naujos. Pagalvojome, kad mums šis kūrinys labai tinka konceptualiai – mes irgi naudojame M.K.Čiurlionio paveikslus ir juos tarsi iš naujo aranžuojame. Ir tai taip pat labai gražus kūrinys. Taigi patirtyje pasijaus, kaip M.K.Čiurlionio kūryboje nepaprastai dera garsas ir vaizdas. Menininkas turėjo visokeriopą harmonijos pajautimą, muzika ir paveikslai vienas kitą papildo, tarsi vienas kitam sukurti. Mes priėjome išvadą, kad M.K.Čiurlionis tam tikra prasme buvo multimedijos meno pradininkas – jis juk ir piešė, ir kūrė muziką, paišė muzikinius paveikslus, dar ir rašė – taigi integravo įvairias meno šakas.

– Kaip atrodo VR kūrimo procesas?

– Labai daug eksperimentavome ir testavome. Šioje sferoje daug diktuoja technologija. Su Vitalijumi aptardavome meninius poreikius ir tada jis siūlydavo technologinius sprendimus. Kartais išeidavo ir atvirkščiai – technologijos padiktuodavo kūrybinius prisitaikymus. Tai labai įdomus ir gyvas procesas, nes reikia nuolat mokytis.

Kai pradėjome, kaip minėjau, nebuvo taisyklių, kaip viską reikia daryti, tai buvo nauja. Dirbome su baltarusių kompanija „Asterman“ ir lietuviais animatoriais – nemaža komanda. Patyrimas susideda iš keturių aplinkų, jos buvo kuriamos paeiliui. Vis sužinodavome ką nors naujo vien iš technologinės pusės, tuomet kartais reikėdavo sugrįžti į pradžią ir perdaryti. Kai darėme bandomąją versiją, vien metus laiko dirbome prie testavimo, ar veikia, ar mūsų mintis įmanoma įgyvendinti techniškai. Tai buvo malonus atradimų kelias. Visas procesas užtruko apie pustrečių metų. Nenorėjome skubėti. Mums labai svarbu buvo kokybė. Norime išlaikyti tą patį lygį, kokie yra darbai apie V.van Gogho ar S.Dali kūrybą.

– Vienu metu buvo kalbama, kad kino ateitis yra 3D. Ar manote, kad VR yra ateitis?

– Aš manau, kad VR turi labai didelį potencialą, technologija sparčiai tobulėja. Kol kas ji yra savo priešistoriniame lygyje, ji dar nėra patogi, raiška nėra gera. Daug techninių apribojimų, kurie neleidžia pasiekti tokio lygio, kaip norėtųsi. Bet technologijos sparčiai tobulėja, greitai nereikės nepatogaus šalmo, užteks tik akinių, galiausiai – lęšių. Klausimas, ar tai bus labiau virtuali, ar augmentuota – papildyta realybė, aplinka, kurioje prasideda dvimačiai ar trimačiai objektai. Didelis skirtumas, kokios raiškos vaizdo žaidimai buvo prieš penkerius metus, kokie yra dabar. Kaip anksčiau ir kaip dabar atrodo trimačiai žmonės – kartais net kyla abejonė, ar čia nufilmuotas tikras, ar sukurtas. Tai tik laiko klausimas, kada trimatė grafika taps tokia įtikinama kaip realus pasaulis. Panašiai kaip Steveno Spielbergo filme „Ready Palyer One“ pagal žinomą knygą tuo pačiu pavadinimu.

– Kas VR padaro meno kūriniu, atskiria jį nuo žaidimų?

– Kaip ir kiekvieną kūrinį – priklauso nuo jo tikslo. Ar tai pramoga, ar ne tik. Apskritai kas padaro meno kūrinį meno kūriniu? Svarbu, kad jame jaustųsi autoriaus žvilgsnis ir kad kūrinys vienaip ar kitaip paliestų žiūrovą. Tiek kuriant filmus, tiek šį projektą man tai buvo labai svarbu. Tik tiek, kad kai kuri filmus ar originalią animaciją, ieškai stilistikos, galvoji, kokiu vaizdu perteiksi, o čia medžiaga jau buvo – teliko sugalvoti, kaip ją perteikti, kaip sudėlioti, kad būtų galima perskaityti mintį. Man buvo svarbiau, ką autorius norėjo pasakyti ir kartu pateikti tarsi jo kūrybos apžvalgą. Kuo labiau gilinausi į darbus, tuo labiau augo pagarba M.K.Čiurlioniui. Tuomet kaip tik nesinori siūlyti savo požiūrio, nebent labai subtiliai.

– Kokios VR projektų platinimo galimybės? Kaip tokie projektai paprastai pasiekia žiūrovus?

– Yra šalmai, per kuriuos galima žiūrėti VR. Vien šalmų tiekėjų yra labai daug. Kai kurie šalmai rodo iš kompiuterio („Vive“, „Oculus Rift“, „Sony Playstation“ ir kt.), jie gali rodyti geresnės kokybės, sunkesnius projektus. Į kito tipo šalmus galima įsidėti telefoną ir VR transliuojama iš jo („Samsung Gear“, „Google Daydream“, etc.), bet tai, žinoma, žemesnės kokybės vaizdas. Neseniai atsirado ir šalmai, kurie patys turi procesorių („Oculus Go“), tačiau jų rodomo vaizdo raiška taip pat nėra labai aukšta. Platinimui yra specialios VOD („Steam“, „Littlstar“ ir t.t.), kur turintieji prietaisus gali atsisiųsti ir žiūrėti VR. Užsienyje populiarios VR kavinės, nors jos daugiau skirtos žaidimams. Galiausiai kino festivaliai atidaro sekcijas, kuriose galima labiau meninės pakraipos kūrinius pasižiūrėti. VR projektų labai daug, todėl lengva pasiklysti jų gausybėje. Bet subrandinti projektai, kur įdėta daug darbo ir minčių, yra labai paveikūs.

– Kaip jūsų kūryba bus rodoma Lietuvoje?

– Lietuvoje planuojame surengti M.K.Čiurlionio darbų parodą su virtualios realybės stotelėmis. Kad atėjęs žiūrovas ne iškart užsidėtų šalmą ir žiūrėtų patirtį, bet apsiprastų, pasinertų, susipažintų su M.K.Čiurlioniu. Testuojant projektą supratome, kad dažnai žmonės iš tiesų nežino daugybės jo paveikslų, tik pagrindinius. Taip kilo mintis surengti parodą su darbų projekcijomis, kad pradžioje žmogus ateitų, pasiklausytų muzikos, pasižiūrėtų paveikslus ir tada galėtų visiškai pasinerti į VR patirtį. Planuojame darbą rodyti 2019 m. žiemą.

– Ar turite daugiau kūrybinių idėjų su VR ar grįšite prie kino kūrimo?

– Aš kino neapleidau, lygiagrečiai vystome ir kino projektus. Tai man vis dar labai įdomi sritis. VR projektai kol kas yra mažesnės apimties, trumpametražiai. Juos lengviau sukurti, jiems nereikia tokių didelių finansų kaip pilnametražiams kino filmams, ypač kai mano idėjos dažniausiai būna susijusios su moksline fantastika, kur reikalingi efektai, todėl ir biudžetai būna dar didesni. Taip pat kino filmo kūrimas užima daugiau laiko. Planuose yra dar ne vienas VR projektas, nes tai nauja sritis, nauja forma, įdomu pasinerti gilyn į ją ir žaisti kuriant.